- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-326/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- M. Č., A. Č.
- Atsakovas
- UAB „Almeida“, E. S.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Antanas Pliauga
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Č. , M. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalies, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-754-259/2009 pagal ieškovų M. Č. , M. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Almeida“ ir E. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. Č. , M. Č. ir A. Č. 2008 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų E. S. ir UAB „Almeida“ priteisti atitinkamai 300 000 Lt, 150 000 Lt ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 4-8). Ieškinyje ir dublike (t. 1, b. l. 93-95) nurodė, kad 2005 m. birželio 15 d. apie 13³⁰ val. Naujojoje g. ties pastatu Nr. 118A, Alytuje, atsakovas E. S. , vairuodamas UAB „Almeida“ priklausantį automobilį MAZDA 2200, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 180.3 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių prieš pradėdamas lenkti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovas M. Č. . Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu E. S. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubaudė laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 75 str.). Neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.) ieškovai grindžia dviem aplinkybėm: sveikatos sužalojimu ir automobilio Audi 80 keleivės A. Č. netektimi. Įvykio metu ieškovo M. Č. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ieškovo M. Č. sveikata - nežymiai. Ieškovui M. Č. buvo nustatytas atviras abiejų blauzdos kaulų lūžimas, galvos smegenų trauma, įvairūs nubrozdinimai krūtinės srityje, veide. Iš pradžių ieškovui M. Č. buvo nustatytas 1, vėliau – 3 grupės invalidumas. Dalis pasekmių išliks visą gyvenimą: iki šiol ieškovui atmintyje kartojasi patirtos nelaimės vaizdai; dėl sutrumpėjusios dešinės kojos ieškovas tapo raišas. Ieškovui M. Č. sumušta galva, nustatyta muštinių-plėštinių dešinės alkūnės ir kairio sąnario žaizdų. Per avariją ieškovai prarado atitinkamai sutuoktinę ir motiną, dėl ko šeima išgyvena didžiulę tragediją. Po autoįvykio ieškovas M. Č. tapo perdėtai jautrus, dirglus, dažnai pravirksta, iš nevilties ir bejėgiškumo sugrąžinti (pakeisti) tai, kas buvo, dvasiškai palūžo. Žiūrėdamas į dukterį, ieškovas jos akyse „mato“ mylėtą moterį, o nuolatiniai mergaitės klausimai apie mamą drasko širdį. Ieškovo M. Č. sūnų M. be tėvo leidimo kurį laiką po autoavarijos prižiūrėjo ir augino žuvusios sutuoktinės motina (po 1,5 m. ji mirė iš sielvarto dėl dukters žūties), tokiu būdu ieškovas M. Č. buvo netekęs galimybės pats auginti sūnų. Sūnus tapo uždaras, nusiteikęs prieš tėvą, kas dar labiau skaudino ir taip nelengvą ieškovo M. Č. situaciją. Ieškovas M. Č. , per trumpą laiką praradęs du jam brangius artimus žmones – mamą ir močiutę, taip pat jautėsi morališkai sugniuždytas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Almeida“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 36-39) ir tripliku (t. 1, b. l. 107-110) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti dėl šių priežasčių. Atsakovas E. S. savavališkai pasiėmė darbdavio transporto priemonę (CK 6.253 str. 1 d., 6.270 str. 3 d.), todėl darbdavys, kaip transporto priemonės valdytojas, nėra atsakingas už darbuotoją. Velionė A. Č. žuvo, o kiti automobilio Audi 80 keleiviai buvo sužaloti ne dėl atsakovo E. S. tyčios atimti gyvybę ar sužaloti, bet dėl neatsargumo. Už kilusias pasekmes iš dalies atsakingi patys nukentėjusieji, nes jie važiavo neprisisegę saugos diržų, o A. Č. , be kita ko, buvo neblaivi.
Atsakovas E. S. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 41-44) ir tripliku (t. 1, b. l. 102-103) su ieškiniu nesutiko ir prašė pakeisti jo procesinę padėtį byloje į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Teigė, kad jis inicijavo civilinę bylą dėl drausminės nuobaudos už savavališką transporto priemonės panaudojimą panaikinimą ir bylą laimėjo. Sutinka esąs kaltas dėl avarijos, bet mano, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Atsakovo šeimos pajamos siekia 4 264 Lt/ mėn. (2 500 Lt darbo užmokestis + 1 764 Lt motinystės pašalpa). Kas mėnesį atsakovas moka 1 480 Lt kredito įmoką už butą, per metus 2 600 Lt už studijas. Be to, darbuotojas įsipareigojo atlyginti darbdaviui 4 593 Lt už sugadintą automobilį MAZDA 2200, o 828,67 Lt draudimo išmoką, kaip dalinę neturtinės žalos kompensaciją, ieškovams sumokėjo automobilio MAZDA 2200 draudikas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (t. 2, b. l. 38-47) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Almeida“ ieškovams M. Č. , M. Č. ir A. Č. atitinkamai 25 000 Lt, 15 000 Lt ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė; atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovams Alytaus r. apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžiu buvo pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 10-16). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas E. S. paėmė automobilį MAZDA 2200 vykdydamas darbdavio darbinį pavedimą, todėl ieškinį darbuotojo atžvilgiu atmetė. Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas teismui nepateikė išsamių įrodymų apie ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog atsirado depresija, įrodymų, susijusių su pablogėjusia jų fizine, psichine, emocine sveikatos būkle, sumažėjusiomis galimybėmis bendrauti. Ieškinys grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie ieškovų išgyvenimus po sutuoktinės ir motinos netekties. Todėl teismas gali vertinti ieškovų nurodomas aplinkybes ir motyvus dėl neturtinės žalos atsiradimo tik remdamasis bendrais įrodymų vertinimo principais, t. y. atsižvelgdamas į ieškovų ir žuvusiosios artimus santykius, giminystės laipsnį. Bendrą ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį teismas sumažino 10 kartų (nuo 500 000 Lt iki 50 000 Lt), nes nusikaltimą atsakovas E. S. padarė dėl neatsargumo, o atsakovo UAB „Almeida“ civilinė atsakomybė netiesioginė, nes žuvusioji irgi elgėsi neatsargiai, t. y. buvo kiek išgėrusi, važiavo neprisisegusi saugos diržo, kas turėjo netiesioginės įtakos kilusioms pasekmėms. Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Ieškovai patyrė 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 26, 144) bei 34,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 27-28). Ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovui M. Č. iš atsakovo UAB „Almeida” teismas priteisė 200 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 3,45 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 203,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo E. S. atmestas, šiam iš ieškovo M. Č. teismas priteisė visas 2 000 Lt atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 145).
Šalies argumentai
Ieškovai M. Č. , M. Č. ir A. Č. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 48-55) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo UAB „Almeida“ atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į eismo įvykio kilimo priežastis, apsiribodamas teiginiais, kad tiesioginio eismo įvykio kaltininko veiksmai nebuvo tyčiniai, ir nepaisydamas, jog jo veiksmuose yra didelio neatsargumo laipsnis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. S. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes išvažiavo į priešingą eismo juostą pernelyg skubėdamas. Tokie veiksmai nereikalauja didelių pastangų suvokti galinčias kilti pasekmes (avariją), todėl toks elgesys turėtų būti prilyginamas tyčiniams. Teismas iškraipė kaltės reikšmę: atsakovo E. S. veiksmų, tiesiogiai sąlygojusių avariją, nelaikė dideliu neatsargumu, o neprisegtus saugos diržus, kas nelėmė avarijos, atvirkščiai, pripažino dideliu neatsargumu ir tuo pagrindu sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.
2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų ir nusikaltimo aukos giminystės ryšį. Ieškovus su žuvusiąja siejo ypač artimi, glaudūs dvasiniai, emociniai santykiai. Jie kartu gyveno, kūrė ateities planus, rūpinosi vieni kitais; žuvusioji materialiai prisidėjo prie šeimos išlaikymo.
3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neanalizavo įvykusios tragedijos pasekmių ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką ateityje turės dvasiniai išgyvenimai mažamečiams vaikams.
4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, per daug sureikšmino atsakovų turtinę padėtį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).
5. Apeliantai ginčija sprendimo motyvuojamąją dalį, kad, teismo nuomone, jie nurodė per mažai bendrųjų nuostolio dydžio nustatymo kriterijų ir pateikė per mažai tą patvirtinančių įrodymų (CPK 177-178 str.). Savaime suprantama, kad mirus A. Č. vyras prarado žmoną, vaikai – motiną, kas ir sudaro bendravimo galimybių sumažėjimą.
6. Pasak apeliantų, ta aplinkybė, kad buvo patenkinta tik 10 % ieškinio, nesudaro pagrindo 10 kartų mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį. Ta aplinkybė, kad atsakovams netaikytina solidari atsakomybė, nereiškia, jog iš ieškovo M. Č. reikia priteisti atsakovui E. S. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes būtent jis ir sukėlė avariją.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Almeida“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 61-66) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (civilinė byla Nr. 2K-171/2008) sveikatos sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo atvejais sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio esminę reikšmę turi šios aplinkybės: sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusios (ne)turtinės pasekmės, galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, galinčios turėti įtakos neturtinės žalos kompensacinio ekvivalento nustatymui. Atsakovo manymu, apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų apie patiriamas neigiamas pasekmes. Apeliantai leistinais rašytiniais įrodymais (pvz., medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigų) nepagrindė dabartinės savo sveikatos būklės, gydymo eigos ir rezultatų, todėl galima teigti, jog jie realiai nepatyrė tęstinio (t. y. ne momentinio) dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir/ar nepatogumų. Sisteminis CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis gali būti pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį, tačiau jokiu būdu ne ją didinti, nes antraip ieškovams būtų sukurtos prielaidos nepagrįstai praturtėti kitų asmenų sąskaita. Alytaus rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad E. S. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, taigi apeliantai nebegali šios aplinkybės kvestionuoti. Velionė A. Č. galėjo likti gyva, jeigu važiuodama ji būtų prisisegusi saugos diržą ir krūtine nebūtų atsitrenkusi į automobilio salono priekinę dalį, dėl ko buvo smarkiai sužaloti vidaus organai ir nukraujavusi nukentėjusioji mirė.
Atsakovas E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 67-68). Akcentuoja, kad apelianto M. Č. sveikatos būklė gerėja, nes darbingumo lygis auga. Kad apelianto dešinė koja trumpesnė už kairiąją - vizualiai nesimato, jis net nešlubčioja. Dabartiniu metu apeliantas M. Č. dirba vairuotoju ir gauna darbo užmokestį kaip ir kiti analogišką darbą dirbantys asmenys. Byloje nėra įrodymų, kaip patirti išgyvenimai paveikė abu mažamečius vaikus, ar jie yra tebegydomi arba jiems teikiama kitokia (pvz., psichologinė) pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžiu atsakovas E. S. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį yra nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 15 d. apie 13.30 val. Alytaus mieste Naujojoje gatvėje ties pastatu Nr. 118A, vairuodamas atsakovui UAB „Almeida“ priklausantį automobilį „Mazda-2200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 180.3 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu ieškovo M. Č. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „Audi 100“ vairuotojui M. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviai nepilnametis M. Č. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, A. K. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o keleivė ieškovų šeimos narė A. Č. nuo patirtų sužalojimų vežama į ligoninę mirė.
