- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-160-212/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02045-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- R. J., J. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr.e2S-160-212/2016
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02045-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 17 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2417-839/2015 pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai R. J. ir J. J. prašė santuoką, sudarytą 1987-04-30 Utenos rajono CMS, įrašo Nr. 83, tarp R. J. ir J. J., nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė, pareiškėjams 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams šalinti. Nurodė, jog teismui pateiktas prašymas nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodyta, kad 6,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10544 eurai, areštuotas nuo 2011-03-29; 1,0800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2451 eurai, areštuotas 2012-02-10; 1,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2520 eurų; 2,7800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5849 eurai, areštuotas 2013-09-26; 0,1800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 90 eurų, areštuotas 2014-04-11, neįtraukiamas į dalintino turto sąrašą, nes yra areštuotas. Įstatymas nenustato jokio draudimo sutuoktiniams pasidalyti areštuotą turtą bendru susitarimu. Todėl pareiškėjai turi patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir aptarti viso pareiškėjų santuokos metu įgyto, tame tarpe ir areštuoto, turto padalijimo klausimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašyme taip pat nurodė, kad turi bendrą kreditorių UAB ,,Gelvora“, pareiškėja R. J. turi asmeninį kreditorių BAB ,,Snoras“, o pareiškėjas J. J. turi asmeninį kreditorių VSDFV, tačiau daugiau jokių papildomų duomenų (įsiskolinimo dydį VSDFV atžvilgiu, prievolių pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą (sutarčių ar pan.)) apie kreditorius pareiškėjai nepateikė. Be to, dalis pareiškėjams bendrai priklausančio turto yra areštuotas skirtingais laikotarpiais ir turto arešto aktais, tačiau byloje nepateikti duomenys apie turto areštų pagrindą, kas pagrįstų pareiškėjų teiginius, kad jų kreditoriai nurodyti visi. Trūkstami duomenys yra reikšmingi nustatant pareiškėjų prievolių pobūdį taip pat sprendžiant ir dėl kreditorių įtraukimo dalyvaujančiais byloje asmenimis. Atsižvelgiant, į tai kas išdėstyta pareiškėjams nustatė terminą patikslinti prašymą ir pašalinti nurodytus prašymo trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. J. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-11-19 nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo motyvais dėl areštuoto turto padalinimo. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, areštuotam turtui yra įtvirtintas absoliutus draudimas juo disponuoti. Todėl reikalavimas padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą yra vienas iš disponavimo būdu. Taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl duomenų pateikimo apie prievolių pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą, nes įstatymas nenustato tokios pareigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutuoktinių kreditoriams apie bylą pranešta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.).
Pareiškėjai R. J. ir J. J. prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą 1987-04-30 Utenos rajono CMS, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte pareiškėjai nurodė, kad dalies nekilnojamojo turto (4 žemės sklypų) į dalintino turto sąrašą neįtraukia, nes šie žemės sklypai areštuoti.
Apeliantės R. J. argumentai, kad areštuotas turtas nedalijamas ir teismas nepagrįstai reikalauja šį turtą pasidalinti, kad įstatymas nenustato pareigos teikti duomenų apie prievolių pobūdį ir atsiradimo pagrindą, atmestini. Pažymėtina, jog įstatymas nenustatyto draudimo sutuoktiniams sutartimi pasidalinti areštuotą turtą. Toks pasidalijamas nevertintinas kaip turto perleidimas, kuris yra draudžiamas Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, sutuoktiniams pasidalijus areštuotą turtą, areštas ir su jo taikymu susiję apribojimai išlieka bei taikomi tol, kol jie nepanaikinami įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie visus pareiškėjų kreditorius, kadangi, nutraukiant santuoką, tokius duomenys pateikti privalu (CPK 539 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-192/2007, 2015-10-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-514/2015, kt.). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėjai nurodė turimus kreditorius, tačiau duomenų, kad šiems kreditoriams yra pranešta nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų apie įsipareigojimų atsiradimo pagrindus, jų dydį ir pobūdį.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.