Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje - V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 623,98 eurų skolą, kuri susidarė ieškovei perdavus atsakovei prekes pagal 2010-06-08 Kreditinę sutartį Nr. D10-046. Suteikusi paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies. Taip pat ieškovė prašė priteisti 8,25 Eur procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog yra gavusi atsakovės pranešimą apie priešpriešinių prievolių įskaitymą. Atsakovė 2016-02-11 pranešimu Nr. 3.11/16-17, kuris ieškovei buvo įteiktas 2016-02-12, informavo ieškovę, jog ieškovei UAB „Dahlgera“ atgavus visą sumą, nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje, pirkėjui UAB „Dahlgera“ atsirado prievolė sumokėti atsakovei UAB „Vėsa ir partneriai“ likusią kainos dalį – 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur). 2016-02-11 pranešimo apie įskaitymą dieną UAB „Vėsa ir partneriai“ buvo skolinga ieškovei 29 880,03 Eur už parduotas prekes, o atlikus įskaitymą 11 623,98 Eur sumai, atsakovė liko skolinga ieškovei 18 256,05 Eur. Šią sumą atsakovė pilnai sumokėjo 2016-01-28, 2016-03-09 ir 2016-03-10 mokėjimo pavedimais ir šiuo metu su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.

Dublike ieškovė nesutiko, kad atsakovė atliko bei turėjo teisę atlikti įskaitymą. Atsakovės 2016‑02-11 rašte Nr. 3.11/16-17 nėra nurodytas įskaitymo pagrindas, atsakovė nenurodė, pagal kokias sąskaitas faktūras yra įskaitoma prievolė, nes atsakovė skolinga ieškovei 29 880,03 Eur sumą, o pranešimą apie įskaitymą pateikė 11 623,98 Eur sumai. 2016-02-11 rašto turinys nėra aiškus, nėra suprantamas ir yra dviprasmiškas. Atsakovės nurodyto įskaitymo metu atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Ieškovė atsakovės elgesį laikė nesąžiningu ir teigė, jog bet kokie iki 2011-02-11 Papildomo susitarimo sudaryti sandoriai buvo pakeisti būtent šiuo papildomu susitarimu, kuriame nurodyta konkreti atsakovės prievolė ieškovei – 651 788,54 Lt. Minėtame susitarime nebuvo nurodyta apie kokius nors grąžinimus arba nuolaidas. Jei aplinkybės būtų tokios, kokias nurodė atsakovė, 2011-02-11 Papildomame susitarime būtų nurodyta atsakovės minima 40 135,27 Lt grąžintina suma, t.y. atsakovės 651 788,54 Lt skola būtų sumažinta 40 135,27 Lt suma. Ieškovė niekada savo žinioje neturėjo 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties, kuri ieškovei buvo pateikta tik su Tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi. Ieškovė nesutiko, jog atsakovė gali remtis tariamo atstovavimo institutu. Atsakovei buvo pranešta, kad nuo 2010-02-01 UAB „Dahlgera“ sandorius sudaro (pasirašo) generalinis direktorius A. J. ir tai buvo įregistruota viešame registre. Atsakovė žinojo ir turėjo suvokti, jog UAB „Dahlgera“ sandorius gali sudaryti generalinis direktorius A. J., o ne V. Š. 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartis nesukelia teisinių pasekmių ieškovei. Ieškovė UAB „Dahlgera“ įsipareigojo sumokėti 40 135,27 Lt sumą tik tuo atveju, jei UAB „Sermeta“ sumokės pirkėjui visą sumą, nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje. Atsakovė pateikė 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje skolininke nurodyta ne UAB „Sermeta“, o UAB „Melingos statyba“, kas neleidžia nustatyti aiškaus UAB „Sermeta“ įsipareigojimų dydžio, struktūros, terminų ir pan. Ieškovės teigimu, negali būti įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai reikalavimai. Atsakovės nurodyta 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartis yra sąlyginis sandoris ir atsakovė neįrodinėjo, kad atidedamoji sąlyga įvyko - UAB „Sermeta“ sumokėjo UAB „Dahlgera“ atitinkamą sumą. Todėl UAB „Dahlgera“ neatsirado prievolė mokėti nurodytą sumą, o UAB „Vėsa ir partneriai“ neatsirado teisė reikalauti atitinkamą sumą sumokėti.

Atsakovė triplike neigė ieškovės argumentą, jog turėjo gauti ieškovo pranešimą apie generalinio direktoriaus A. J. atstovavimą UAB „Dahlgera“. Atsakovė objektyviai negalėjo įtarti, jog V. Š. veikia viršydamas savo įgaliojimus. Dėl 2011-02-11 Papildomo susitarimo nurodė, kad juo buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos, numatytos 2009-02-24 Laidavimo sutartyje. 2011-02-11 Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad bendra įsiskolinimo suma yra 651 788,54 Lt, kurią atsakovė, kaip laiduotoja pilnai padengė dalimis. Atsakovės teigimu, 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties 2.2 p. numatyta sąlyga buvo visiškai įvykdyta ir atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl 11 623,98 eur sumos pagal 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį Nr. Nr. 10/04-1. Atsakovė teigė, kad įskaitymas buvo atliktas tinkamai, aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokias reikalavimo teises turi ieškovė bei atsakovė, koks yra įskaitymo pagrindas, nes šalys jo metu viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių vienarūšių vykdytinų reikalavimų.

Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime palaikė ieškovo poziciją. Nurodė, kad V. Š. nuo iki 2006‑03‑21 iki 2010-02-01 ėjo Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dahlgera“ generalinio direktoriaus pareigas. 2010-11-18 akcininkų sprendimu UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius V. Š. buvo atšauktas iš pareigų ir jį pakeitė A. J. V. Š. liko dirbti įmonės direktoriaus pareigose ir buvo atsakingas už klientų pritraukimą ir sutarčių parengimą. Įmonėje kurį laiką galiojo tvarka, jog direktoriaus su kontrahentais derintos sutartys pateikiamos generaliniam direktoriui, kuris priima galutinį sprendimą – sudaro įmonės vardu sutartį ar ne, o sudarytos sutartys per tą patį asmenį, kuris vedė derybas, buvo perduodamos kontrahentams. UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius A. J. nepasirašė 2010-04-20 produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 ir ta sutartis nebuvo tarp ginčo šalių sudaryta. 2010-06-08 UAB „Dahlgera“ ir Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Vėsa ir partneriai“ sudarė Kreditinę sutartį Nr. D10-046, kuri savo esme yra prekių pirkimo – pardavimo sutartis ir kurios 6.8 p. numatė, jog ši sutartis panaikina bet kurias ankstesnes šalių pasirašytas ilgalaikio prekių pirkimo sutartis. 2011-02-11 šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2011-02-11 tam, kad išspręsti visus dvišalius klausimus, kurie buvo sudaryti iki Papildomo susitarimo sudarymo. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina mokėjimus pagal 2011-02-11 tarp šalių sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 2011-02-11, kylantį iš laidavimo santykių ir tai neturi nieko bendro su pirkimo - pardavimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-18 nutartimi pripažino negaliojančia 2009-06-12 Reikalavimo perleidimo sutartį, o atsakovė nepagristai panaikintos Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas sutapatino su Laidavimo sutarties sąlygomis. 2010-04-20 produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1 būtina sąlyga buvo ne Laidavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymas, o būtent Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos visos sumos sumokėjimas. V. Š. teigė, kad informacija apie UAB „Dahlgera“ generalinio direktoriaus pasikeitimą buvo pateikta visomis įmanomomis formomis, o atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog V. Š. yra tinkamas UAB „Dahlgera“ atstovas sudarant sutartį su atsakove.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad šalys 2010-06-08 pasirašė Kreditinę sutartį Nr. D10-046, pagal kurios 1.1 p. pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo parduoti, o pirkėjas (atsakovė) pirkti užsakytas prekes iš pardavėjo turimo asortimento pagal pateiktus užsakymus bei apmokėti už jas sutartinę kainą Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis.

Prekių patiekimas buvo įformintas PVM sąskaitomis – faktūromis už 11 623,98 Eur sumą, kurias laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2015-12-2 išrašė ieškovė, tačiau atsakovė šių sąskaitų pilnai neapmokėjo.

Ieškovė 2015-10-23 pranešimu nurodė atsakovei, kad nesutinka su atsakovės pateiktu tarpusavio skolų suderinimo sutarties projektu (jame nurodytu skolos dydžiu), nes ieškovė nepripažįsta 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sudarymo fakto. Nurodė, jog pranešimo parengimo dieną UAB „Vėsa ir partneriai“ skola su palūkanomis ieškovei UAB „Dahlgera“ pagal 2009-02-24 laidavimo sutartį ir 2011-02-11 Papildomą susitarimą Nr. 2011/02/11 prie laidavimo buvo 13 550,90 Eur bei 21 252,85 Eur už įsigytas prekes pagal 2010‑06-08 kreditinę sutartį Nr. D10-046.

Atsakovė 2016-01-06 raštu Nr. 3.11/16-4 prašė ieškovės grąžinti 11 623,98 Eur permoką, nes remiantis 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartimi Nr. 10/04-1 atsakovė UAB „Vėsa ir partneriai“ įvykdė įsipareigojimus pagal susitarimą Nr. 2011-02-11 prie 2009-02-24 laidavimo sutarties.

Atsakovė 2016-02-11 raštu Nr. 3.11/16-17 ieškovei pranešė, kad įskaito 11 623,98 Eur (40 135,27 Lt) sumą į atsakovės 11 623,98 Eur dydžio reikalavimą ieškovei. 2016-02-11 rašte nurodė, kad atsakovė UAB „Vėsa ir partneriai“ pagal 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį Nr. 10/04-1 pardavė ieškovei UAB „Dahlgera“ prekių, kurių balansinė vertė su PVM sudarė 133 784,23 Lt. Remiantis minėtos Sutarties 2.2 p. pirkėjas UAB „Dahlgera“ įsipareigojo sumokėti 40 135,27 Lt sumą tik tuo atveju, jei UAB „Sermeta“ sumokės pirkėjui visą sumą, nurodytą 2009-06-12 Reikalavimo perleidimo sutartyje. Pardavėjas UAB „Vėsa ir partneriai“, būdamas laiduotoju ir UAB „Sermeta“ nesumokėjus pirkėjui (ieškovei UAB „Dahlgera“) sutartų sumų, už pagrindinį skolininką UAB „Sermeta“ įvykdė prievolę pirkėjui UAB „Dahlgera“, 2016-01-11 galutinai sumokėdamas visas sumas pagal 2009-06-12 Reikalavimo perleidimo sutartį. Įvykus 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties 2.2 p. numatytai sąlygai - UAB „Dahlgera“ atgavus 2009-06-12 Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytą visą sumą pirkėjui UAB „Dahlgera“ atsirado prievolė sumokėti pardavėjui UAB „Vėsa ir partneriai“ likusią kainos dalį – 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur). Atsakovė taip pat 2016-02-11 rašte Nr. 3.11/16-17 nurodė, jog atsakovė UAB „Vėsa ir partneriai“ yra skolinga ieškovei UAB „Dahlgera“ 29 880,03 Eur už parduotas pagal PVM sąskaitas – faktūras prekes. Atsakovė rašte Nr. 3.11/16-17 apie atliekamą įskaitymą nurodė, kad ieškovės UAB „Dahlgera“ 11 623,98 Eur skolą įskaito (išminusuoja) iš visų UAB „Vėsa ir partneriai“ mokėtinų ieškovei UAB „Dahlgera“ mokėtinų sumų pagal visas šalių sudarytas sutartis ir UAB „Vėsa ir partneriai“ laiko, jog jos prievolė sumokėti UAB „Dahlgera“ už prekes 11 623,98 Eur sumai yra pasibaigusi šiuo įskaitymu.

Ieškovė į atsakovės 2016-02-11 raštą Nr. 3.11/16-17 dėl įskaitymo 2016-02-23 raštu pranešė atsakovei, jog su įskaitymu nesutinka. Nurodė, jog ieškovė nepripažįsta 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sudarymo fakto, nes jos nėra pasirašęs turintis teisę atstovauti UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius A. J. ir tokia sutartis nėra įtraukta į UAB „Dahlgera“ sutarčių registrą. Taip pat nurodė, jog 2016-02-23 rašto pateikimo dienos duomenimis UAB „Vėsa ir partneriai“ skola sudarė 27 959,97 Eur.

Nesutikdama su teiginiu dėl 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 negaliojimo atsakovė 2016-03-02 rašte ieškovei nurodė, kad 2010-04-20 sutartį pasirašė V. Š., kuris dirbo UAB „Dahlgera“ daug metų. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti V. Š. įgaliojimų apimtimi, kuris visada atstovavo ieškovei UAB „Dahlgera“ santykiuose su atsakove UAB „Vėsa ir partneriai“.