Nagrinėjamoje byloje žuvusiosios sutuoktinis ir vaikai reikalavo iš įvykio kaltininko atsakovo E. S. ir jo darbdavio bei vairuoto automobilio savininko atsakovo UAB „Almeida“ solidaraus iš viso 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Almeida“ ieškovui M. Č. 25 000 Lt, ieškovui M. Č. 15 000 Lt ir ieškovei A. Č. 10 000 Lt, t. y. iš viso 50 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti, ieškinį E. S. atmetė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo nei dėl autoįvykio aplinkybių, nei dėl atsakovo UAB „Almeida“ pareigos atlyginti ieškovams padarytą žalą, todėl dėl civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nustatymo teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Apeliantai ginčija neturtinės žalos dydį, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nagrinėjamoje byloje žala padaryta dėl nusikaltimo asmens gyvybei ir sveikatai, todėl kaltam dėl nusikaltimo padarymo asmeniui atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. CPK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimą, 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir jokia materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Kartu vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kurie jokiu būdu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Materialinės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas, jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Pagal minėtą neturtinės žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą teismas pagal teisinius kriterijus nustato neturtinės žalos dydį, o ne svarsto įrodyto žalos dydžio sumažinimo klausimą. Iki tol, kol teismas neturtinės žalos dydžio nenustatė, konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio nėra. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šio nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Remiantis šiomis nuostatomis, spręstina, kad teismas, visų pirma, turi nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį ir tik po to svarstyti, jeigu yra tam faktinės ir teisinės sąlygos, dėl jos mažinimo.
Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų ir žuvusiosios giminystės ryšį ir neanalizavo įvykusio fakto ateities požiūriu bei nepagrįstai konstatavo įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepakankamumą. Visiškai sutikti su tokia apeliantų pozicija negalima. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovų ir žuvusiosios artimus santykius, giminystės laipsnį, laikė įrodytu, kad dėl sutuoktinės netekties ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to priteisė žuvusiosios sutuoktiniui neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaneigė ieškovo nurodytų ir objektyviais įrodymais pagrįstų aplinkybių, kad dėl autoįvykio metu patirtų atvirų kojos kaulų lūžių jis jautė didelį fizinį skausmą, buvo ilgą laiką gydomas, dėl patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, kurį laiką neturėjo darbinių pajamų šeimai išlaikyti. Neabejotina, kad šios aplinkybės taip pat sąlygojo ieškovui M. Č. teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Tačiau yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantų teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai nepateikė leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai. Byloje esanti Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma bei A. Č. medicininiai dokumentai patvirtina, kad M. Č. turėjo emocinių problemų po motinos žūties, o A. Č. įtarti psichoemocinio streso padariniai (t. 2, b. l. 7-11). Neabejotina, kad artimiausio žmogaus – motinos netektis mažamečiams vaikams turės įtakos tolimesniam jų gyvenimui, tačiau spręsti, kad dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo jiems nustatyti prašomą atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo, nes, kaip minėta, materiali neturtinės žalos kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tuo tarpu spręsti, kurie ir kaip bylos 2 tome nuo 12 iki 19 lapo esančių medicininių įrašų duomenys atspindi M. Č. psichologinius ar emocinius sveikatos sutrikimus, nėra galimybės.
Apeliantai kvestionuoja teismo išvadas dėl žalą padariusio asmens kaltės kriterijaus įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala ieškovams padaryta nors ir nusikalstamais, bet netyčiniais veiksmais – autoįvykio kaltininkas yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą, o padidinto pavojaus šaltinio valdytojui UAB „Almeida“ taikoma objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendyje teismas konstatavo, kad E. S. kaltė dėl neatsargumo pažeidus kelių eismo saugumo taisykles yra įrodyta. Teismas nustatė, kad kaltinamasis nevykdė Kelių eismo taisyklių 53 ir 180.3 punktuose numatytų reikalavimų, lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias, ne vieną automobilį, o išsyk visą automobilių koloną, prieš tai tinkamai neįsitikinęs, kad lenkti saugu, dėl ko ir susidūrė su M. Č. vairuojamu automobiliu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamasis teismas E. S. veiką pripažino nusikalstamu nerūpestingumu. Šios baudžiamojoje byloje teismo konstatuotos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo E. S. kaltės, neadekvačiai įvertino jo veiksmų pasekmių atžvilgiu pavojingumą ir nepagrįstai sprendė, kad įvykio kaltininkas nesitikėjo tokių sunkių pasekmių kilimo. Baudžiamojoje byloje nustatytos įvykio kaltininko veiksmų aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad, blogo matomumo kelio ruože ėmęs lenkti automobilių koloną neįsitikinęs tokio manevro saugumu, jis elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai ir galėjo bei turėjo numatyti tokio elgesio pasekmes, todėl jo veiksmai laikyti turinčiais didelio neatsargumo požymius.
Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ypatingai atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį ir tokiu būdu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Skundžiamo sprendimo argumentai, kuriais motyvuojamas atlygintinos neturtinės žalos dydis, tokios apeliantų pozicijos nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų patirtos ir iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį, į įstatyme nustatytus kriterijus atsižvelgė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl autoavarijos ir jos pasekmių, kad eismo įvykio pasekmės yra itin sunkios (žuvo žmogus, kiti trys patyrė įvairaus laipsnio sužalojimus), kad ieškovą ir žuvusią sutuoktinę siejo artimas ryšys, kad mažamečiai vaikai neteko motinos. Ir tik po to teismas analizavo atsakovo E. S. kaltės pobūdį, ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo turtinę padėtį, tuo pačiu konstatuodamas, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino ne vien tik atsakovo turtinę padėtį, bet pirmiausia kitus įstatymo nustatytus ir sprendime nurodytus kriterijus tokios žalos dydžiui nustatyti, kaip antai, ieškovų patirtus išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Negalima sutikti su ieškovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos. Nagrinėjamoje byloje ir ieškovų minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003 ir 3K-3-511/2004 ratio decidendi (sprendimo motyvas, sprendimo pagrindas, turintis precedento galią) nesutampa, todėl nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse byloje nustatytas neturtinės žalos dydis negali būti pagrindas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje. Jau minėta, kad kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Ja tik siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, kad autoįvykio metu nukentėję M. Č. vairuojamo automobilio keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, tokius jų veiksmus susiejo su dideliu neatsargumu ir, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Ieškovai su tokiu jų veiksmų vertinimu nesutinka, motyvuodami tuo, kad E. S. veiksmų, sukėlusių itin sunkias pasekmes, teismas nelaikė dideliu neatsargumu, tuo tarpu saugos diržų neprisisegimą nepagrįstai įvertino dideliu neatsargumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normą, reglamentuojančią civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Tokią išvadą kolegija grindžia šiais motyvais. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų, reglamentuotų šio straipsnio 5 dalyje. Nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra laikomi veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Atsakovai, gindamiesi nuo neturtinės žalos atlyginimo ieškinio, nurodė, kad už kilusias pasekmes iš dalies atsakingi patys nukentėjusieji, nes jie važiavo neprisisegę saugos diržų. Visuotinai žinoma, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas važiuojančiame automobilyje prisisegti saugos diržus yra siejamas su automobilyje esančių asmenų saugumo užtikrinimu. Konstatavęs nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, kurį numato CK 6.282 straipsnis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį susiejo su CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Neatsargumo faktas nustatomas taikant objektyvumo kriterijų, todėl tokiu atveju kaltė dėl žalos atsiradimo yra mišri – ir kaltininko, ir nukentėjusiojo. Tuo tarpu CK 6.253 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kai nukentėjusysis laisva valia pateko į jam pavojingą padėtį, t. y. taikomas subjektyvumo kriterijus, nes atsižvelgiama į nukentėjusiojo galimybę adekvačiai suvokti padėties pavojingumą. Taigi, taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiama, ar eismo įvykio metu būdami neprisisegę saugos diržų M. Č. vairuojamo automobilio keleiviai prisiėmė žalos atsiradimo riziką ir ar tai yra pakankamas pagrindas iš dalies atleisti įvykio kaltininką nuo civilinės atsakomybės. Nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų (pvz., ekspertų išvadų), leidžiančių spręsti, kad saugos diržų neprisisegimas galėjo turėti priežastinį ryšį su sunkiomis eismo įvykio pasekmėmis, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad neprisisegę saugos diržų nukentėjusieji prisiėmė itin sunkių eismo įvykio pasekmių riziką. Kita gi vertus, pagal teisės doktriną CK 6.253 straipsnio 5 dalimi negalima vadovautis siekiant pateisinti nusikaltimą. Didelis nukentėjusiojo neatsargumas, kaip pagrindas sumažinti žalos atlyginimą, yra reglamentuotas CK 6.282 straipsnyje. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo priemonių ignoravimas. Neatsargumo dydžio kvalifikavimą apsprendžia konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Teismas neturi pareigos spręsti dėl žalos sumažinimo, o teisę tam suponuoja žalą padariusio asmens reikalavimas, jeigu kaltininkas įrodo nukentėjusiojo kaltę. Nagrinėjamoje byloje vien saugos diržų neprisisegimo fakto konstatavimas negali būti pripažintas nukentėjusiųjų dideliu neatsargumu, kai, kaip minėta, joje nėra duomenų apie šio neveikimo priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nepilnamečių ieškovų atžvilgiu nukentėjusiojo didelio neatsargumo argumentas pagal CPK 6.282 straipsnio 2 dalį apskritai negali būti taikomas. Saugos diržų neprisisegimo faktas, kaip turinti reikšmės bylai aplinkybė, turėjo būti įvertintas nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), o ne laikytas dideliu nukentėjusiųjų neatsargumu, lemiančiu žalos atlyginimo sumažinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenimis konstatuotas aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant šios žalos dydį, nenukrypo nuo minėtos kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, nepažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, tačiau netinkamai taikė atleidimo nuo civilinės atsakomybės materialines teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos atlyginimo sumažinimo (CPK 330 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytą E. S. kaltės laipsnį, įvertinus motinos netekties pasekmes psichologinei ir emocinei nepilnamečių ieškovų būsenai bei saugos diržų neprisisegimo faktą, kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas M. Č. nustatė teisingą atlygintinos neturtinės žalos dydį, o nepilnamečiams ieškovams jis nustatytinas didesnis po 3 000 Lt kiekvienam (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), laikantis tokios kategorijos bylose susiformavusios teismų praktikos. Sprendžiant dėl tokių atlygintinos neturtinės žalos dydžių, kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dalį neturtinės žalos, nors ir sąlyginai nedidele suma, ieškovui atlygino draudimo bendrovė, bei į duomenų, kad atsakovai kokia nors dalimi yra prisidėję prie žalos ieškovams atlyginimo, nebuvimą. Kitos ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytos ir apeliacinės instancijos teismo įvertintos aplinkybės, susijusios su priteistinos neturtinės žalos dydžiu, neduoda pagrindo nustatyti didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, o apeliacinio skundo argumentai tokių išvadų nepaneigia. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai minėtoje teisės normoje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nustačius didesnę bendrą atlygintos neturtinės žalos sumą, ieškinys tampa patenkintu 11 procentų, todėl bylos duomenimis nustatytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos laikantis įstatyme numatyto proporcingumo principo. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 34,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 26, 27-28, 144, 56), teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 203,45 Lt šių išlaidų. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, todėl teismas iš atsakovo UAB „Almeida“ priteisė valstybei 900 Lt žyminio mokesčio ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui padidinus patenkintą reikalavimą, proporcingai padidintinos priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 dalys, 93, 96 ir 98 straipsniai). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, atitinkamai paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovas byloje dalyvavusiam advokatui sumokėjo 700 Lt (t. 2, b. l. 56), procesinių dokumentų įteikimas apeliacinės instancijos teismui kainavo 4,05 Lt (t. 2, b. l. 71). Taip pat atsakovui tenka pareiga sumokėti valstybei patenkintą ieškinio reikalavimo dalį atitinkantį žyminį mokestį už apeliacinį skundą (990 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Almeida“ ieškovui M. Č. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 18 000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų), ieškovei A. Č. – iki 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų), ieškovui M. Č. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 223,80 Lt (dviejų šimtų dvidešimt trijų litų 80 ct), valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 990 Lt (devynių šimtų devyniasdešimties litų).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Almeida“ ieškovo M. Č. naudai 77 Lt (septyniasdešimt septynis) litus išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Almeida“ 994,50 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.