Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-634/2016

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45990-2015-8

2016 m. kovo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistojo V. B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaitytas V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-21 13 val. iki 2015-09-22 11.10 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį V. B. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 105), perduoti pataisos įstaigos administracijai.

Civilinės ieškovės J. T. T. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš V. B. priteistas 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš V. B. priteistas 110 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2015-08-17 apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), matant nukentėjusiajam S. T., nutraukė jam nuo kaklo ir pagrobė sidabrinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, bendros 400 Eur vertės, taip atvirai pagrobė svetimą S. T. priklausantį 400 Eur vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. V. B. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino jo asmenybę – anksčiau penkis kartus teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus), naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Akivaizdu, jog ankstesni teistumai ir tuo pagrindu skiriamos laisvės atėmimo bausmės V. B. priešingo teisei elgesio nepakeitė. Naujai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis – atvira vagystė dienos metu, nutraukiant nukentėjusiajam nuo kaklo grandinėlę ir ją pagrobiant, rodo itin cinišką ir įžūlų nuteistojo elgesį, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymą ir nenorą laikytis įstatymų reikalavimų. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad V. B. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, jog savanaudiškos paskatos ir analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Šią išvadą sustiprina ir administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, kurie patvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu pastarasis paraleliai baustas ir administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad V. B. ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, V. B. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad V. B. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. B. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.