Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-1023/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
1-53-1023/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-1023/2017
Bylos procesinis Nr. 1-01-1-52222-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.8; 2.1.16.1.13 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorui Artūrui Juknevičiui,kaltinamajam V. T., jo gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiajai S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis nepilnametį vaiką, teistas 2014 m. birželio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus bausmes ir pritaikius BK 64¹ straipsnį galutinė bausmė paskirta 1 m. laisvės atėmimo, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d. apie 18 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės ,,Aibė“ esančios adresu Prienų r., Veiveriai, Kauno g. 46, priėjęs prie savo buvusios žmonos S. P., kuri buvo kartu su draugu L. M., sakė: ,,jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną 23 val. 19 min. jis į S. P. naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąjį tekstinį pranešimą: ,,tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 6 d. apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės ,,Aibė“ esančios adresu Prienų r., Veiveriai, Kauno g. 46, nukentėjusiajai S. P., buvusiai kartus su draugu L. M., grasino juos nukalti, kad jie nepajėgs praeiti pro Veiverius, tokiu būdu grasino nužudyti savo buvusią žmoną S. P. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. T. (toliau – ir kaltinamasis) teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (b. l. 126 - 139), kad su S. P. išsiskyrė 2014 metais, skyrybų proceso metu konfliktavo. Su dukra beveik nebendrauja, tačiau dėl bendravimo su dukra tarp jų konfliktų nėra. 2016 m. lapkričio 2 d. atėjo į „Aibė“ parduotuvę Veiveriuose, apsipirko ir prie kasos laukė grąžos. Tuomet už jo su savo draugu atsistojo S. P.. Jis atsisukęs pasakė „Čia tai gerą gaidį įsitaisei“ ir nuėjo. Daugiau jos iki lapkričio 18 d. nematė. Jis SMS žinutėje parašė, kad ji 27 d. išskirs su savo draugu taip pat kaip ir su juo dviejų metų bėgyje. S. jam atrašė „ką tu čia grasini“. Jis parašė „jeigu nesupranti, tai niekas nekaltas“. Ji galėjo parodyti visas žinutes ir visą jų bendravimą, tačiau išsirinko tik tas, kurios jai palankios. Jis susirašinėjimo neišsaugojo. Jis nerašė „jam ir tau liko sekundes tiksi 27“, o rašė „laikas tiksi 27 d. išsiskirsi kaip ir su manimi dviejų metų bėgyje“. Žinutėje parašytas skaičius 27 – tai data, kad ji su draugu išsikirs, baigsis jų meilė, o ne, kad jis juos nužudys, kadangi jie išsiskyrė taip pat 27 d. Vėliau posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad rašė žinutę „ tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“. Pripažįsta, kad rašė šią žinutę, tačiau S. Aibės parduotuvėje lapkričio 2 d. negrasino, su ja buvo jos vaikinas ir viską girdėjo. Lapkričio 2 d. S. negrasino, jokiais žodžiais nei jos nei jos draugo neišvadino, ant parduotuvės laiptų jo nebuvo. Lapkričio 6 d. jam paskambino draugai ir pasakė „buvo privažiavęs tavo buvusios žmonos vyras“. Jie pasakė „Labas S. kaip gyveni“, o jis privažiavo ir pagrasino jo draugus suspardyti, todėl jie jam paskambino, kad ateitų padėti. Lapkričio 6 d. nematė nei S., nei jos draugo. Visa ką papasakojo, tai žino iš draugų pasakojimų. Neatsimena kas susirašinėjimą tą dieną pradėjo. „Tu tėvo neiškeisi dukrai“ reiškia, kad jos draugas jo dukrai kaip tėvas, kuris užima jo kaip tėvo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. P. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 126 - 139), kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. 2016 m. lapkričio 2 d. ji su draugu atėjo į parduotuvę ir sutiko V. T., kuris apsipirkinėjo, o jie stovėjo už jo. Jis pradėjo juos įžeidinėti, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir pasakė „Jūs nevaikščiosite, jums bus galas“. Tikslų frazių negali įvardinti, tačiau ji suprato tai kaip susidorojimą. Tuomet jis susimokėjęs išėjo. Jie jį vėl sutiko tik išėjus iš parduotuvės ant laiptų ir jis vėl tą patį pradėjo sakyti „Jūs čia nevaikščiosite po Veiverius, jums bus blogai“. Po to nuėjo šalia aikštelės į draugų būrį ir toliau jie šūkavo. Grįžus namo vakare gavo žinutę „tu dukrai tėvo neiškeisi tau ir jam liko sekundės tiksi 27“ ir šią žinutę ji suprato kaip grasinimą, nes 2014 m. sausio 27 d. buvo viskas analogiškai. Jis grasino nužudyti, susidoroti ir sudegino kieme automobilį. Tame automobilyje tikriausiai turėjau būti ji, bet grasinimus išpildė tik iš dalies. Žinutę ji suprato kaip susidorojimą, kadangi ir vasarą buvo panašiai grasinama, tačiau tų žinučių neišsaugojo. Rudenį prasidėjo nuosekliai lygiai tas pats, todėl nenorėdama rizikuoti nei savo, nei artimųjų gyvybe ji kreipėsi į policiją. Lapkričio 6 d. vakare su draugu nuėjo į parduotuvę, esančią šalia „Aibė“ parduotuvės. Einant link automobilio išgirdo šūksnius, šaukė jos vardą, išsakomos buvo neaiškios frazės, necenzūriniai žodžiai, tačiau ji tiesiog į tai nekreipė dėmesio ir įsėdo į automobilį. Tuo metu privažiavo jos draugas ir paklausė ar kvietėt S.. Jie kažką pasakė ir tiek. Tai buvo jauno amžiaus būrys asmenų. Atokiau jų stovėjo V. T.. Jis vaikščiojo užsidėjęs kapišoną, tačiau ji jį atpažino iš balso ir jis vėl pradėjo sakyti „Žiurke čia nevažinėsi, nykit iš Veiverių“. Tuomet jie nuvažiavo ir grįžusi namo gavo žinutę su kvietimu, kad atvažiuotų į aikštelę ir jos draugas bus sulaužytas. Į žinutę nieko neatrašė. Po to daug kartų skambino. Ji į skambučius iš pradžių neatsakė, tačiau jis nedavė ramybės ji pakėlė ragelį ir V. T. iš karto rėkė, įžeidinėjo, visokiais žodžiais plūdo – „Ateikit aš jus sulaužysiu, čia nešliaužiosit Veiveriuose, jums čia nėra vietos“. Visa tai girdėjo ir jos tėtis, nes jis susinervinęs paėmė telefoną, kadangi girdėjo kaip ant jos rėkė. T. kalbėjo su jos tėčiu. Taip pat ir jos tėtį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to ji iškvietė policiją, nes galvojo, kad jis ateis iki namų ir padarys vėl tą patį kaip 2014 m. Tiek lapkričio 2 d., tiek lapkričio 6 d. T. buvo neblaivus, kadangi ji jį pažįsta, buvo susituokę, sprendė iš kvapo, iš žmogaus elgesio. Kaip jis teigia, kad ji parodė tik jai palankias žinutes, tai taip nėra, nes tyrimo metu jos telefonas buvo paimtas ir buvo nufotografuotos visos žinutės. Iš V. T. gaudavo žinutes tiek įžeidinėjančio pobūdžio, tiek grasinančio pobūdžio. Ji pati jam nerašydavo ir kaip jis teigia, kad tai buvo jo atsakymas į jos klausimą, tai taip tikrai nebuvo. Jis dukros