Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programą dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovui L. V., jo atstovui advokato padėjėjui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo regreso tvarka 168 685,11 Eur draudimo išmoką. Nurodo, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ieškovas pagal draudimo sutartį išmokėjo žalos atlyginimą. Kadangi eismo įvykį atsakovas sukėlė, būdamas neblaivus, ieškovas turi teisę išmokėtas sumas susigrąžinti iš atsakovo.

II. Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų santrauka

3. Atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai. Atsakovo atstovas patvirtino, jog atsakovui žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsakovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato, neginčijo ieškovo reikalavimo, jį visiškai pripažino. Todėl sprendime nurodomi tik sutrumpinti motyvai

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas L. V. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

6. 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. kelyje (duomenys neskelbtini) atsakovas vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužytos transporto priemonės F. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu žuvo du fiziniai asmenys (F. P. keleiviai), buvo sužalotos F. P. ir H. C. vairuotojos. Dėl šio įvykio 2024-03-21 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr: (duomenys neskelbtini) L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje.

7. Ieškovė išmokėjo iš viso 168 685,11 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti. Išmokėtos žalos dydis grindžiamas prie bylos pridėtais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis (ieškinio, pareiškimų dėl ieškinio patikslinimo priedai).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudikas sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumu ar apsvaigimo patikrinimo.

10. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį.

11. Pripažįstama, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

12. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

13. Minėta, kad dėl aptariamo eismo įvykio sukėlimo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį, t.y. pripažinta, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. To atsakovas neginčija ir šioje civilinėje byloje. Dėl to pripažįstama, kad ieškovas (draudikas) įgijo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo regreso tvarka (sprendimo 9-12 p.).

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

19. Ieškovė pateikė aiškią ir detalią informaciją dėl regreso tvarka reikalaujamo žalos dydžio apskaičiavimo (ieškinio, pareiškimų dėl ieškinio patikslinimo priedai). Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Įrodymų, kad skaičiavimai atlikti neteisingai, nėra. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu buvo padarytas ir ieškovės išmokėtas mažesnis ar kitokio dydžio nuostolis, nei prašo priteisti ieškovė. Dėl ko pripažįstama, kad ieškovės nurodytos dėl eismo įvykio jos išmokėtos išmokos buvo išmokėtos pagrįstai, ir dėl visų šių išmokų (bendra suma 168 685,11 Eur) ieškovė turi regreso teisę į atsakovą (CK 6.249, 6.250, 6.251, 6.263 str.).

20. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl 168 685,11 Eur žalos atlyginimo regreso teise pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (168 685,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

22. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 240,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 168 685,11 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 11 ct) žalos atlyginimo regreso teise, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (168 685,11 Eur) nuo 2023 m. liepos 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 240,00 Eur (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, – ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.