Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015-08-24, apie 1.00 val., Vilniuje, Ulonų g. 3/3, vairuodamas automobilį Jeep Wrangler, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovinčius signalinius stulpelius, nepaliko tarpo iš šono, kliudė juos ir apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2015-08-24, 1.00 val. nakties, grįžęs automobiliu Jeep Wrangler, v. n. (duomenys neskelbtini) namo adresu Ulonų g. 3, Vilniuje, nerado kieme vietos ir įvertinęs tai, kad jo automobilis be stogo ir su išardomomis dalimis, jį pastatė brome ant stulpelių, siekiant patraukti jį nuo pašalinių asmenų dėmesio. Automobilį pastatė įvertinęs tai, kad nepadarys jokios turtinės žalos, o automobilis nekliudys kitiems vairuotojams. Ta arka yra atvira daug metų, o tarpas buvo paliktas pakankamai didelis kitoms transporto priemonėms pravažiuoti. Prašė jį pripažinti nepadarius pažeidimų, nes nebuvo nei eismo įvykio, nei pabėgimo iš jo.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kelių patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu, administracinėn atsakomybėn traukiamo L. D. nepažįsta. Pagarsintą savo tarnybinį pranešimą palaikė, papildomai nurodė, kad automobilis stovėjo arkos pravažiavime, užvažiavęs ant signalinių stulpelių, kurie atitveria pravažiuojamą dalį ir pėsčiųjų praėjimą. Matė, kad signaliniai stulpeliai yra nulenkti automobilio dugne. Iškviestas bendrijos pirmininkas įvertino padarytą žalą, todėl tai laikoma eismo įvykiu. Arkoje būtų galima statyti automobilį, jeigu tai netrukdytų pėsčiųjų praėjimui, tačiau šiuo atveju pėsčiųjų eismui tai trukdė, nes buvo užvažiuota ant praėjimo. Eismo įvykio schemoje matosi, kad automobiliams užtektų vietos pravažiuoti, o pėsčiųjų praėjimo takas užimtas.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijoje, administracinėn atsakomybėn traukiamo L. D. nepažįsta. 2015-08-24 atvykę į Ulonų g. 3, Vilniuje, nustatė, kad džipas užvažiavęs nulenkė signalinius stulpelius. Tokioje vietoje parkuoti automobilio negalima. Vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, buvo tik žmogus atsakingas už namo ūkį.

Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. D. nepažįsta, įvykio datos nepamena, bet jam naktį namo gyventojas ir policininkas pranešė, kad gyventojų signaliniai stulpeliai, kurie atskiria važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų taiko, buvo nulenkti. Ten nėra stovėjimo vieta, o minėtas automobilis ten stovėdavo dažnai, todėl jie buvo nupaišę geltoną liniją, kad ten nestatytų automobilio, bet tai nepadėjo. Buvo palikę prašymą, kad nestatytų ten automobilio, bet tai irgi nepadėjo. Tuomet valdybos nutarimu pastatė signalinius stulpelius ir trečią naktį po jų pastatymo įvyko šis įvykis. Stulpeliai dabar ten stovi, bet jie yra praktiškai sugadinti, nes jeigu jie dar kartą bus nulenkti, tai nulūš. Jiems padaryta žala apie 600 Lt., kadangi vienas stulpelis su jo pastatymu kainuoja 120 Lt.. Namo gyventojai toje arkoje automobilių nestato, nes kieme yra 82 vietos, požeminiame garaže yra 179 „boksai“, kuriuose galima pastatyti 205 automobilius, o išoriniame kieme yra apie 30 vietų. L. D. materialinių pretenzijų neturi.

Nors L. D. kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad eismo įvykio nepadarė ir iš jo nepasišalino, nes savo automobilį pastatė brome ant stulpelių siekdamas patraukti jį nuo pašalinių asmenų dėmesio ir įvertinęs tai, kad nepadarys jokios turtinės žalos, o automobilis nekliudys kitiems vairuotojams. L. D. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo visiškai įrodyta liudytojų A. G., D. P., L. N. parodymais ir rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-41530322-15; policijos pareigūnų A. G., D. B. tarnybiniais pranešimais; įvykio registracijos pažyma; eismo įvykio vietos schema; fotolentele (b. l. 10), kurioje matosi, kaip automobilis yra užvažiavęs ant oranžinių stulpelių; (duomenys neskelbtini) pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-24 namo nišoje, ant signalinių stulpelių, žyminčių pėsčiųjų taką, stovi automobilis, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) o signaliniai stulpeliai sugadinti, bendrijai padaryta žala; R. D. paaiškinimu; L. D. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad pastatė automobilį nakčiai neleistinoje vietoje, kadangi siekė apsaugoti savo automobilį. Policijos pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-24, apie 04.42 val., nuvykę pagal pranešimą į Ulonų g. 3, Vilniuje, rado automobilį Jeep, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvažiavęs ant signalinių stulpelių, juos nulenkęs ir apibrozdinęs, vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, jo surasti bei su juo susiekti nepavyko. Į juos kreipėsi Ulonų g. 3 namo bendrijos pirmininkas L. N., kuris įvertino bendrijai padarytą žalą. Liudytojas A. G. parodė, kad L. D. automobilis stovėjo arkos pravažiavime, užvažiavęs ant signalinių stulpelių, kurie atitveria pravažiuojamą dalį ir pėsčiųjų praėjimą, o bendrijos pirmininkas įvertino padarytą žalą. Pastatytas automobilis pėsčiųjų eismui trukdė, nes buvo užvažiuota ant praėjimo. Liudytojas D. P. parodė, kad 2015-08-24 Ulonų g. 3, Vilniuje, džipas buvo nulenkęs signalinius stulpelius, automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas L. N. parodė, jog buvo nulenkti namo valdybos nutarimu arkoje pastatyti signaliniai stulpeliai, atskiriantys važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų tako. Pažymėjo, jog minėtas automobilis arkoje dažnai stovėdavo, todėl jie ten buvo nupaišę geltoną liniją, kad nestatytų automobilio, tačiau tai nepadėjo. Tuomet paliko prašymą, kad nestatytų ten automobilio, bet tai irgi nepadėjo. Todėl ten pastatė signalinius stulpelius, kurie praktiškai įvykio metu buvo sugadinti, tačiau žalos atlyginti neprašo.

Pažymėtina, kad iš liudytojo L. N. duotų parodymų matyti, kad L. D. pastoviai namo arkoje parkuodavo savo automobilį, dėl ko pėstiesiems buvo trukdoma praeiti pro ją, bei L. D. paprašius ten automobilio nestatyti, jis į prašymus nereagavo ir toliau ten statė automobilį, todėl buvo pastatyti signaliniai stulpeliai. Taip pat pažymėtina, kad nors L. D. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs minėtų administracinių teisės pažeidimų, tačiau iš jo duotų paaiškinimų matyti, kad jis suprato, jog namo bendrija pastatė signalinius stulpelius arkoje, atskiriančius važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų tako, tam, kad ten nebūtų statomi automobiliai, tačiau jis sąmoningai, žinodamas, jog to daryti negali, ant jų užvažiavo ir priparkavo ten savo automobilį, taip juos apgadindamas.

Byloje įrodyta, kad L. D. 2015-08-24, apie 1.00 val., Vilniuje, Ulonų g. 3/3, vairuodamas automobilį Jeep Wrangler, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovinčius signalinius stulpelius, nepaliko tarpo iš šono, kliudė juos ir apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, taip pat už KET pažeidimus. L. D. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta bauda.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių, kai turto apgadinimai nežymūs, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal LR ATPK 130 straipsnį minimali nuobauda – 868 Eur bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad L. D. pirmą kartą padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, bendrijos pirmininkas L. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. D. pretenzijų neturi, neprašo jo atlyginti padarytos žalos dėl stulpelių apgadinimo, teismas vertina, kad LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka L. D. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir už šį pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą – mažesnę nei minimali baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trumpesniam, nei numatytas, minimalus terminas.

Vadovaujantis LR ATPK 330 str. nuostatomis, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 31 str., 32 str., 33 str., 272 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti administracinę nuobaudą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti administracinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., subendrinti L. D. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-12-18.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 1001 (nurodant ATP bylos numerį), o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.