nelanko paskirtomis dienomis. Pirmą kartą jis buvo atvykęs per dukros gimtadienį, praėjus 3 – 4 metams po skyrybų. Ji tikrai nedraudžia nei bendrauti, nei susitikti su dukra paskirtoje vietoje sutartu laiku. Dėl bendravimo su dukra yra priimta teismo nutartis. Bendravimas su dukra teismo nustatytas jos gyvenamojoje vietoje. Lapkričio 2 d. ir 6 d. ji suprato kaip grasinimą susidoroti, kadangi jis sakė „Tau bus galas, bus blogai, tu čia nevaikščiosi“ ir tai ji suprato, kad bus nudėta, bet kokiu būdu jis neįvardijo. Suprato, kad jos nebus. Žinutę apie tiksinčias sekundes ji suprato, kad bus įvykdyta kažkas panašaus į automobilio padegimą, nes automobilis buvo padegtas 27 d. tik kitą mėnesį. T. kito pagrindo rašyti neturėjo, nes jis negalėjo žinoti ar ji su draugu pykstasi, ar ne, juolab ji su draugu sutaria gerai. Iš žinutės ji suprato, kad bus galas ir jai, ir jos draugui, galbūt ir jos dukrai. Gaudavo grasinančias žinutes ir anksčiau, bet dėl pavienių žinučių į policiją nesikreipė, tačiau ją kiekvieną kartą baugina susitikimas su V. T.. Jis buvo nubaustas ir administracine tvarka, nes išgąsdino savo dukrą. Ji bijojo tuo metu ir dabar bijo, kad grasinimas bus įvykdytas.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 126 - 139), kad nukentėjusioji yra jo dukra. Apie dukros ir V. T. santykius daugiau sužinojo, kai buvo sudegintas automobilis. Po kiek laiko jis pradėjo gana dažnai skambinėti. Vieną kartą jam įkyrėjo, todėl atsiliepė bei išgirdo necenzūriniais žodžiais kalbą. Po to buvo atvykusi policija. Buvo siunčiamos grasinančios žinutės, tačiau jam asmeniškai nei rašė, nei ką nors sakė. Jis bijo dėl dukros. Po tokio įvykio nežino kas toliau gali būti. Mano, kad tai buvo girto žmogaus neadekvatūs, grasinantys žodžiai, nes minėjo „Ryžas ateik čia“. Žino, kad dukrai rašė žinutę ir minėjo 27 d. Dukra po žinutės buvo susinervinusi, jos elgesys buvo pasikeitęs. Dabar gyvena kartu su dukra, matosi, kad ji dėl to pergyvena, tačiau jie stengiasi pamiršti įvykius. Mano, kad yra realus pagrindas bijoti V. T.. Panašios žinutės buvo rašomos prieš automobilio padegimą. Dukra pasakojo jam apie grasinimą prie parduotuvės, sakė, kad ją užgauliojo. Kadangi liudytojas visų aplinkybių neprisiminė ir prašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas teisiamojo posėdžio metu vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25 - 27), kuriuos jis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis gyvena kartu su savo sutuoktine D. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu kartu su jais gyvena ir jų dukra S.. V. T. 2014 m. grasino jo dukrai S., kad ją padegs ir po to padegė jos sodybos kieme stovėjusį jo dukrai priklausantį automobilį. Už tai V. buvo nubaustas. Kiek jis žino iš savo dukros, tai jos atžvilgiu grasinimai iš V. nesibaigę. 2016 m., vėl jo dukrai V. rašinėjo visokias grasinančias žinutes. Jis mano, kad jo dukrai bijoti V. yra realus pagrindas, kadangi jau yra grasinęs jai ir padegęs jos automobilį. Taip pat jam dukra yra sakiusi, kad jai V. grasino ir prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Jis vieną kartą bandė pasikalbėti telefonu su Vilmantu, tačiau jis nesileido į kalbas. Jis tiesiogiai nėra girdėjęs, kad V. grasintų jo dukrai, jis tai žino tik iš dukros pasakojimų.

Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 126 - 139), kad S. P. yra jo draugė. Jam yra žinoma, kad V. T. ir S. P. buvo sutuoktiniai, jie išsiskyrė. V. T. buvo pripažintas kaltu padegęs S. P. automobilį ir suniokojęs S. P. tėvų kitą turtą. Nepaisant to ir toliau sekė negražūs veiksmai iš T. pusės, t.y. pastovus atakavimas žinutėmis, telefono skambučiais, tiesiog trukdymas žmogui gyventi, daromas psichologinis spaudimas. Lapkričio pradžioje parduotuvėje jis su S. pirko maisto produktus, o T., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, dėl kurio mano, kad jis buvo neblaivus, pirko degtinę ir tuo metu jau parduotuvėje necenzūriniais žodžiais išvadino S. P.. Jai pasakė „susiradai, su šituo ryžu <...>, tu čia ramiai taip negyvensi“. Jiems išeinant iš parduotuvės V. T. jam ir S. P. pagrasino. Konkrečiai jam pagrasino „Tu čia ryžas nevaikščiosi, būsi suspardytas, sulaužytas, iš kur tu čia toks atsiradai“. P. tai pat buvo pasakyta, kad už tai ir tau bus, todėl jie tai suprato kaip realią grėsmę jiems abiems. Anksčiau S. P. gaudavo iš jo SMS žinutes, kad niekada jis jos mergaitei negalės būti tėvas ir grasino, kad bus kažkas padaryta, jeigu ir toliau S. P. bendraus su juo. Nors P. dukros tėvystės nebandė nuginčyti, nes nesa mergaitės tėvas, todėl su T. dėl to ginčas nevyksta, jis nedraudžia jam bendrauti su dukra. Po to praėjus gal savaitei jie vėl buvo parduotuvėje ir išeinant iš parduotuvės jaunuoliai pradėjo vadinti S. „Tu <...> S. ko čia vaikštai“. Tuomet iš atokiau išgirdo T. rėkimą „Ką tu čia ryžas nori, tu busi sulaužytas. Jūs čia nevaikščiosit“. Tuomet jie važiavo namo ir gavo SMS žinutę, kurioje buvo pagrasinta jai, jam ir K. „sekundės tiksi 27“ ir jie tai suprato kaip realų grasinimą, nes 27 d. buvo S. P. automobilio padegimas. Grįžus namo V. T. toliau atakavo S. P. telefono skambučiais. Pakėlus telefono ragelį V. T. vėl visokiais necenzūriniais žodžiais išvadino ir pradėjo grasinti „Pasiimk savo tą ryžą, tegul pasiima dar ką nors ir ateina, bus sudaužyti, sulaužyti prie parduotuvės“. Tuo momentu S. P. tėtis neištvėręs grasinimų paėmė telefoną ir pasakė „tu nustok skambinėti ir grasinti“. Tuo metu V. T. tikriausiai sumaišęs kas su juo kalba vėl pradėjo rėkti „Tu čia ryžas neaiškink, būsi sudaužytas, tu čia nevažinėsi“. P. tėtis pasakė „aš ne ryžas, aš tėtis“ ir jam T. atsakė „Tau bus taip pat kaip ir anksčiau. Padariau anąkart ir padarysiu dar kartą. Jūs man nieko nepadarysit“. Žmonės ir po šiai dienai gyvena baimėje ir įtampoje dėl V. T. veiksmų, naktimis, sulojus šunims, keliasi, jaučiasi nesaugiai, nes tai žmogus, kuris anksčiau grasino ir savo grasinimus buvo įvykdęs. Jis taip pat šioje situacijoje jaučiasi, nes ir jo turtas gali nukentėti. Žinutę siuntė į P. telefoną. Ji jam parodė tą žinutę. S. P. ir jis buvo sukrėsti ir jie tą žinutę parodė dar P. tėčiui. Jie visi buvo šoke. „Jam ir tau liko sekundes tiksi 27“ suprato, kad jam ir S. P. bus kaip 27 d. ir tai susiejo su padegimu.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 126 - 139), kad V. T. yra jo draugas, nėra su juo artimi draugai, bet gyvena viename kaime, šiltu oru kiekvieną dieną žaidžia krepšinį. Su S. jokie ryšiai nesieja, jos nepažįsta, V. apie ją nieko nepasakodavo, jis nieko nežino apie T. ir S. santykius iki to įvykio. Buvo vakaras, šilta ir S., kurią pažįsta iš draugo pasakymo, išėjo su draugu ir dar viena drauge iš parduotuvės. Jis su draugu V. K. pasakė „Labas S.“. Jie nuėjo į automobilį ir S. draugas privažiavęs prie jų su automobiliu pagrasino „ar reikės išlipti iš mašinos“. Tada jis su draugu pasikvietė V. T., kad jeigu jie grįžtų, tai padėtų apsiginti, tačiau jos draugas negrįžo ir nieko neįvyko. S. draugas už juos dvigubai stambesnis, todėl kvietėsi V., kad padėtų apsiginti. Tą dieną daugiau S. nematė. Visko prisiminti negali, kadangi daug laiko praėję. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tą pačią dieną, bet buvo praėję nedaug laiko nuo įvykio.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 7) matyti, kad juo užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, aikštelėje.

