- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- II-155-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., nukentėjusiajai I. P., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-07-31 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 848618 (toliau – Protokolas) dėl M. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., nes M. M. 2008-07-31 apie 15.00 val., Lukšio g. 33, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo S 80, v. n. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atgaline eiga, buvo neatidus ir susidūrė su atbuline eiga važiuojančiu automobiliu Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 145 p. reikalavimus (b. l. 11, 12, 15).
Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-08-19 nutarimu Nr. E 848618 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis LR ATPK 30² str., 32 str. 1 d., 5 p. ir 127 str. 2 d., M. M. paskyrė administracinę nuobaudą – 155 Lt (šimto penkiasdešimt penkių litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 6, 14).
Šalies argumentai
Skunde teismui (b. l. 5) M. M. prašė skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes dėl įvykusio eismo įvykio nėra jo kaltės. Pareigūnas, priėmęs Nutarimą, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, t. y. M. L. ir D. S., parodymus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. skundą palaikė ir prašė Nutarimą panaikinti atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad matė, jog I. P. vairuojama transporto priemonė juda link jo vairuojamo automobilio, jis sustojo, stovėjo apie 3-5 s. Nors jo automobilis iš parkavimo vietos jau buvo šiek tiek pajudėjęs, bet jis, siekdamas išvengti eismo įvykio, ėmėsi visų priemonių, t. y. signalizavo, tačiau I. P. vairuojamas automobilis nesustojo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Nurodė, kad I. P. automobilis judėjo apie 10 km/h greičiu, taigi, susidūrimo smūgio nebuvo, tiesiog Renault Megane automobilis atsirėmė į Volvo S 80 automobilį. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas ne tik jis, bet ir I. P. (žr. teismo posėdžio protokolą; b. l. 49-50).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu nesutiko ir prašė M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymo. M. M. vairuojamas automobilis iš automobilių parkavimo vietos važiuodamas atbuline eiga, sudarė kliūtį taip pat atbuline eiga jau važiuojančiai (judančiai) transporto priemonei. Remiantis KET 145 p., vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal automobilių apgadinimų pobūdį daro išvadą, kad M. M. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu judėjo, o ne stovėjo, kaip teigia M. M. (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu nesutiko ir prašė M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jos vairuojamas automobilis važiavo (riedėjo) atbuline eiga. Ji girdėjo automobilio signalą, tačiau nespėjo per kelias sekundes sureaguoti ir suspėti sustabdyti. Mano, kad, išvažiuodamas iš parkavimo vietos, vairuotojas turi įsitikinti, ar nesudarys kliūčių jau išvažiavusiems automobiliams (žr. teismo posėdžio protokolą; b. l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra LR ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai yra patenkintos visos sąlygos, t. y.: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).
Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.
Kaip matyti iš Protokolo, M. M. jame yra suformuluotas kaltinimas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo padarymo, t. y. kad M. M. vairuodamas automobilį Volvo S 80, v. n. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus ir susidūrė su atbuline eiga važiuojančiu automobiliu Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 53 ir 145 p. reikalavimus (b. l. 11, 12, 15).
KET (KET redakcija aktuali nuo 2008-04-09 iki 2008-08-02) 53 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Pagal KET 145 p., prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teisėja pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kilti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Teismas pastebi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.
Byloje esantis M. L. 2008-08-11 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT liudija, kad jis matė kaip M. M. vairuojamas automobilis atsargiai, apsidairant, atbuline eiga išvažinėjo iš automobilio parkavimo vietos, o toliau stovėjęs automobilis Renault Megane atbuline eiga pradėjo važiuoti nepasidairęs. Kai Volvo automobilis per pusę automobilio ilgio iš stovėjimo vietos buvo išvažiavęs, Renault Megane automobilis atsitrenkė į jį. Prieš susidūrimą Volvo automobilio vairuotojas signalizavo (b. l. 20).
Byloje nustatyta ir tai, kad D. S. 2008-08-11 paaiškinime Vilniaus m. VPK VP EPT paaiškino, jog jis kartu su M. M. važiuodamas tame pačiame automobilyje, kuris išvažinėjo iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga, ir sėdėdamas galinėje automobilio sėdynėje, matė automobilį Renault Megane, jis stovėjo automobilio galu į M. M. vairuojamą automobilį. Renault Megane automobilio atbulinės eigos žibintai nebuvo įjungti. M. M. vairuojamam automobiliui iš parkavimo vietos išvažiavus pusę automobilio ilgio, staiga Renault Megane automobilis pajudėjo atgal. Tuo metu M. M. jo vairuojamą automobilį sustabdė ir pradėjo signalizuoti, tačiau Renault Megane automobilis nesustojo ir atsitrenkė į M. M. vairuojamo automobilio šoną (b. l. 21).
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas F. K. parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo apklausti įvykio dalyviai, pagal kurių paaiškinimus buvo nustatyta, kad abu vairuotojai aikštelėje važiavo atbuline eiga, vienas kito nematė, todėl ir įvyko susidūrimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti abiem vairuotojams, nes abu jie pažeidė KET reikalavimus (b. l. 41-42).
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal pirminius eismo dalyvių paaiškinimus, apklausė liudytojus (b. l. 49-50).
Byloje esančios fotolentelės ir eismo įvykio vietos schemoje nurodyti duomenys apie automobilių apgadinimus rodo, kad eismo įvykio metu Volvo S 80 padaryti šie apgadinimai: įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas, įskilęs galinis kairės pusės žibintas; Renault Megane: įlenktas bagažinės dangtis ir nubrozdintas galinis bamperis (b. l. 17, 26-27).
Eismo įvykio vietos schemos analizė tvirtina, kad Volvo S 80 automobilis tik buvo pradėjęs išvažinėti iš automobilio parkavimosi vietos, t. y. važiavo (judėjo) atbuline eiga. Tokią išvadą teismui leidžia daryti eismo įvykio vietos schemoje nurodytas šio automobilio atstumas nuo kelio bortelio, kuris yra 2,4 m. Taigi, I. P. vairuodama automobilį, t. y. važiuodama (judėdama) atbuline eiga nors ir nedideliu greičiu neturėjo jokios galimybės sustabdyti transporto priemonės dėl per mažo atstumo tarp automobilių ir reakcijos laiko (b. l. 17).
Anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykio metu automobilis Volvo S 80 judėjo, t. y. atbuline eiga išvažinėjo iš automobilio parkavimosi vietos, kai tuo pat metu kelyje atbuline eiga taip pat judėjo (važiavo) Renault Megane automobilis. Todėl laikytina, kad M. M. vairuodamas automobilį buvo neatidus, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį Renault Megane automobiliui, nors kaip vairuotojas turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju Renault Megane automobiliui.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).
Teisėja, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (LR ATPK 250 str.).
Eismo įvykio vietos schemos analizė, automobilių padėtis po eismo įvykio, jų apgadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, fotolentelės, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas atitinka Protokole ir Nutarime nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei kad M. M. pažeidė KET 53 ir 145 p. reikalavimus.
M. M. paaiškinimus nurodytus tiek skunde, tiek teismo posėdyje, kad dėl eismo įvykio kalta yra Renault Megane vairuotoja arba yra abipusė jo ir I. P. kaltė, kad pamatęs važiuojantį Renault Megane automobilį sustojo ir į jo stovintį automobilį atsitrenkė Renault Megane automobilis, teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko juos pasirinkta M. M. teisinės gynybos priemone, nes juo paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: Protokolai (b. l. 11, 12), Nutarimas (b. l. 15), policijos pareigūno 2008-07-31 tarnybinis pranešimas (b. l. 16), eismo įvykio vietos schema (b. l. 17, 23), I. P. paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jos paaiškinimai teismo posėdžiuose (18, 49-50), M. L. 2008-08-11 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT (b. l. 20), fotelentelės (b. l. 26, 27), duomenys apie KET (b. l. 28-32), liudytojų F. K. ir V. S. parodymai teismo posėdyje (b. l. 41-42, 49-50), institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovo paaiškinimai teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą) bei transporto priemonių susidūrimo mechanizmas patvirtina, kad M. M. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. S. važiavo kartu su M. M. bei kad yra jo pažįstamas, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, liudytojo D. S. parodymus vertina kritiškai.
Byloje M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė antrą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, turi šešias galiojančias administracines nuobaudas (LR ATPK 32 str. 1 d., 5 p.; b. l. 28-32).
Teisėja atkreipia dėmesį, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9‑1626/2006, N6‑1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.
M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek jo paties, tiek kitų asmenų turtui. Teismui nekyla abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
Atsižvelgdama į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo M. M. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėja konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamo Nutarimo ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą M. M. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas taip pat pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas Protokole nenurodė policijos įstaigos pavadinimo (b. l. 11), o Nutarimą priėmęs pareigūnas Nutarimo originale nenurodė savo pareigų, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo kopijos, kuri buvo įteikta M. M., Nutarimą priėmė Vilniaus m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas (b. l. 6). Šiuos aptiktus Protokolo ir Nutarimo pildymo trūkumus teismas laiko policijos pareigūnų padarytais rašymo apsirikimais, kurie paties Nutarimo ir Protokolo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos bei nedaro Nutarimo ir Protokolo iš esmės neteisėtais ir nepagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., teisėja
nutarė:
M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2008-08-19 nutarimą Nr. E 848618, kuriuo M. M., vadovaujantis LR ATPK 30² str., 32 str. 1 d., 5 p. ir 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 155 Lt (šimto penkiasdešimt penkių litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.