Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, registruotas Klaipėdos miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, teistas :

1. 2003-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271str. 2d., 3d., 278 str. 1d. ( BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius įstatymą „Dėl amnestijos“ atleistas nuo neatliktos bausmės;

2. 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

3. 2005-03-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2d. 8p. bausmes subendrinus su 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2005-08-09 paleistas atlikęs bausmę;

4. 2005-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 187 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2006-01-17 paleistas atlikęs bausmę;

5. 2008-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams, 2010-04-20 paleistas lygtinai neatlikus 5 mėn. 23 d. remiantis 2010-04-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, 2010-10-04 išbrauktas iš Klaipėdos pataisos inspekcijos įskaitos;

6. 2012-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis V. K. pasikėsino pagrobti automobilį bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2012-10-11 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti T. T. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) koja išdaužė dešinėje pusėje esančių priekinių automobilio durelių stiklą, 100 litų vertės, per išdaužtą langą pateko į automobilio vidų, nuėmė po vairu esančią apdailos detalę, 50 litų vertės, ištraukė kontaktinės grupės laidus ir juos sujungdamas bandė užvesti automobilio variklį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilio variklis neužsivedė, be to pastebėjo ateinančius žmones, po ko išlipo iš automobilio ir nuėjo, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti T. T. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, ir sugadino T. T. priklausančio turto už 150 litų.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. spalio 11 d. dienos metu susitiko su draugu Debreceno g. Pirmą kartą parūkė ,,žolės“, todėl nelabai atsimena, kaip atsidūrė svetimoje mašinoje. Atsimena, kad signalizacija kaukė ir kad išlipo iš mašinos. Išdaužė priekinį keleivio pusės stiklą, nutraukė laidus. Kaip įlipo į mašiną – nelabai atsimena. Išlipus iš mašinos jį pagavo. Nežino, ko jis ėjo į tą mašiną. Kodėl nutraukė tuos laidus – nežino, bet pripažįsta, kad nutraukė. Atlygino žalą nukentėjusiajam. Gyvena su močiute, turi mūrininko-betonuotojo specialybę. Yra dirbęs Danijoje. Dabar yra suimtas už mašinos vagystę. Ankščiau yra teistas už mašinos vagystes. Moka su specialia įranga užvesti mašiną be raktelių. Jei būtų užvedęs, nebūtų nuvažiavęs, nes vairo nepasuktų. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad taip padarė.

Nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2012 metų spalio mėnesį, apie 15 val., grįžęs iš miesto sėdėjo virtuvėje. Jo automobilis ,,Peugeot 306“ stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme prie įėjimo. Išgirdo, kaip suveikė signalizacija, bet nesureagavo, nes dažnai kieme kaukia signalizacijos. Paskambino kaimynė, pasakė, kad jo automobilio išdaužtas stiklas ir mašinoje sėdi kažkoks vaikinas. Jis su sūnumi išbėgo kiemą ir pamatė, kad tas vaikinas eina nuo mašinos. Vaikiną pagavo ir sulaikė. Kaltinamasis nesipriešino. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Jis nematė, kaip jis išlipo iš mašinos, jau buvo apie 10 m jis nuėjęs nuo mašinos. Kaltinamasis buvo blaivas, bet jo akys buvo apsiblaususios. Jis nieko nekalbėjo, tylėjo. Kaltinamasis išdaužė priekinį stiklą iš keleivio pusės 100 Lt vertės, sulaužė apatinę panelę, ištraukė laidus. Iš viso jis turėjo daugiau išlaidų, nei 150 Litų, nes jis turėjo nutempti mašiną remontui, tai kainavo 20 Lt. Kaltinamasis atlygino žalą, sumokėjo 200 Lt, jokių materialinių pretenzijų neturiu. Automobilis galėjo kainuoti 5000 Lt, 2000 m. pagamintas automobilis. Kaltinamasis išdaužė stiklą koja- kaimynai tai matė ir pasakė jam. Kaltinamasis atidarė mašiną, įlindo, bet suveikė signalizacija. Jis norėjo užvesti mašiną ir ją nuvaryti. Mašinoje buvo magnetofonas, bet jis jo nepaėmė. Signalizaciją į automobilį įdėjo meistrai. Mano, kad kaltinamasis nespėjo užvesti mašinos. Kai signalizacija įjungta, negalima užvesti mašinos. Kai jis išėjo į kiemą, signalizacija jau nebeveikė. Jeigu būtų užvedęs mašiną, kaltinamasis nebūtų toli nuvažiavęs, nes mašina truputį pavažiavusi būtų užsiblokavusi ir išsijungusi.

Liudytojas M. T. parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį apie 15.00 val. grįžęs iš darbo išgirdo signalizacijos garsą. Paskambino į duris kaimynai, pranešė, kad kažkas įlipo į tėvo mašiną ,,Peugeot 306“. Išbėgęs ir pamatė, kad nueina kaltinamasis. Jį pagavo, atvažiavo pareigūnai. Kaltinamasis buvo apsvaigęs. Buvo išdaužtas dešinysis priekinis langas, ištraukti visi laidai po vairu. Mano, kad kaltinamasis bandė užvesti mašiną. Nieko nepavogė. Kaimynas sakė, kad kaltinamasis koja išdaužė langą ir įlindo į mašiną. Automobilis nepajudėjo iš vietos, nes suveikė signalizacija.

Iš 2012-10-11 apžiūros protokolo matyti ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad dešinė pusės priekinis durelių stiklas išdaužtas, lauke ir automobilio viduje pabirusios stiklo šukės, automobilis atrakintas, apatinė vairo apdailos dalis nuimta, ištraukti laidai, kontaktinės grupės ( b. l. 8-11).

Iš toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo matyti, kad K. V. šlapime 2012-10-12, 16.20 val. rasta marihuanos (b.l.113).

Aptarti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, apžiūros protokolai, leidžia daryti išvadą, kad V. K. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį bei nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo yra visiškai įrodyta. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis, matyti dešinės pusės priekinis durelių stiklas išdaužtas, lauke ir automobilio viduje pabirusios stiklo šukės, automobilis atrakintas, apatinė vairo apdailos dalis nuimta, ištraukti laidai, kontaktinės grupės ( b. l. 8-11). Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis pasikėsinimo pagrobti automobilį, veika atitinka BK 22 st. 1d., 178 str. 2 d. Be to, jis sugadino svetimą turtą, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., kadangi nustatyta, jog kaltinamasis sugadino 150 Lt vertės svetimą turtą. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. kaip ideali šių nusikalstamų veikų sutaptis, nes šios nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, toje pačioje vietoje, kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas. Turėdamas tikslą pagrobti automobilį, išdaužė automobilio durelių stiklą, patekęs į automobilio vidų nuėmė po vairu esančią apdailos detalę, ištraukė kontaktinės grupės laidus ir juos sujungdamas bandė užvesti automobilio variklį, suvokė veikos pavojingumą. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kada svetimo turto sugadinimas susijęs su svetimo turto vagyste, veika kvalifikuojama pagal vagystės ir tyčinio svetimo turto sugadinimo idealią sutaptį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Aplinkybę, kad kaltinamasis V. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai ir toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo aktas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Jis ankščiau yra teistas už savanaudiškų tyčinių nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus. Nusikalto V. K. turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai charakterizuoja jį kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti savo gyvenimo būdo. Padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą, pagal LR BK 27 str. 1 d., jis yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, į jį charakterizuojančius bylos duomenis, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą kaltinamasis atlygino. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už pasikėsinimą pagrobti automobilį skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį sudarančias nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d. dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2012-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi. Bausmę V. K. skirtina atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. K. sulaikymo bausmės atlikimui momento. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1d., 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir paskirti areštą 20 (dvidešimt ) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1d., 3 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Bausmę V. K. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo bausmės atlikimui momento. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-11 iki 2012-10-12 ( dvi dienas). V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.