Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 59-105 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu.

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 14 metų. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.

Bausmės vykdymo pradžia 2005 m. lapkričio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga 2019 m. lapkričio 15 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015 m. kovo 15 d., neatliktos bausmės dalis 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 4 metai 2 mėnesiai 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 59-105 nutarta taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 59-105 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. J..

Vertindamas teismo motyvą, kad jis dar nėra atlikęs pakankamai didelės bausmės dalies, nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis jau atliko 10 metų bausmės. Tai didelis realiai atliktos bausmės laikotarpis, o į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą jau atsižvelgė teismas, skirdamas jam bausmę.

Prašo vadovautis bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Todėl mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino didelę jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Pažymi, kad neatliktos bausmės dydis ir yra įstatymo numatyta aplinkybė, kuri ir sudaro formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tai reiškia, jog ji pati viena savaime negali nusverti tiek formaliųjų, tiek materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.

Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad jo kaltės prisipažinimas yra deklaratyvus. Mano, kad kaltės pripažinimui nesvarbus laikotarpis, o svarbu tai, kad ją suprato visa širdimi ir stengiasi savo doru elgesiu ją išpirkti, atsispindi jo elgesyje, darbuose ir siekiuose.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis neatlygino neturtinės žalos nukentėjusiajai. Nukentėjusioji yra jo močiutė, kuri šios žalos neieškojo ir nenorėjo to daryti. Šiuo metu močiutė mirusi, kitų giminaičių nėra, tad nėra kam tą žalą atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinimas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis S. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vagystę ir tėvo nužudymą, kurį įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau už padarytus nusikaltimus teistas 6 kartus. Dalis teistumų yra išnykę. Jo atžvilgiu vieną kartą jau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą nuteistasis buvo gražintas į įkalinimo vietą. Be to S. J. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Amžius pirmo teistumo metu 17 metų. Socialinio tyrimo išvadoje rodoma, kad nusikaltimo modelis būdingas, nusikaltimai sunkėja. Pagal smurto rizikos HCR-20 metodiką – pakartotinio smurto rizika yra vidutinė. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad S. J. priklauso vidutinės rizikos grupei (52 balai). Bausmės atlikimo metu 14 kartų skatintas. Už režimo reikalavimo pažeidimą baustas 3 kartus, paskutinis pažeidimas padarytas 2011 m. spalio 25 d., galiojančių nuobaudų neturi. Lygtinio paleidimo komisijai pristatytas pirmą kartą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad įsidarbinimo galimybės, nuolatinis darbas ir pajamos mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, asmens byla, nuteistojo skundu konstatuoja, kad S. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis S. J. apeliacinės instancijos teismui nurodo eilę jį charakterizuojančių aplinkybių į kurias teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai. Tačiau, šiuo atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis S. J. pasitaisys būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymima, kad be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su S. J. įvykdyto nusikaltimo, teistumų, ne kartą suteiktos galimybės pasitaisyti bei neatliktos bausmės dalies vertinimu, pirmos instancijos teismas akcentavo išlikusią pakankamai aukštą pakartotinio nusikalstamumo, įskaitant smurtinio, riziką. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 4 metų 2 mėnesių 28 dienų bausmės daliai, nuteistasis likusius 3 metams 2 mėnesiams 28 dienų būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Visa tai rodo, kad aukščiau nustatytų aplinkybių nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apygardos teismo vertinimu, probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebūtų pasiektas. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties nepagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.