Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2020-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2548-598/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
A15.-2548-598/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00214-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Banga Bartkienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-2548-598/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00214-2020-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Evaldui Liaučiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.,nedalyvaujant protokolą surašiusios institucijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2020 m. spalio 22 d., 23 val. 53 min. Jonavoje, Klaipėdos ir Sodų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 prom. girtumas, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintas kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ bei 2 vienetai gatvės bortelių (padaryta žala 276, 99 Eur) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų tyrimo metu R. D. paaiškino, kad 2020 m. spalio 22 d. bare „Arma“ su draugu vartojo alkoholį. Apie 23 val. 30 min. su draugu D. S. išėjo iš baro ir norėjo važiuoti į degalinę „Circle K“. Važiuodamas Klaipėdos g. sankryžoje pradėjo vėlai stabdyti, todėl automobilis pradėjo čiuožti ir jis užvažiavo ant bordiūro. Nepajuto, kad kliudė kelio ženklą. Išlipęs iš automobilio nebuvo, nes manė kad apgadino tik savo automobilį. Važiuodamas juto, kad su automobiliu sunku važiuoti, todėl atvažiavęs į degalinę pastebėjo, kad nuleistas galinis vairuotojo pusės ratas. Atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad yra apgadintas ir priekinis dešinės pusės sparnas. Sutinka, kad sukėlė eismo įvykį, gailisi (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. D. papildomai paaiškino, kad vairavo mamai priklausantį automobilį Audi A4, valstybinio numerio neprisimena. Mama nežinojo, kad jis vairuos neblaivus. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.

Liudytoja S. D., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad savo nuosavybėje turi automobilį Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuoja pati, sūnus R. D. ir sutuoktinis. 2020 spalio 22 d. sūnus automobilį vairavo su jos žinia, nes vakare kitiems šeimos nariams automobilis buvo nereikalingas, kad vairuos neblaivus – ji nežinojo.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ar asmuo vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tuo tarpu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, ar jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ar jo padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamu atveju R. D. pripažįsta savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo, nurodo, jog būdamas apsvaigęs kaltais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, tačiau paaiškina, jog manė, kad buvo apgadintas tik jo vairuojamas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nepaisant to, R. D. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje padarymo, įrodo ši rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-1973-2020, kuriame užfiksuotos esminės administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); tarnybinis pranešimas (b. l. 3-4); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); kelio ženklų atstatymo lokalinė sąmata, kurioje užfiksuota, jog padaryta žala yra 276,99 Eur (b. l. 8-9); alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, kuriais remiantis R. D. 2020 m. spalio 23 d. 00.31 val. nustatytas 1,49 prom. girtumas (b. l. 12-14); išrašas apie registruotos kelių transporto duomenis, kuriuo remiantis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. D. vardu (b. l. 16); priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17); išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l. 31-34) ir kita bylos medžiaga.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. D. 2020 m. spalio 22 d., 23 val. 53 min. Jonavoje, Klaipėdos ir Sodų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 prom. girtumas, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintas kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ bei 2 vienetai gatvės bortelių ir padaryta 276, 99 Eur žala, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, R. D. būdamas neblaivus ir vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį, turėdamas pareigą laikytis visų eismo dalyvio pareigų, suvokdamas, jog dėl jo neatidžių ir neapdairių veiksmų jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu žalą galėjo patirti tretieji asmenys, pasišalino iš įvykio vietos eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs. Vertinant aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog kad R. D. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir įsitikinti ar tretiesiems asmenims nebuvo padaryta žala, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo, neišlipo iš automobilio ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl yra baustinas.

R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei daro išvadą, jog R. D. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimų padarymą paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatyti baudų vidurkiai (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Paskirtos administracinės nuobaudos subendrinamos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaujantis 426 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdį, R. D. skiriama privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant mažesnį nei vidutinį šios administracinio poveikio priemonės terminą – 3 (trejus) metus.

Be to, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis). ANK 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Tai atitinka minėtą ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/įrankis, tačiau minėtas automobilis yra ne R. D., o S. D. nuosavybė. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, šiuo atveju byloje turi būti įrodyta, kad S. D. ne tik laisva valia perleido automobilį R. D., bet ir žinojo apie būsimo nusižengimo padarymą. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobiliu R. D. pasinaudojo su savininkės S. D. žinia ir sutikimu. Taigi, nenustačius sąlygų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant turėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, transporto priemonė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

R. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 600 Eur (šešių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, R. D. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20124700137. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis)

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus

Teisėja Banga Bartkienė