- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-30/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. M. (R. M.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria įtariamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2010 m. vasario 5 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
R. M. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2009-01-12 veikdamas V. M. vadovaujama organizuota grupe, suburta keliems sunkiems ir apysunkiams nusikaltimams daryti, būdamas šios organizuotos grupės, susidedančios iš D. Č., V. M., J. L., A. B., M. Š., nariu - vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia kartu su kitais organizuotos grupės nariais, turinčiais joje skirtingus vaidmenis bei atliekančiais atskiras užduotis, turėdamas bendrą visiems organizuotos grupės nariams savanaudišką tikslą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą. Šias nusikalstamas veikas jis įtariamas padaręs tokiomis aplinkybėmis.
R. M., būdamas V. M. organizuotos grupės, susidedančios iš V. M., J. L., A. B., D. Č., M. Š., nariu - vykdytoju, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti savo ir kitų minėtos grupės narių naudai svetimą didelės vertės turtą, žinodamas apie tai, kad D. Č. 2008 m. kovo mėnesį tiksliau nenustatytą dieną iš V. M. gavo pagamintus žinomai netikrus dokumentus: V. M. suklastotą įgaliojimą, neva išduotą 2003-10-10 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure, kuriuo G. V. M. tariamai įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha 2 504 221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini), bei žinomai suklastotą G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, neva patvirtintą 2008-03-11 Vilniaus miesto 38-ame notarų biure, V. M. nurodymu kartu su J. L. užsakė naują G. V. M. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir kartu su J. L. gavęs ją iš N. G., perdavė ją J. L. minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai tarp D. Č. ir J. L. įforminti. Vykdydami organizatoriaus V. M. nurodymą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį dėl G. V. M. nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini) pardavimo J. L., ir šį sandorį įforminti Vilniaus miesto 37-ame notarų biure, esančiame Tilto g. 35/Vilniaus g. 4, Vilniuje, pas V. M. pažįstamą notarę S. K., 2008-09-05 D. Č. kartu su J. L. atvyko į minėtą notarų biurą, ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus: V. M. suklastotą įgaliojimą, neva išduotą 2003-10-10 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure, kuriuo G. V. M. neva įgalioja D. Č. parduoti jam priklausantį 0,2000 ha 2 504 221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini), bei žinomai suklastotą G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, neva patvirtintą 2008-03-11 Vilniaus miesto 38-ame notarų biure, iš N. G. gautą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylą, bei pateikė kitus sandorio įforminimui reikalingus dokumentus. Vilniaus miesto 37-to notarų biuro notarei S. K. 2008-09-05, 11 val. 30 min., patvirtinus 2008-09-05 Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK-6476) tarp D. Č. ir J. L., R. M., žinodamas, kad minimu nekilnojamuoju turtu organizuotos grupės nariai disponuoja neteisėtai, jį perleisdami be tikrojo savininko G. V. M. žinios, realiai už perleidžiamą turtą neatsiskaitant, apgaule savo ir kitų asmenų – V. M., J. L., A. B., D. Č., M. Š. naudai, įgijo minėtą G. V. M. priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 2 504 221 Lt turtinę žalą.
Be to, R. M., būdamas V. M. organizuotos grupės, susidedančios iš V. M., J. L., A. B., D. Č., M. Š., nariu - vykdytoju, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti savo ir kitų minėtos grupės narių naudai svetimą didelės vertės turtą, žinodamas apie tai, kad minėtos organizuotos grupės nariai G. V. M. priklausančiu 0,2000 ha 2 504 221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini) disponuoja neteisėtai, jį perleisdami organizuotos grupės nariams be tikrojo savininko G. V. M. žinios, realiai už perleidžiamą turtą neatsiskaitant, 2008-09-09, 14 val. 15 min., Vilniaus miesto 24-tajame notarų biure, esančiame Vivulskio g. 6 /Algirdo g. 8-20 Vilniuje, vykdant organizatoriaus V. M. nurodymą, J. L. ir A. B. pateikus notarui A. G. pirkimo-pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus: 2008-09-05 Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarės S. K. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK – 6476) tarp organizuotos grupės narių D. Č. ir J. L., 2008-08-29 Vilniaus apskr. viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente išduotą pažymą Nr. (101)11.10-858, 2008-09-08 VĮ Registrų centras Vilniaus filiale išduotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre; 2008-09-09 VĮ Registrų centro Vilniaus filiale išduotas pažymas Nr. 44-2386329 ir Nr. 44-2386328 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, bei kitus sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, 2008-09-09, 14 val. 15 min., notarui A. G. patvirtinus minėto G. V. M. žemės sklypo su pastatais, esančiais Nemenčinės pl. 86, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. AG – 2484) tarp J. L. ir UAB „Liepų kalnas“, atstovaujamos A. B., ir neoficialiai kontroliuojamos V. M., R. M., žinodamas, kad minimu nekilnojamuoju turtu organizuotos grupės nariai disponuoja neteisėtai, jį perleisdami be tikrojo savininko G. V. M. žinios, realiai už perleidžiamą turtą neatsiskaitant, apgaule savo ir kitų asmenų – V. M., J. L., A. B., D. Č., M. Š. naudai, įgijo minėtą G. V. M. priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 2 504 221 Lt turtinę žalą.
R. M., būdamas V. M. organizuotos grupės, susidedančios iš V. M., A. B., D. Č., J. L., M. Š., nariu - vykdytoju, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti savo ir kitų minėtos grupės narių naudai svetimą didelės vertės turtą bei perleidus šį turtą sąžiningiems įgijėjams, pasidalinti su organizuotos grupės nariais gautas pinigines lėšas, žinodamas apie tai, kad organizuotos grupės narys D. Č., 2008-09-05 Vilniaus miesto 37-ame notarų biure, esančiame Tilto g. 35/Vilniaus g. 4, Vilniuje, pateikęs notarei S. K. suklastotus dokumentus, neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios ir neatlygintinai perleido organizuotos grupės nariui J. L. G. V. M. priklausiusį 0,2000 ha 2 504 221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini), po ko A. B. pagal 2008-09-09 Vilniaus miesto 24-to notarų biuro notaro A. G. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. AG-2484) iš organizuotos grupės nario J. L. neatlygintinai UAB „Liepų kalnas“ vardu įgijo minėtą G. V. M. nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą, jis – R. M., žinodamas, kad G. V. M. priklausiusį 0,2000 ha 2 504 221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini)ketina įsigyti L. P. ir T. P., 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, kartu su J. L. gavo iš L. P. 150 000 Lt, įtikinus ją, kad ši suma bus įskaityta kaip avansas, nutylėdamas esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtą turėjusią aplinkybę, kad šis turtas UAB „Liepų kalnas“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios bei panaudojant žinomai suklastotus dokumentus. Organizuotai grupei tęsiant nusikaltimą, jos narys – vykdytojas M. Š. nuo 2008-12-19 UAB „Liepų kalnas“ akcininko A. B. sprendimu tapęs UAB „Liepų kalnas“ direktoriumi, vykdydamas V. M. nurodymą, žinodamas, kad neteisėtai disponuoja minėtu G. V. M. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, 2009-01-12 Vilniaus miesto 24-tajame notarų biure, esančiame Vivulskio g. 6/Algirdo g. 8-20, Vilniuje pas notarą A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B. kreditoriaus A. K. atstovui M. Z. bei T. P., pasirašė su L. P. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. AG-61), pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausiusį 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini). L. P. ir T. P., atsiskaitydami už šį nekilnojamąjį turtą tą pačią dieną - 2009-01-12 Vilniaus miesto 24-tajame notarų biure, esančiame Vivulskio g.6 /Algirdo g. 8-20 Vilniuje, sumokėjo 650 000 Lt, iš kurių 300 000 Lt L. P. perdavė A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui M. Z., padengdama A. B. gautą 2008-09-30 paskolą iš A. K., o 350 000 Lt L. P. ir T. P. perdavė V. M. ir R. M., kurie gautus pinigus nenustatytomis dalimis pasidalino su D. Č., J. L., A. B., M. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis. Tokiu būdu R. M., veikdamas V. M. vadovaujama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų minėtos grupės narių naudai įgijo svetimą, L. P. ir T. P. priklausantį didelės vertės turtą – 800 000 Lt, padarydamas jiems 800 000 Lt dydžio turtinę žalą.
