Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1182-112/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
2A-1182-112/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1182-112/2009Teisėja R. Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, Rimai Zigmantienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atstovės pagal įgaliojimą E. B. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. B., institucija, teikianti išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-07-21 sprendimu iš atsakovo dukrai Ievai, gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį. Su atsakovu santuokos įregistravę nebuvo. Dukra turi daug sveikatos problemų, o ji pati dėl savo blogos sveikatos būklės nedirba, neturi pajamų, todėl prašo padidinti iš atsakovo priteistą dukters išlaikymą. Ieškiniu prašė 500 Lt, bet teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą sumažino iki 400 Lt bei prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-07-21 sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo valstybei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų nei apie savo pajamas, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, išlaidas vaiko išlaikymui, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek lėšų skiria vaiko sveikatos sutrikimams gydyti. Teismas vadovavosi išimtinai vaiko interesais, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, o vaiko poreikiai išaugo, ieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas neteisingai nustatė vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį, nes atsakovas gauna reguliarias pajamas, o ieškovė nedirba, tai matyti ir darbingumo pažymoje, užsienyje ji svečiuojasi pas seserį ir ten nedirba. Padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas vaikui išlaikyti. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, tačiau pažymi, kad apeliacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-07-21 sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui – dukrai I. pakeitimo. Atsakovo teikiamo 200 Lt išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti, be to, vaikas turi sveikatos problemų, ji pati nedirba, dėl to yra nepajėgi viena išlaikyti vaiką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus negali būti absoliutinamas, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė niekur nedirba, yra ligota, vaikas taip pat turi sveikatos problemų, užsienyje negyvena, o svečiuojasi pas seserį ir ten nedirba. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų registruota Lietuvos ar kitos šalies darbo biržoje, tačiau nustatyta, kad nuo 2006-12-29 nebedirba. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė užsienyje negyvena ir nedirba, o tik svečiuojasi pas seserį, atmestinas kaip prieštaraujantis faktinei situacijai. Tuo atveju, jeigu ieškovė negyvena užsienyje, ji būtų pati pasirašiusi ieškinį, apeliacinį skundą bei dalyvavusi teismo posėdžiuose. Atidedant apeliacinės bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė tuo metu buvo užsienyje, tačiau ketino grįžti gruodžio mėnesį.

Ieškovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes atsakovas gauna reguliarias pajamas, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas dirba, tačiau jo pajamos yra apie 1100 Lt (b. l. 42), jis mokosi aukštojoje mokykloje, mokslas yra mokamas (b. l. 39), be to, turi kitų išlaikytinių – nepilnametį vaiką (b. l. 43). Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ieškovė negali dirbti ir nedirba, taigi ji taip pat privalo pagal galimybes teikti išlaikymą vaikui. Ieškovė niekur nedirbdama, nesiregistruodama darbo biržoje ir nedėdama pastangų susirasti darbą pati pablogino savo materialinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas 250 Lt išlaikymas kartu su motinos teikiamu išlaikymu šiuo metu būtų pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, atitinka tėvų turtinę padėtį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad apeliacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo, nes teisė pasirašyti šalies procesinius dokumentus nėra atskirai aptarta įgaliojime. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. CPK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį ir kt. turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Ieškovės A. J. motinai E. B. J. 2009-01-15 išduotame notaro patvirtintame įgaliojime (b. l. 4) numatyta, kad įgaliotajai, be kitų teisių, suteikta teisė pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su įgaliojime nurodytais pavedimais, tarp kurių yra ir teisė apskųsti teismo sprendimus, t. y. teisė pasirašyti apeliacinį skundą. Taigi apeliacinį skundą ieškovės vardu pasirašė tinkamai įgaliotas asmuo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteista suma yra per maža. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys buvo elementarus, byla nesudėtinga, vyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis, taigi advokato laiko ir darbo sąnaudos, ruošiant ieškinį bei dalyvaujant posėdžiuose, nebuvo didelės. Be to, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. 62,5 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priteistos iš atsakovo ieškovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstai sumažintos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas