Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-88

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-04-21
Bylos Nr.
1A-88
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris (pirm.), Tomas Šeškauskas, Viktoras Kažys
Nuteistasis
E. Ž.
Nukentėjusysis
A. D.
Kategorijos
Pranešėjas S. Knizleris Baudžiamoji byla Nr. 1A-88/2005 m.

Teisėja V. Miliuvienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų : Viktoro Kažio, Tomo Šeškausko,sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjai Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę sudėjus su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Skuodo rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 31 d. nuosprendžiu bei 2002 m. gruodžio 3 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteista iš E. Ž. nukentėjusiajai A. D. 1208,29 Lt nusikaltimu padarytos žalos, valstybinei ligonių kasai 3307,80 Lt G. P. gydymo išlaidų bei valstybei 64,60 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 26 d., apie 20 val., A. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventine G. P. metu dėl to, kad ji girtavo su kitais asmenimis, vieną kartą batu apauta koja tyčia spyrė stovinčiai G. P. į dešinįjį šoną, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Gulinčiai ant grindų G. P. jis ne mažiau kaip keturis kartus tyčia spyrė batu apauta koja į galvą, krūtinę, pilvą ir šoną, padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, stiprų krūtinės ir pilvo sumušimą, kraujosruvas galvos kairiajame smilkininiame raumenyje ir minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas galvoje ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose, šlapimo pūslės plyšimą šlapimui išsiliejus į pilvaplėvės ertmę. Šie sužalojimai komplikavosi difuziniu pūlingu pilvaplėvės uždegimu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu. Dėl patirtų kūno sužalojimų G. P. 2003 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto ligoninėje mirė, t. y. jis G. P. tyčia nužudė.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. Ž. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 1 d. į BK 136 str., bei skirti švelnesnę bausmę. Mano, kad nuosprendis neteisingas, nes teismo posėdyje jis nurodė, kad tyčia nužudyti G. P. nesiekė ir nenorėjo. Konflikto metu susijaudinęs ir nesusivaldęs sudavė jai delnu per veidą ir keletą kartų spyrė basa koja. Tačiau jos nužudyti nesiekė. Nurodo, kad po konflikto su G. P. susitaikė, ji niekuo nesiskundė, neprašė medicininės pagalbos, tik po savaitės paprašė nuvežti ją pas savo motiną, ką apeliantas ir padarė. Nurodo, kad G. P. mirė ligoninėje praėjus beveik dviem savaitėms po konflikto. Todėl mano, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 136 str. bei skirta švelnesnė bausmė. Teigia, kad konfliktą išprovokavo pati G. P. Nurodo, kad nėra sveikas, nes gydėsi Latvijos ir Lietuvos psichoneurologinėse ligoninėse.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 str. 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pats nuteistasis neneigia, jog nukentėjusiajai konflikto metu sudavė smūgius, tačiau nurodo, kad tai padarė dėl didelio susijaudinimo ir neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiąją. Tačiau ši nuteistojo iškelta versija buvo patikrinta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme bei pagrįstai atmesta.

Taip nukentėjusioji G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gydytojui parodė, kad ją tarpusavio konflikto metu sumušė jos sugyventinis E. Ž. dėl to, kad ji viena, o ne su juo buvo išėjusi pas V. T. , kur vartojo alkoholinius gėrimus. E. Ž. buvo išgėręs. Ji taip pat pas V. T. gėrė. Grįžus namo E. Ž. jai spyrė koja apautu batu į dešinės pusės šoną, nuo suduoto smūgio ji nugriuvo. Po to, ją spardė gulinčią, suduodamas 4-5 kartus į krūtinę, pilvą, šonus. Sekančią dieną jai buvo bloga, prašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, tačiau nuteistasis neiškvietė ir pačiai iškviesti neleido. Po sužalojimų nukentėjusioji savaitę buvo namuose, o pablogėjus sveikatai E. Ž. išprašė, kad ją nuvežtų pas motiną (t. 1. b.l. 52-53). Iš esmės analogiškus parodymus davė liudytojas A. K. , kuris parodė, kad įvykio dieną nuteistasis atėjo pas liudytoją išgėręs ir paprašė kartu nueiti pas V. T. , kur buvo nuteistojo sugyventinė. Nuvykus pas V. T. nuteistasis pasakė nukentėjusiajai, kad negrįžtų namo. Po to, su nuteistuoju gėrė E. Ž. nupirktą naminę degtinę. Atėjus G. P. nuteistasis sudavė jai į veidą. Po kelių dienų buvo nuėjęs pas nuteistąjį E. Ž. , kur matė gulinčią sumuštą G. P. , kuri blogai jautėsi, dejavo. Nuteistasis jam pasakė, kad ją mušdamas ,,truputį padaugino". Taip pat, parodė, kad nukentėjusioji neturėjo buto rakto ir bute po nuteistojo padarytų kūno sužalojimų likdavo viena užrakinta. Iš liudytojos Z. S. parodymų seka, kad nukentėjusiąją G. P. (jos dukrą) atvežė nuteistasis. Nukentėjusioji buvo sumušta, ėjo sunkiai, nekalbėjo. Sekančią dieną dėl nukentėjusiosios sunkios sveikatos būklės išvežė į ligoninę. Šios įvykio aplinkybės pasitvirtina liudytojo R. S. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais išsamiai teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Kolegijos manymu, apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei tinkamai juos įvertinęs, teisingai nustatęs pačią įvykių eigą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. Ž. , tarpusavio konflikto metu suduodamas nukentėjusiajai smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę, pilvą) suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir nors šių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Todėl apygardos teismas pagrįstai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d. Tuo pačiu nėra įstatyminio pagrindo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 136 str., nes byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog nuteistasis E. Ž. padarė minėtą nusikalstamą veiką staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiosios poelgio. Taip pat, neturi reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tai, kad nukentėjusioji mirė praėjus tam tikram laiko tarpui po nuteistojo pavartoto fizinio smurto. Šiuo atveju nukentėjusioji mirė dėl būtent nuteistojo pavartoto fizinio smurto, kuris sukėlė tokias pasekmes.

Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą nenustatyta.

Taip pat, apygardos teismas nuteistajam E. Ž. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nuta r ė:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai: Viktoras KažysTomas Šeškauskas