Daiktų apžiūros protokolu (b.l. 35) užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ yra juodos spalvos, jo atmintyje, SMS žinučių skiltyje yra išsaugotos žinutės: „tegul atvaziuoja tas tavo rizas ka jis ten sokineja turgeli <...necenzūrinis žodis> as ji laukiu rudis pasijima ka nors nes kitaip sulauzytas bus“ - gauta 2016-11-02 19 val. 53 min iš numerio (duomenys neskelbtini), pavadinto „v.2“. Antroji žinutė- „tu tevo neiskeisi dukrai jam ir tau liko sekundes tiksi 27“. Žinutė gauta 2016-11-02 23 val. 19 min. iš numerio (duomenys neskelbtini), pavadinto „v.2“.

Veikos kvalifikavimas

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-597/2013, Nr. 2K-410-693/2015). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. T. grasinimas buvo efektyvus, nes jis prieš tai buvo įvykdęs grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, sudegindamas automobilį, kuriuo važinėjo nukentėjusioji, dėl to buvo nuteistas; tačiau nepaisant to, jis po bausmės atlikimo tiek žodžiu, tiek raštu, grasino nukentėjusiajai, kad negyvens, kad dienos suskaičiuotos, kad nukals, jog nepajėgs praeiti pro Veiverius, kad liko sekundės, kurios tiksi, kas nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai jos gyvybei ir sveikatai yra realūs. Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, panašią už kurią kaltinamasis jau buvo teistas, ir kitas aplinkybes, susijusias su tuo, kad nukentėjusioji gerai pažinojo kaltinamąjį, jo būdą, ir su tuo, kad kaltinamasis jau buvo įvykdęs vieną kartą savo grasinimus jos atžvilgiu, už ką buvo nuteistas, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Kaltinamojo grasinimai paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kvietė policijos pareigūnus, nenorėjo pasilikti įvykio vietoje, kadangi apsipirkus parduotuvėje išvažiavo, neieškojo kontaktų su kaltinamuoju, o atvirkščiai jo vengė, neatsakinėjo į žinutes ir skambučius. Grasindamas kaltininkas būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį, siekė, kad nukentėjusioji bijotų, jai grasindamas viešoje vietoje – prie parduotuvės, taip pat rašydamas SMS pranešimus, skambindamas.

Nagrinėjamojoje byloje iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų bei rašytinių įrodymų – daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad tekstinis pranešimas „tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“ nukentėjusiajai buvo atsiųstas iš kaltinamojo mobilaus telefono. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl SMS tekstinio pranešimo, kaip kad ir dėl įžeidžiamų, necenzūrinių žodžių sakymo nukentėjusiajai ir jos draugui, teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš pradžių parodė, jog lapkričio 2 d. jis įvardino nukentėjusiosios draugą „gaidžiu“, tačiau vėliau nurodė, jog lapkričio 2 d. nei jos, nei jos draugo necenzūriniais žodžiais neišvadino. Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu iš pradžių nepripažino, kad rašė kaltinamajame akte nurodytą SMS žinutę, nurodydamas, kad jis nerašė „jam ir tau liko sekundes tiksi 27“, o rašė „laikas tiksi 27 d. išsiskirsi kaip ir su manimi dviejų metų bėgyje“. Vėliau posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad rašė šią žinutę „ tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“. Nors kaltinamasis pripažino, jog siuntė šį pranešimą, tačiau nesutiko, jog tai yra grasinimas. Paaiškindamas savo siųstos SMS žinutės turinį kaltinamasis teigė, jog „Tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“ reiškia, kad jos draugas jo dukrai kaip tėvas, kuris užima jo kaip tėvo vietą. Ši kaltinamojo žinutės interpretavimo versija abejotina, kadangi pats kaltinamasis teisme parodė, jog nors su S. P. išsiskyrė 2014 metais, skyrybų proceso metu konfliktavo, tačiau dėl bendravimo su dukra tarp jų konfliktų nėra. Be to, ginčų tarp buvusių sutuoktinių dėl vaiko nebuvimą patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad nedraudžia kaltinamajai susitikti ir bendrauti su dukra. Liudytojas L. M. parodė, jog jis nepretenduoja į S. P. dukros tėvystę, nesiekia nuginčyti teisminiu keliu kaltinamojo tėvystės, nedraudžia kaltinamajam bendrauti su dukra.

