Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas pagal (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvavo E. N., D. D. ir R. J. nuo 2011 m. rugpjūčio – spalio mėn. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą.

Be to, V. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 306¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį.

Be to, V. G. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 306¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, organizavo žinomai suklastotų dokumentų parengimą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį.

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Be to, V. G. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nutartyje nurodoma, kad V. G. kaltinamas padaręs ne vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Jų pobūdis (susijusios su nusikalstamu praturėjimu, buvo ne atsitiktinės, o gerai peringtos, iš anksto suplanuotos, galimai įvykdytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime) leidžia pagrįstai manyti, kad tai galėjo sudaryti vieną iš pagrindinių V. G. pragyvenimo šaltinių, nes iš pagrindinio darbo gavo labai mažas pajamas. Anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą 1997 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo didesnį jo pavojingumą bei polinkį nusikalsti, todėl mano, kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti kitus nusikaltimus.

Nepažįsta kaltinime išvardintų asmenų, tik D. D., ir su jais nesitarė daryti jokių nusikalstamų veikų. Teigia, kad kitus asmenis pamatė tik prokuratūroje, kai jam buvo leista susipažinti su byla. Byloje nėra duomenų, kad būtų taręsis daryti sunkius ar apysunkius nusikaltimus dėl psichotropinių medžiagų, kratos metu pas jį nebuvo rasta jokių uždraustų daiktų, o tai kas padėjo tašę, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškės teisme. Pažymi, kad prokuroras teisme aiškiai nurodė asmenis, kurie gabeno 5 kg psichotropines medžiagas į Daniją, kur ir buvo sulaikyti.

Pripažįsta, kad pirko priekabą-šaldytuvą, kuris vėliau paaiškėjo, jog yra vogtas, ir neneigia, kad bandė jį registruoti, tačiau registro procesą stebėję pareigūnai nieko nedarė ir taip jį skatino nusikalsti.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje yra kalinamas daugiau kaip 27 mėnesius, kurio patalpos neatitinka Europoje numatytų standartų. Teismas reguliariai pažeidinėja jo teises, nes nesuteikia ilgalaikių pasimatymų su žmona. Be to, serga širdies ligomis, todėl ne kartą kreipėsi į teismą, kad šis suteiktų galimybę tinkamai pasigydyti, nes Lukiškėse nėra tinkamą kvalifikaciją turinčių kardiologų. Visą laiką geria vaistus nuo aukšto spaudimo, tačiau negydoma liga progresuoja, pažeisdama atmintį, klausą, pradėjo blogiau matyti dešine akimi.

Kaltinamasis nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei suėmimas, ir nei vienas nebėgo, netrukdė procesui ir nepadarė naujų nusikaltimų. Mano, kad prokuroro ir teismo teiginiai, kad būdamas laisvėje slėpsis (bėgs), darys naujus nusikaltimus ar trukdys procesui, niekuo nepagrįsti. Nurodo, kad buvo teistas 1997 m., tačiau atliko bausmę, dirbo ir neturėjo reikalų su teisėsaugos institucijomis, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę minėti kaip pagrindą siekiant kardomosios priemonės – suėmimo tikslų.

Pažymi, kad prieš sulaikymą visą laiką dirbo, gaudavo atlyginimą, kuris buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, kurio jiems M. pakakdavo, augino mažametį sūnų, kuriam dabar 5 metai. Pajamų iš nusikalstamos veikos negaudavo ir apie tai nėra jokių duomenų. Teigia, kad neturi jokio turto, gyveno nuomojamame bute, turi seną 2012 m. automobilį, žmona gyvena iš valstybės skiriamų socialinių pašalpų, dėl to retai atvažiuoja į pasimatymus ir taip nyksta jo socialiniai ryšiai.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Kaltinamasis nepagrįstai skunde nurodo, kad iš esmės jo kaltė grindžiama tik R. S. duotais parodymais. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagoje matyti, kad yra ir kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kaltinamųjų E. V., G. S. parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas, daiktų apžiūros protokolai, operatyvinio sekimo ir veiksmų atlikimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai bei kita bylos medžiaga. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo paliekami nenagrinėti.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam V. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas V. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė į V. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą bei gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą. V. G., jei jo kaltė bus įrodyta, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali būti vertinama atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Išanalizavus Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis dėl kaltinamajam V. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nustatyta, kad V. G. nevedęs, pats kaltinamasis savo skunde nurodo, kad gyveno nuomojamame bute, neturi turto, darbinė veikla buvo formali, anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, o tai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaistyti įstatymų reikalavimų. Be to, V. G. kaltinamas dalyvavęs organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavęs labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsinęs gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. nusikalstamos veikos buvo planuojamos daryti už Lietuvos ribų, o tai suteikia pagrindą manyti, kad jis turi ryšių užsienio valstybėse, o didžiąją dalį lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje, bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

Kaltinamajam V. G. pagrįstai nustatytas ir kitas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos iki kaltinamųjų sulaikymo buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių parodymai, procesinių priemonių pagalba užfiksuota, kad darant kratą kaltinamojo brolio ir motinos gyvenamojoje vietoje, per įvairius asmenis V. G. davė nurodymus dėl tyrimui reikšmingų daiktų sunaikinimo bei pats ilgą laiką neįsileido pareigūnų į butą, kuriame turėjo būti atlikta krata. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. G. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti proceso dalyvius, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Iš LITEKO sistemos matyti, kad teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2014 m. gruodžio 4 d. Bylos procesas nėra vilkinamas. Ilgą laiką kaltinamajam V. G. taikomas suėmimas suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja nacionalinės teisės normoms, nes V. G. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu – nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavęs labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, pats kaltinamasis derino parodymus, davė nurodymus sunaikinti tyrimui reikšmingus duomenis. Visa tai rodo V. G. pavojingumą visuomenei.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Be kaltinamojo V. G. teisės į laisvę suvaržymo šiuo atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.