Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2A-939-275/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2A-939-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19478-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas
E. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.e2A-939-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19478-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.; 3.4.2.8.; 3.3.1.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB „Frėjos grožio namai“ ieškinį atsakovei E. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Frėjos grožio namai“ 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. 23 787,71 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė, būdama UAB „Frėjos grožio namai“ vadove, esant šiai įmonei nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, nors privalėjo tai padaryti pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Be to, įmonei jau esant nemokiai, nenutraukė sandorių ir sudarinėjo naujus, tačiau prievolių pagal juos nevykdė, taip dar labiau didindama finansines prievoles. Atsakovė savo veiksmais blogino įmonės finansine padėtį.

Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui BUAB „Frėjos grožio namai“ iš atsakovės E. J. 23 787,71 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2015 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat teismas iš atsakovės valstybei priteisė 535 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad jau pradedant nuo 2012 metų pradžios ieškovas neturėjo turto, kurio vertės pakaktų padengti visų įmonės kreditorių įsipareigojimus, todėl įmonės padėtį minėtu laikotarpiu teismas vertino kaip nemokumą. Teismas nurodė, jog atsakovė, būdama vienintele įmonės akcininke ir jos vadove, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės-komercinės veiklos, dėl to teismas darė išvadą, jog atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo sprendimą dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovė priteista 23 787,71 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ne kiekvienas įmonės vadovo sudarytas nuostolingas sandoris reiškia įmonės vadovo neteisėtus veiksmus. Vien nustatyti įmonės vadovo neteisėtų veiksmų nepakanka, nes vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina identifikuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltę ir žalą. Iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius T. J. bei B. R. iš atsakovės reikalavo 6 000 Lt už įmonės bankroto procedūrą. Dėl to atsakovė kreipės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Tyrimo metu buvo sulaikyti T. J. bei B. R.. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Perėmus bankroto procedūros vykdymą V. V., pirmiausiai iš grožio salono patalpų buvo paimtas įmonės trumpalaikis turtas, turto perdavimo - priėmimo aktas nėra pasirašytas. Nuo pat bendravimo pradžios buvo jaučiama įtampa, atsakovė nuolatos įtarinėjo, kad V. V. ir B. R. yra susiję asmenys. Visi veiksmai, kurių buvo imtasi prieš atsakovę tik įrodė, kad jos spėliojimai buvo teisingi. Atsakovė prašė Vilniaus apygardos teismo nušalinti UAB „Eliborto“ nuo BUAB „Frėjos grožio namai“ bankroto bylos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Frėjos grožio namai“ nurodo, kad su juo nesutinka. Nurodo, jog apeliantė neteisingai teigia, kad nebuvo įrodytas priežastinis žalos ryšys, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės skolos susidarė po 2011 m. gruodžio 31 d., kai tapo akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, todėl tolimesnės veiklos vystymo pasekmės buvo lėmusios naujų įmonės skolų atsiradimą, kurių galėjo ir nebūti, ir dėl tokių atsakovės veiksmų įmonės skolos ženkliai padidėjo. Todėl žalos dydis ir padarytos žalos priežastinis ryšys su atsakovės veiksmais buvo įrodytas pateiktų įrodymų visuma.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovas byloje buvo įpareigotas pateikti byloje įrodymus aplinkybei, kokio dydžio žala bendrovei atsirado dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, t.y. pateikti duomenis, kokio dydžio įsiskolinimas kreditoriams atsirado po 2011-12-31, jei jis buvo sumažintas iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nurodyti, kokia dalimi. Ieškovui pasiūlyta pateikti įrodymus dėl aplinkybės, kokius sandorius ir kada turėjo nutraukti atsakovė, kokių sandorių, kokiai sumai ir kada sudarymas, buvo žalos padarymo kreditoriams priežastimis.

Ieškovo atstovas bankroto administratorius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė nepateikė visų įmonės dokumentų administratoriui. Pateikė papildomą įrodymą - atsakovės elektroniniu paštu pateiktą balansą už 2014 metus, nurodė, kad šio balanso detalizavimo, debitorių-kreditorių sąrašo atsakovė nepateikė, nurodė, kad iš pateikto balanso matyti, jog įmonės įsiskolinimai 2013-2014 metais sparčiai didėjo, taip pat sparčiai didėjo ir įmonės nuostoliai. Balanse nurodyta, kad įmonės turto ir įsipareigojimų sumos yra tapačios - 7796 Lt, tačiau tai neatitinka faktinės padėties. Nurodė, kad atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, tačiau jame įsipareigojimų sumos netikslios, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso nenurodyta. Pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo išrašus apie įmokų priskaitymą, iš kurių matyti, kad 2014 m. draudimo įmokų įmonė iš viso nemokėjo, o 2013 m. mokėjo nereguliariai, sumokėjo iš viso 3301,34 Eur įmokų, o buvo priskaičiuota mokėti 14516,21 Eur. Nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, matyti, kad kreditorių reikalavimai atsiradę po 2011-12-31, o duomenų apie skolas kreditoriams 2011-12-31 d. įmonėje nėra. Po 2013-11-06 įmonė nei karto nemokėjo įmokų Valstybiniam socialiniam draudimui, neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-02 nutartyje, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, nemokumas buvo konstatuotas remiantis 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenimis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-5125-345/2014, nagrinėjant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Frėjos grožio namai“, nustatyta, kad 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. atsakovo balanse įrašyto turto vertė buvo 24 123 Lt, skolos - 12 948 Lt. Svarstant byloje klausimą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai bendrai 23787,71 Eur sumai, tame tarpe I-os eilės 8 kreditorių reikalavimai 5245.84 Eur, II-os eilės- 8868,67 Eur ir 6-ių III-os eilės kreditorių reikalavimai 9673,20 Eur. Ieškovo atstovas bankroto administratorius byloje turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus byloje, kurie buvo nurodyti teismo 2016-01-21 nutartyje, t.y. duomenis, kokiu laikotarpiu susidarė kiekvieno iš kreditorių reikalavimas, iš šių duomenų būtų pagrindas daryti išvadai, ar dėl atsakovės veiksmų, t.y. dėl nesikreipimo iškelti įmonei bankroto bylą, susidarė prašoma priteisti žala bendrovei. Tai, kad atsakovė nėra perdavusi visos finansinės dokumentacijos administratoriui, nereiškia, kad administratorius negali gauti iš kreditorių, kurie įtraukti į kreditorių sąrašus, informacijos apie tai, kokiu laikotarpiu susidarė skolos, dėl kurių kreditoriai yra įtraukti į įmonės kreditorių sąrašus. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo daryti išvadai, kad visų kreditorių skolos susidarė po 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. laikotarpiu, kai bendrovės vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad 12 948 Lt skola, kuri yra nustatyta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje, jau buvo 2011-12-31 d., kol dar nebuvo pagrindo vadovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai yra įtraukti į sąrašus ir šiai sumai. Ieškinys byloje pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė privalėjo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šio veiksmo jai neatlikus, buvo didinamos finansinės prievolės bendrovei. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai padaryti nuo to laiko, kai ji privalėjo kreiptis į teismą, todėl skolų atsiradimas ar padidėjimas dėl atsakovės neveikimo yra priežastiniame ryšyje, o žalos dydį sudaro tai, kokia dalimi skolos atsirado ar padidėjo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 23787,71 Eur žalos suma mažintina ta dalimi, kuria, tikėtina, skolos buvo susidariusios dar neatsiradus atsakovei pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. 12 948 Lt arba 3750 Eur. Šia suma mažintina priteista žalos atlyginimo suma iki 20037,71 Eur, atitinkamai mažinama ir priteista žyminio mokesčio suma valstybei.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina vadovo kaltė, tačiau argumentų, kad jai nebuvo atsiradę pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, ji nenurodė, todėl teismo spendimo išvada, kad atsakovė kalta dėl padidėjusių bendrovės įsiskolinimų kreditoriams, nebuvo paneigta. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad įmonės finansinė padėtis gerėjo, kad kilo apyvarta, kad buvo imtasi veiksmų, kad būtų grąžintos skolos, turėjo būti įrodytos finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau atsakovė neteikia tokių dokumentų nei bankroto administratoriui, nei į bylą, todėl pripažintina, kad paaiškinimo apie bendrovės būklės gerėjimą atsakovė nepagrindė kitais galimais įrodymais. Iš ieškovo pateikto byloje 2014 m. bendrovės balanso matyti, jog įmonės įsiskolinimai 2013-2014 metais didėjo, taip pat didėjo ir įmonės nuostoliai, todėl darytina išvada, kad šie įrodymai pagrindė būtinumą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki bylos iškėlimo – 2014-09-02.

Informacinė sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5125-345/2014 atsakovei buvo skiriama nuobauda už pareigos pateikti bankroto administratoriui duomenis apie įmonės finansinę padėtį, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymą, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi paskirta 2000 Eur bauda nebuvo pakeista, išnagrinėjus atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo ir kitų pareigų, tenkančių buvusiam bendrovės vadovui, tuo nesinaudoja teise teikti įrodymus, kurie pagrįstų jos paaiškinimus, todėl darytina išvada, kad atsakovės padaryta žala bendrovei buvo įrodyta.

Atsakovės skundo argumentai, kad jai perdavus įmonės turtą bankroto administratoriui nebuvo pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė įrodė, jog įmonės turtą perdavė, nes nepanaikinimu jai paskirtos baudos pagal prašymą, tuo konstatuota, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos dėl turto perdavimo. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra likę bendrovės turto, kurio realizavimas sumažintų kreditorių įsiskolinimus, t.y. jų reikalavimai gali būti patenkinti iš bendrovės turto.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovės E. J. ( a/(duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Frėjos grožio namai“ ( jak 302692486) žalos atlyginimo sumą iki 20037,71 Eur.

Sumažinti priteistą valstybei iš ieškovės E. J. žyminio mokesčio sumą iki 451 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė