- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- N2-1342-792/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12299-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei K. K., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas A. V. yra dukters A. K. tėvas, o A. K. yra A. V. dukra, įrašant A. K. gimimo liudijime duomenis apie tėvą A. V.; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai K. K.. Kartu prašo priteisti 18000,00 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Nurodo, jog su atsakovu susipažino 2001 metais. Bendravo artimai, tačiau susituokę nebuvo. Turėjo intymių santykių. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., kurios tėvas yra atsakovas. Gimus dukrai atsakovas prisidėdavo prie jos išlaikymo gera valia, tačiau šiuo metu atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Teigia, jog nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl prašo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą vaikui iš atsakovo (b.l. 2-3,75).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog su ieškove buvo kaimynai, tačiau su ja kartu negyveno, neplanavo bendros ateities, niekada nežadėjo jos vesti. Keletą kartų turėjo intymių santykių, tačiau tuo pačiu metu ieškovė bendravo ir su kitais vyrais, todėl bet kuris iš vyrų gali būti vaiko tėvu. Nepripažįsta, jog yra vaiko tėvas. Kartu nurodo, jog neteikė jokio išlaikymo, tačiau ieškovei yra paskolinęs 400,00 Lt, be to, nupirkęs mergaitei keletą rūbų. Teigia, jog jis nėra vaiko tėvas, todėl neprivalo teikti išlaikymo. Pažymi, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl teismui nustačius, jog jis yra vaiko tėvas, negalėtų teikti didesnio išlaikymo nei po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį (b.l. 32-34).
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, jis pilnai atitinka nepilnamečio interesus, todėl siūlo ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas vaiko gimimo liudijime nėra įrašytas, o motina nurodyta K. K. (b.l. 5).
Dėl tėvystės nustatymo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas paskyrė ekspertizę atsakovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti. 2014-08-14 ekspertizės akte Nr. ES227/14(01), kuri atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijoje, nurodyta, jog A. V. yra A. K. tėvas su 99,99998 % tikimybe (b.l. 61-64). Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Nagrinėjamu atveju ekspertizė atlikta, ekspertizės išvada įrodo, jog atsakovas yra A. K. tėvas. Pažymėtina, jog atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ne tik ekspertizės išvada, bet ir ieškovės bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas, jį tenkina ir pripažįsta atsakovą A. V. vaiko A. K. tėvu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes CK 3.196 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. A. K. šiuo metu yra 12 metų. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo bei mokymo priemonės. Taip pat vaikas kartais serga, tačiau sveikatos būklė yra gera. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 800 - 1000 Lt per mėnesį. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais. Minėtos išlaidos atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (b.l. 6-10). Ieškovės vardu nėra registruota nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto (b.l. 11,12). Atsakovo vardu taip pat nėra registruota nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (b.l. 36), atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pag. m. 1997 (b.l. 37), atsakovas dirba Danijoje (b.l 38-41). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik pajamų, bet ir išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įvertinant tai, jog atsakovas dirba užsienyje, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22). Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2013-10-24, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas daugiau nei tris metus neteikia išlaikymo dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui, ieškovei iš atsakovo priteistinas 18000,00 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimas (už trisdešimt šešis mėnesius iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. iki nuo 2010-10-24 iki 2013-10-24).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Byloje taip pat nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 870,00 Lt (b.l. 81). Todėl iš atsakovo priteistini 1731,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((500 Lt × 12 mėnesių = 6000 Lt) × 3% = 180 Lt; 18000 Lt × 3% = 540 Lt; 141 Lt už neturtinį ieškinio reikalavimą, t.y. tėvystės nustatymą; 870 Lt už antrinę teisinę pagalbą; 180 Lt + 540 Lt + 141 Lt + 870 Lt = 1731 Lt) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 392 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. yra atsakovo A. V. dukra.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt mokamomis kas mėnesį nuo 2013-10-24 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. V. 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaiko A. K. išlaikymui.
Priteisti iš atsakovo A. V. 1731,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą.