Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje išnagrinejus pareiškejo V. Z. skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. Z. skundas del Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2009 m. vasario 12 d. bei Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2009 m. kovo 18 d. nutarimu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Širvintu RPK 2008 m. balandžio 22 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del riboženkliu sunaikinimo, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 298 str. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradetas tarnybinio pranešimo pagrindu, remiantis V. Z. skundais apie tai, kad buvo sunaikinti riboženkliai žymintys jo sklypo riba, be to, S. P. ir UAB „M“ darbuotojai, neturedami teises, atliko žemes sklypu paženklinimus, suraše aktus ir pateike juos Širvintu rajono žemetvarkos skyriui patvirtinimui, tokiu budu suklastojo dokumentus bei apgaule sieke užvaldyti svetima turta – V. Z. žeme.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2009 m. vasario 12 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima dalyje del S. P. ir UAB „M“ sukciavimo, siekiant apgaule savo ir kitu naudai igyti turtine teise, suklastojant oficialius dokumentus ir juos panaudojant, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Širvintu rajono apylinkes vyriausiasis prokuroras 2009 m. kovo 18 d. nutarimu atmete V. Z. skunda del Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009 m. vasario 12 d. nutarimo.

Širvintu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atmete V. Z. skunda del Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. kovo 18 d. nutarimu panaikinimo. Toki sprendima teismas motyvavo tuo, kad byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai. Prokuroru išvados atitinka byloje surinkta medžiaga ir yra logiškos.

Skunde teigiama, jog UAB „M“ darbuotojai neatliko teises aktuose nustatytu veiksmu, jie negalejo atlikti matavimu, nustatyti žemes sklypu ribu, ikalti riboženkliu, surašyti atitinkamu dokumentu. Pareiškejo nuomone, UAB „M“ darbuotoju raštuose nurodyta melaginga informacija, o tai rodo, kad buvo bandoma pasisavinti svetima turta.

Skunde analizuojami ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju parodymai, pateikiama šiu liudytoju parodymu interpretacija, be to, skunde analizuojamos teises aktu nuostatos bei pateikiama šiu teises aktu nuostatu vertinimai. V. Z. mano, kad jo pateikta analize bei vertinimai leidžia teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagristai.

Pareiškejas skunde kelia valstybiniu instituciju raštuose užfiksuotu duomenu patikimumo klausima. Teigia, kad valstybes institucijos pateike netinkamus duomenis.

Skunde pažymima, kad nepagrista prokuroro išvada, jog S. P. ir UAB „M“ darbuotoju veiksmuose nenustatyta tycia, kuria butu siekiama suklastoti dokumentus, užvaldyti svetima turta. V. Z. nuomone, tokia išvada negalejo buti grindžiama vien tik asmenu, kurie, jo manymu, byloje turejo buti apklausiami kaip itariamieji, o ne kaip liudytojai, parodymais.

Skunde pažymima, kad nepagristas ir prokuroro teiginys, jog S. P. turejo teise užsakyti žemes sklypo matavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 15.5 punktas suteikia tokia teise. Prokuroras neivertino tos aplinkybes, kad nutarime yra nustatytos salygos, kada tokia teise galima pasinaudoti. V. Z. isitikinimu nagrinejamu atveju S. P. tokia teise pasinaudoti negalejo.

Skunde nurodomi ir kiti prokuroru darbo trukumai, kurie pareiškejo isitikinimu leidžia manyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo V. Z. skundas atmestinas.

Širvintu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas pagristai atmete pareiškejo V. Z. skunda.

Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 6 str. l d. 13 p. yra itvirtinta nuostata, kad i nekilnojamojo turto kadastra yra irašomos žemes sklypo ribu posukio tašku koordinates valstybineje koordinaciu sistemoje. Todel prokurorai pagristai nurode, kad S. P. veiksmai siekiant patikslinti jam priklausancio sklypo ribas ir posukio tašku koordinates valstybineje koordinaciu sistemoje, neprieštarauja istatymui, tuo paciu teiseti, kaip teiseti yra ir UAB „M“ darbuotoju atlikti S. P. žemes sklypo ribu nustatymo ir ženklinimo riboženkliais darbai, kadangi žemes sklypo ribu posukio tašku koordinaciu keitimas yra kadastro duomenu keitimas, todel šiuo atveju kadastriniai matavimai turejo buti atliekami.

Žemes sklypo kadastro duomenu nustatymo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Šiu nuostatu 32 punkte yra išvardinti veiksmai, kurie yra atliekami nustatant kadastro duomenis, tame tarpe ir žemes sklypo ribu nustatymas, ju paženklinimas riboženkliais, žemes sklypu savininku dalyvavimas bei ju iškvietimas, žemes sklypo ribu paženklinimo-parodymo akto surašymas bei apsirašymas. Skunda nagrinejantis teismas sutinka su prokuroru nuomone, jog byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad V. Z. teiginiai apie tai, kad UAB „M“ darbuotojai neturedami teises, atliko žemes sklypu paženklinimus, kad S. P. žemes sklypo ribu paženklinimo-parodymo aktai buvo klastojami, irašant i šiuos aktus neteisingus duomenis.

Pareiškejas skunde interpretuoja liudytoju parodymus, oficialiuose valstybes instituciju raštuose užfiksuotus duomenis, teises aktus sau palankiu budu, taciau iš esmes nepateikia, jokiu argumentu, kurie leistu sutikti su tokia interpretacija. Pavyzdžiui, pareiškejas nurodo, kad prokuroras nepagristai teige, jog S. P. turejo teise užsakyti žemes sklypo matavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 15.5 punktu. Toki teigini pareiškejas motyvuoja tuo, kad prokuroras neivertino tos aplinkybes, kad nuostatose yra nustatytos salygos, kada tokia teise galima pasinaudoti ir mini nuostatu 15 punkto 1, 2 papunkcius. Taciau iš aptariamu nuostatu 15 punkto aiškiai matyti, kad žemes sklypu kadastriniai matavimai, nustatant žemes sklypu ribu posukio tašku ir riboženkliu koordinates valstybineje koordinaciu sistemoje, atliekami esant bent vienai iš šiame punkte numatytu salygu, tame tarpe ir žemes sklypo savininkui ar valstybines žemes naudotojui pageidaujant.

Visiškai nepagristas V. Z. teiginys, kad dalis asmenu ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytojais iš tikruju turejo buti apklausiami kaip itariamieji. Sistemiškai aiškinant BPK normas reglamentuojancias liudytojo, itariamojo statusa, ju apklausos tvarka, teigtina, kad butent ikiteisminio tyrimo pareigunai sprendžia, koki procesini statusa konkreciu atveju butina suteikti vienam ar kitam asmeniui.

Priešingai nei teigia pareiškejas, prokurorai tinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir padare pagrista išvada, kad ikiteisminis tyrimas turi buti nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokurorai vertino tiek liudytoju parodymus, tiek ivairiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, tiek atskiru asmenu veiksmu atitikima teises aktu nuostatoms. Pažymetina, kad visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis prokurorai vertino neatsietai vienas nuo kito, o siejo juos tarpusavyje, t. y. vertino duomenu visuma. To paties negalima pasakyti apie pareiškeja, kuris paimdamas atskirus faktus, nevertina šiu faktu sasaju su kitais byloje esanciais duomenimis bei faktais.

Atkreiptinas demesys i tai, kad aplinkybe, jog pareiškejo parodymai, jo nurodytos aplinkybes nesutampa su kitu byloje esanciu liudytoju nurodytomis aplinkybemis, nereiškia, kad šiu liudytoju parodymai yra neteisingi ar melagingi, tuo labiau, kad pareiškejo nurodytu liudytoju neva prieštaringi parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje esantiems duomenims bei nustatytiems faktams.

Teigti, kad buvo suklastoti žemes sklypo ribu paženklinimo - parodymo aktai, planai, kadastru duomenu bylos, nera jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenu, kurie leistu teigti, jog jose yra užfiksuoti neteisingi duomenys. Net ir nustacius, kad minetuose dokumentuose buvo užfiksuoti tikroves neatitinkantys duomenys, nereikštu, jog šie dokumentai buvo suklastoti, t. y., kad neteisinga (netiksli) informacija buvo užfiksuota tycia. Teismo isitikinimu visiškai teisus prokurorai nurodydami, kad esant gincams del sklypu ribu, matavimu ir pan., jie turetu buti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Pastebetina, kad pareiškejas V. Z. iš esmes nenurodo, kokius naujus ikiteisminio tyrimo veiksmus reiketu atlikti, kad ikiteismini tyrima butu galima laikyti išsamiu ir nešališku, jis tik pateikia savo ivykiu versija bei aktiniu aplinkybiu interpretacija, nori, kad analogiškai skunde nurodytas aplinkybes vertintu ir už ikiteismini tyrima atsakingi pareigunai. Taciau konstatuotina, jog aplinkybe, kad pareiškejas nesutinka su prokuroru išvadomis, nera pagrindas teigti, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ar šališkai.

Teismo nuomone, Širvintu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti jos nera jokio pagrindo. Del šios priežasties nera jokio pagrindo naikinti ir Širvintu rajono apylinkes prokuraturos 2009 m. vasario 12 d. bei 2009 m. kovo 18 d. nutarimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Z. skunda atmesti ir palikti galioti Širvintu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. balandžio 9 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.