Dėl 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sąlygų galiojimo.

Nustatyta, kad 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį Nr. 10/04-1 pasirašė UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius J. M. ir UAB „Dahlgera“ direktorius V. Š. Sutartyje prie pirkėjo UAB „Dahlgera“ rekvizitų nurodytas A. J., kuris tuo metu buvo UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius, tačiau jo parašo Sutartyje nėra.

Apklaustas liudytoju buvęs UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius J. M. paaiškino, kad jis nekreipė dėmesio į tai, kad Produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1 nėra A. J. parašo, nors liudytojui bendra prasme buvo žinoma, kad UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius yra būtent A. J. J. M. pasitikėjo V. Š., todėl 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį J. M. pasirašė nežiūrint to, kad 2.2 p. nurodyta 2009-06-12 Reikalavimo perleidimo sutartis teismine tvarka buvo pripažinta negaliojančia. 2011-02-11 Papildomame susitarime, kuriuo šalys aptarė tarpusavio įsipareigojimus, 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartis Nr. 10/04-1 nebuvo nurodyta, nes to nurodyti šalys nematė būtinumo. Liudytojo teigimu, apie tai, kad A. J. yra UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius J. M. akivaizdžiai tapo žinoma, kai šalys pasirašė 2011-02-11 Papildomą susitarimą, kuriame UAB „Dahlgera“ generaliniu direktoriumi nurodytas A. J.

Ieškovė pateikė 2010-02-01 pranešimą apie esminį įvykį apie tai, jog nuo 2010-02-01 nustatomas dviasmenis UAB „Dahlgera“ valdymas, t.y. visos sutartys ir sprendimai tvirtinami abiejų vadovų (A. J. ir V. Š.) parašais. Ieškovės atstovai teigė, jog apie tai buvo pranešta visoms įmonėms, su kuriomis ieškovė turėjo sutartinius santykius ir tai nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu. Pagal VĮ Registrų centro duomenis A. J. UAB „Dahlgera“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas 2010‑02‑01, kas registre įregistruota 2010-03-23. Pažymėtina, kad šalių 2006-05-02 Kreditinę sutartį Nr. D6-076 ir 2009-06-01 Kreditinę sutartį Nr. D9-103 pasirašė UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius J. M. ir V. Š., kurio Sutartyje nurodytos pareigos - UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius. 2010‑06‑08 Kreditinę sutartį Nr. D10-046 pasirašė UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius J. M. ir UAB „Dahlgera“ generalinis direktorius A. J. bei direktorius V. Š. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei viešai pranešus apie atstovavimo bendrovei pasikeitimą, Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 nepasirašius generaliniam direktoriui A. J., tokios sutarties neįrašius į UAB „Dahlgera“ sutarčių registrą bei apklaustam liudytoju UAB „Vėsa ir partneriai“ direktoriui J. M. pripažinus aplinkybę, jog buvo žinoma apie A. J. paskyrimą UAB „Dahlgera“ generaliniu direktoriumi, pagal aplinkybių visumą darytina išvada, jog 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties ieškovė nesudarė ir jos sąlygos ieškovei neįsigaliojo. Teigtina, kad atsakovė, kuriai kaip ir ieškovei taikytinas didesnio atidumo reikalavimas, turėdama duomenų apie ieškovės vadovo pasikeitimą turėjo įsitikinti V. Š. įgaliojimais pasirašyti sutartį UAB „Dahlgera“ vardu, o ilgas šalių bendradarbiavimo laikotarpis nesudarė pagrindo manyti, kad UAB „Dahlgera“ vadovas nepasikeis ir visada turės reikiamus įgalinimus.

Dėl sąlygų įskaitymui atlikti buvimo bei įskaitymo teisėtumo.

Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.130 str. numato sąlygas, kurio yra būtinos įskaitymui atlikti - skolininkas turi būti kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti, jie turi būti vykdytini ir abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Atsakovė, atlikdama įskaitymą rėmėsi 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartimi Nr. 10/04-1, kurios ieškovė nepripažino ir apie tai pranešė atsakovei. Minėtos Sutarties 2.2 p. nurodyta sąlyginė (atidedamoji) sąlyga, t.y. UAB „Dahlgera“ sutiko, jog sutinka kompensuoti atsakovei 40 135,27 Lt sumą tik tuo atveju, kai UAB „Sermeta“ sumokės visą sumą, nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje. Kaip minėta, nėra pagrindo pripažinti, kad 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį Nr. 10/04-1 pasirašė tinkamai įgaliotas UAB „Dahlgera“ atstovas. Be to Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 sprendimu UAB „Dahlgera“ ir UAB „Melingos statyba“ 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pažymėtina, kad sutartyje UAB „Dahlgera“ ir UAB „Melingos statyba“ susitarė, kad UAB „Melingos statyba“ perleidžia UAB „Dahlgera“ reikalavimą į 823 828,77 Eur UAB „Sermeta“ skolą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė UAB „Dahlgera“ atgavo visą nurodytą UAB „Sermeta“ 823 828,77 Eur skolos sumą.

2011-02-11 Papildomu susitarimu Nr. 2011/02/11 šalys susitarė, kad UAB „Vėsa ir partneriai“, kaip laiduotojas sumokės ieškovei 651 788,54 eur įsiskolinimą, kurį atsakovė padengė. Tačiau ieškovas reikalauja priteisti skolą pagal 2010-06-08 kreditinę sutartį Nr. D10-046, kurios 6.8 p. numatyta, kad ši Sutartis panaikina bet kurias ankstesnes tarp šalių pasirašytas ilgalaikio prekių pirkimo sutartis. Nepaneigta, kad remiantis 2010-06-08 kreditine sutartimi ieškovė pateikė atsakovei prekes, už kurias reikalavo iš atsakovės sumokėti. Atsakovė 2016-02-11 rašte Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovei 29 880,03 Eur sumą, į kurią, kaip nurodė atsakovė 2016-02-11 rašte, įskaitė 11 623,98 Eur sumą, minimą 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1. Tačiau pripažinus, kad 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sąlygos ieškovui negalioja, atsakovė neturėjo pagrindo remiantis 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartimi Nr. 10/04-1 atlikti 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos įskaitymą.

Ieškovė reikalavo skolos pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2015-11‑09 iki 2015-12-22. Atsakovė 2016-02-11 rašte Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą, nurodydama 29 880,03 Eur skolos ieškovei sumą, rėmėsi 2016-01-20 dienos įsiskolinimo ataskaita, kurioje nurodytos 2016-01-12 - 2016-03-16 sąskaitos, todėl nėra aišku, pagal kokias konkrečias sąskaitas atsakovė atliko įskaitymą. Ieškovė pateikė 2010-04-22 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo buvo atliktas įskaitymas ir atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ skola ieškovei UAB „Dahlgera“ sumažinta nuo 144 547,82 Lt iki 50 898,86 Lt. Ieškovas paaiškino, kad tokiu būdu buvo išspręstas prekių, atsakovės nupirktų pagal 2009-06-15 sąskaitą, grąžinimas, nes iš ieškovo nupirktų prekių atsakovė negalėjo panaudoti dėl užsakovo bankroto. Kadangi atsakovė negalėjo niekur specifinių prekių panaudoti, ieškovė UAB „Dahlgera“ sutiko jas priimti, bet už mažesnę (93 648,96 Lt vietoje 144 032,10 Lt) kainą, kas iš esmės buvo naudinga atsakovei, kuri nebūtų tų prekių niekur panaudojusi ir patyrusi nuostolių. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą teigtina, kad 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą pateikimo ieškovei metu atsakovė neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę dėl 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos, todėl neturėjo teisės atlikti įskaitymo. Nepripažinus, kad atsakovės prievolė buvo pasibaigusi įskaitymu, ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 6.130 str. 1 d., 6.59 str., 6.259 str. 1 d.).

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2d., iš atsakovės priteistinos 8,25 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 262 Eur žyminio mokesčio ir 1 695 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.1 d.). Vadovaujantis CPK 47 str. 2d., 93 str. 1 d., 98 str. 1d., iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų trečiojo asmens V. Š. naudai. Iš atsakovės pašto išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92, 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270 str.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“, į.k. 124926559, 11 623,98 Eur skolos, 8,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (11 623,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 957 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“, į.k. 300027452, naudai.

Priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“, į.k. 124926559, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.