2009 m. gegužės 25 d. buvo surašytas pranešimas apie įtarimą R. M. ir tą pačią dieną paskelbta jo paieška.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
2009 m. rugpjūčio 4 d. R. M. buvo sulaikytas, o 2009 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą bei Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas R. M. buvo pratęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi dar kartą pratęsė R. M. suėmimo terminą 2 mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad R. M. įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu už kuriuos įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, R. M., būdamas kelis kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu, kas rodo, kas jis yra linkęs nusikalsti. Todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje R. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BKP 122 str. 4 d. Esant šiems suėmimo skyrimo pagrindams, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų negalima pasiekti.
Šalies argumentai
Įtariamasis R. M. skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismo išvados dėl suėmimo pagrindų buvimo yra nepagrįstos. Griežčiausioji kardomoji priemonė skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Šiuo atveju manymas, kad tik suėmimas gali užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra tik formalaus pobūdžio. Vien įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu negali būti absoliutus pagrindas pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei taikyti. Europos žmogaus teisių teismas (toliau EŽTT) ne kartą yra akcentavęs, kad slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodo, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Todėl teismas privalėjo atkreipti dėmesį į visas BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Nors jis yra nevedęs ir iki suėmimo nedirbo, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu turi realią galimybę įsidarbinti. Be to, jis niekur nesislapstė, jis gyveno su savo sugyventine Vilniuje, Gerovės g. 43-2, o šaukimą jam siuntė į Kojelavičiaus g. 39-1, kur gyvena jo motina. Nepagrįsta ir teismo išvada apie tikimybę daryti naujus nusikaltimus. Paskutinį kartą jis nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, o bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, negalima daryti išvados, kad jis yra linkęs nusikalsti. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis užsiregistravo darbo biržoje ir intensyviai ieškojo darbo. Taip pat teismas nutartyje nepasisakė, ar jo laisvės ribojimo reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Be to, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą virš šešių mėnesių, nepasisakė dėl bylos sudėtingumo ar jos apimties. Dėl šių priežasčių nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Prašo nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, panaikinti.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo G. V. M. parodymai ir jo prokuratūrai pateikti dokumentai, notarų liudytojų S. K. ir A. G. parodymai bei šių liudytojų pateikti dokumentai, įtariamųjų parodymai, kratų metu paimti daiktai ir dokumentai ir kt. bylos duomenys), leidžiančių manyti, kad įtariamasis R. M. galėjo dalyvauti įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme. Taigi kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jos termino pratęsimui BPK 121 str. 2 d. nurodytas pagrindas tikrai buvo.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas R. M. suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose. Įtariamasis skunde remiasi EŽTT praktika ir nurodo, kad teismas turėtų padaryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes tik tokiu atveju šios aplinkybės gali pakakti taikyti suėmimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 d. 8 p. nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Šiuo atveju pats nusikaltimo, kuriuo R. M. įtariamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, sprendžiant apie šio suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, reikėtų atsižvelgti ir į nusikaltimo pobūdį, kad jis galimai padarytas veikiant organizuota grupe. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokia teismo išvada neprieštarauja nei BPK normoms, reglamentuojančioms suėmimo skyrimą, nei EŽTT praktikai, kadangi suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimai kiekvienoje byloje sprendžiami individualiai pagal konkrečios bylos duomenis.
Įtariamasis skunde nurodo, kad teismas neturėjo ir pagrindo padaryti išvadą, kad jis darys naujus nusikaltimus, nes anksčiau jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau teismas pagrįstai nustatė ir kitą suėmimo skyrimo pagrindą, kad įtariamasis R. M. gali daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 str. 4 d. nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra duomenų, kad R. M. galėjo dalyvauti sunkaus nusikaltimo padaryme. Taip pat byloje yra duomenų, kad R. M. anksčiau buvo teistas keturis kartus, o aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat turi įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tokios sąlygos skirti įtariamajam suėmimą šioje byloje yra. R. M. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir ji yra iki 8 metų. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo R. M. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Įtariamasis R. M. skunde nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ne tik nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir atsižvelgti į kitas BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Nors jis ir yra nevedęs, iki suėmimo nedirbo, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, o šiuo metu turi galimybę įsidarbinti. BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą R. M., iš tikrųjų nutartyje nurodė tik aplinkybes apie nusikaltimo sunkumą ir įtariamojo asmenybę charakterizuojančius jo ankstesnius teistumus. Tačiau, kaip matosi iš bylos medžiagos, įtariamasis R. M. iki suėmimo nedirbo ir neturi jokio turto, yra nevedęs, byloje nėra duomenų, kad būtų bloga jo sveikatos būklė, todėl šios aplinkybės teismui neduoda pagrindo padaryti kitokias išvadas ar panaikinti skundžiamą nutartį. Ta aplinkybė, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra svarbi skiriant suėmimą ar pratęsiant jo suėmimo terminą, tačiau šiuo atveju ji nenusveria esančių suėmimo skyrimo pagrindų ir nėra pakankama griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Įtariamasis skunde dar nurodo, kad jis niekur nesislapstė, su savo sugyventine N. U. apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, kuriai ir buvo paliktas jam siųstas šaukimas. Tačiau šie įtariamojo teiginiai neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matosi, kad (duomenys neskelbtini), tikrai gyvena jo nurodoma sugyventinė N. U., o R. M. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina ir patėvis J. I.. 2009-05-25 apklausta kaip liudytoja jo motina R. M. parodė, kad R. M. turi dvi sugyventines, kad ji nežino, nei kur gyvena jos sūnus, nei jo sugyventinės. Šaukimai byloje rodo, kad R. M. 2009-06-01 buvo šaukiamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Šaukimai buvo įteikti jo sugyventinei N. U. bei jo patėviui 2009-06-02. Pagal šaukimus R. M. neatvyko. Taip pat byloje yra duomenų (tyrėjo tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad N. U. 2009-05-14 jam teigė, kad pažįsta R. M., tačiau su juo negyvena apie dvejus metus. Patėvis J. I. teigė, kad R. M. motinos adresu negyvena ir pas motiną atvažiuoja labai retai, kur būtų galima jį rasti, nežino.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra siekis užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šie tikslai yra glaudžiai susiję ir su įtariamojo skunde nurodomu viešuoju interesu. Būtent šių tikslų siekiant ir teisingai nustačius suėmimo skyrimo pagrindus, teismas įtariamajam R. M. ir pratęsė jo suėmimo terminą.
Teismas, pratęsdamas R. M. suėmimo terminą ilgesniam negu 6 mėnesių terminui, skundžiamoje nutartyje tikrai nepasisakė dėl bylos sudėtingumo ar didelės jos apimties, tačiau dėl šios priežasties naikinti ją pagrindo nėra. Pratęsdamas R. M. suėmimo terminą dar dviems mėnesiams teismas BPK 127 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė. Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 18 tomų, įtarimai pareikšti 6 asmenims, atliekama daug procesinių veiksmų, tie veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, todėl byla tikrai yra itin sudėtinga ir didelės apimties. Šiuo metu vyksta proceso dalyvių susipažinimas su bylos medžiaga ir bylą artimiausiu laiku ruošiamasi perduoti teismui.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, ji priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų tiek dėl suėmimo pagrindų buvimo, tiek dėl suėmimo taikymo trukmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Įtariamojo R. M. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.