Be to, kaltinamasis dėl minėtos žinutės parodė, kad joje parašytas skaičius 27 – tai data, kad ji su draugu išsiskirs, baigsis jų meilė, o ne, kad jis juos nužudys, kadangi jie išsiskyrė taip pat 27 dieną. Šia kaltinamojo žinutės interpretacijos versija, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja išsiskyrė kaip pats kaltinamasis nurodė 2014 m., tarpusavyje nebendravo, kaltinamasis net ir su dukra kaip pats nurodė beveik nebendrauja, atmestina kaip nelogiška, nepagrįsta, juolab liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamasis nieko negalėjo žinoti apie jos tarpusavio ryšius su jos draugu ir jų tarpusavio santykius bei preziumuoti, kad jie išsiskirs būtent tą dieną, kurią kaip pažymėjo nukentėjusioji jie neišsiskyrė kaip kad teigė kaltinamasis, o buvo realizuotas kaltinamojo pirmasis grasinimas ir sudegintas automobilis. Nukentėjusiosios pastarąsias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 2014 m. sausio mėnesį iš 26 į 27 dieną apie 12 val. nakties buvo sudegintas nukentėjusiosios tėvo automobilis, kuriuo važinėjo pati nukentėjusioji (b. l. 44 - 49). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad minėto pranešimo turinyje nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus, susietas su mirtimi ir baigiasi užuomina „jam ir tau liko sekundės tiksi 27“, nėra pagrindo tikėti kaltinamojo versija, jog žinutė reiškia, jog tą dieną nukentėjusioji išsiskirs su draugu, jog jų meilė baigsis. Sugretinus visus bylos faktinius duomenis (SMS žinutės apžiūros protokolas, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus), atsiskleidžia kaltinamojo kaltės ir nukentėjusiosios subjektyvaus teksto suvokimo kriterijai. Siekdamas, kad nukentėjusioji išsiskirtų su draugu, užimančiu jo dukros tėvo vietą, grasinamo turinio tekstiniu pranešimu ir žodžiu ją įbaugino, kuriai susidarė įspūdis, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos gyvybei, sveikatai, nes tai buvo kaip minėta ne pirmas grasinimas, kaltinamasis jau buvo įvykdęs grasinimus, sudegindamas automobilį ir būdamas už tai nuteistas, todėl nukentėjusioji galėjo įvertinti grasinančio asmens ketinimus kaip realius ir jų bijoti. Pažymėtina, jog ne tik nukentėjusioji, bet ir jos šeima patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, baimę, kas tik patvirtina grasinimo realumą. Kaip parodė liudytojas J. P. jis iš dukros, kuri gyvena kartu su juo, žino, kad grasinimai dukros atžvilgiu nesibaigę, kaltinamasis dukrai rašinėjo grasinančias žinutes, jam dukra pasakojo apie grasinimą prie parduotuvės, matė, kad dukra po žinutės buvo susinervinusi, jos elgesys buvo pasikeitęs, matėsi, kad ji dėl to pergyveno, todėl jis bijo dėl dukros, jam pačiam nedrąsu dėl jo, po to įvykio nežino kas toliau gali būti. Liudytojas L. M. taip pat parodė, kad kaltinamasis pastoviai atakavo žinutėmis, telefono skambučiais, tiesiog trukdė žmogui gyventi, darė psichologinį spaudimą, nurodydamas, kad lapkričio pradžioje parduotuvėje kaltinamasis nukentėjusiajai pasakė „susiradai, su šituo ryžu <necenzūrinis žodis ...>, tu čia ramiai taip negyvensi“, o jiems išeinant iš parduotuvės V. T. jam ir S. P. vėl pagrasino, po to kitą kartą jiems išeinant iš parduotuvės kaltinamasis vėl pagrasino „Ką tu čia ryžas nori, tu busi sulaužytas. Jūs čia nevaikščiosit“. Be to minėtas liudytojas nurodė, kad, kaltinamasis atsiuntė nukentėjusiajai žinutę, kuri jam ją parodė, todėl jie buvo sukrėsti, šoke, nes susiejo 27 d. su padegimu, todėl jie ir po šiai dienai gyvena baimėje ir įtampoje dėl V. T. veiksmų, naktimis, sulojus šunims, keliasi, jaučiasi nesaugiai, nes tai žmogus, kuris anksčiau grasino ir savo grasinimus buvo įvykdęs, sudegindamas automobilį. Esant šioms aukščiau įvertintoms aplinkybėms darytina išvada, kad grasindamas kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiąją įbauginti, sukelti jai nesaugumo dėl sveikatos ir gyvybės, baimės jausmą. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kaltinamojo versija, jog žinutė reiškia nukentėjusiosios išsiskyrimą su draugu, jų meilės pabaigą, atmestina kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kurią paneigia teismo posėdyje ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo gynėja baigiamosiose kalbose iškėlė gynybos versiją, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra buvę sutuoktiniai, turintys bendrą vaiką, dėl kurio vyksta nuolat konfliktai, kad kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip spontaniškas pavydas pamačius buvusią sutuoktinę su kitu vyriškiu, pyktis dėl iširusios santuokos. Tokia kaltinamojo gynybos keliama versija nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis, o paremta tik deklaratyviais samprotavimais apie esamus sutuoktinių konfliktus dėl vaiko, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, jog ginčų dėl bendravimo su vaiku tarp jo ir nukentėjusiosios nekyla. Tai patvirtino ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad nedraudžia nei bendrauti nei susitikti su dukra. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad santuoka tarp jų jau senai nutraukta, daugiau kaip prieš tris metus, pats kaltinamasis pripažino, kad skyrybų metu konfliktavo, tačiau neparodė, jog tie konfliktai tęsiasi ir toliau, teigdamas, kad dėl bendravimo su dukra konfliktų tarp jų nėra, kad su dukra beveik nebendrauja. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad bendravimo su dukra tvarka nustatyta teismo nutartimi nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kas paaiškėjo iš nukentėjusiosios parodymų, darytina išvada, kad minėta gynybos versija dėl konfliktinių abipusių buvusių sutuoktinių santykių kaip nelogiška ir nepagrįsta atmestina, juolab iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji vengė bet kokio bendravimo su kaltinamuoju (neatsakinėjo į skambučius, nekeldavo telefono, į SMS žinutes neatrašinėdavo), šio bendravimo inicijavimas iš nukentėjusiosios pusės šių aplinkybių kontekste būtų nelogiškas ir neracionalus, o kaltinamasis kaip pats nurodė beveik nebendraudamas, neturėdamas konfliktų dėl bendravimo su dukra, pats iš asmeninių paskatų, neturėdamas tam pagrįsto tikslo ir priežasties, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu „sugalvojo šiaip“, vienasmeniškai rašė nukentėjusiajai grasinamo pobūdžio tekstines žinutes į mobilų telefoną, savo iniciatyva skambino, sutikęs žodžiu grasino.

Netikėti aukščiau aptartais teismo posėdžio metu ištirtais nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų (L. M. ir J. P.) parodymais, kurie atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu liudytojo A. K. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu nesutapo, tarpusavyje prieštaravo (pvz. teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad su nukentėjusiąją jokie ryšiai nesieja, jos nepažįsta, kaltinamasis apie ją nieko nepasakodavo, jis nieko nežino apie T. ir S. santykius iki to įvykio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas buvo parodęs, kad gerai žino kaltinamojo buvusią žmoną, žino, kad jie išsiskyrę, apibūdino nukentėjusiosios šeimos požiūrį į kaltinamąjį). Be to, minėto liudytojo parodymai, nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, apskritai nei patvirtino nei paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas netiki šio liudytojo parodymais ir jais nesivadovauja.

Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalies, sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, ankščiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, duomenų, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė paskirtų įpareigojimų nėra, Prienų r. Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 42 – 53, 56, BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas išgąstis, baimė), kaltinamojo asmenybę, kad V. T. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nesusituokęs, tačiau turintis nepilnametį vaiką (b. l. 55, 126). Šios aplinkybės duoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus pačios griežčiausios inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Aukščiau išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui (BK 41, 42, 50, 54, 55 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67 - 68).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždrausti bendrauti su S. P..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. T. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam V. T. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė