- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-789-278/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Pareiškėjas
- P. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-789-278/2013
Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00097-2013-0
2013 m. spalio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-233-335/2012 pagal pareiškėjo P. Š. ieškinį suinteresuotam asmeniui D. M. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. Š. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 2002-09-17 mirusios motinos B. Š. palikimą - keturis žemės sklypus, pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog ne tik sesuo D. M., bet ir jis priėmė motinos palikimą, nes po B. Š. mirties atvažiuodavo į tėvų namus, vykdė smulkius remonto darbus, sutarus su seserimi, nuomavo kaimynams sklypus ūkinei veiklai vykdyti, šiais veiksmais priėmė palikimą. Teigia, jog juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas darė išvadą, kad po motinos mirties palikimą P. Š. priėmė konkliudentiniais veiksmais, nes su motinos vardu įregistruotais žemės sklypais elgėsi kaip savininkas, juos išnuomodamas. Nurodė, kad nei P. Š., nei D. M. nepateikė rašytinių įrodymų dėl žemės mokesčio mokėjimo ir konstatavo, jog D. M., nepaisant, jog prieš mirtį daugiau rūpinosi motina, neturi daugiau teisių į palikimą nei pareiškėjas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškimą atmesti. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nurodo, kad tik ji įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgijusi nuosavybės teises į mirusios motinos turtą. Teigia, jog sprendime nurodyti motyvai prieštarauja įstatymo nustatytai palikimo priėmimo tvarkai. Nurodo, jog P. Š. motinai mirus, jos turtu nesirūpino, netvarkė ir neprižiūrėjo, netvarkė dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tai jis pripažino teismo posėdžio metu. Teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėjo esant gyviems tėvams gyveno su jais, neturi nieko bendro su palikimo priėmimo faktu. Mano, jog nagrinėjant bylą teismas buvo šališkas, nes netinkamai vertino liudytojos N. Š. parodymus bei aplinkybes, kurios nesusijusios su palikimo priėmimu faktiškai pradėjus turtą valdyti. Nurodo, kad jai nereikia įrodinėti, ar mokėjo mokesčius už žemę, ar ją dirbo, nes įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą ne tik pradėdama valdyti turtą, bet ir laiku notarui pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas P. Š. prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė D. M. nenurodė konkrečių teisės normų ir teismų praktikos, kuriuos pažeidė pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos tik po motinos mirties, o jo rūpinimąsi žemės sklypais patvirtino liudytojai. Tai, kad teismas nevertino liudytojos N. Š., kuri artimai bendrauja su apeliante, parodymų, nelaikytina, jog teismas pažeidė nešališkumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2002-09-17, mirus B. Š., savalaikiai dėl paveldėjimo notarei pareiškimą padavė mirusiosios duktė D. M., kuri nurodė, jog kitu įpėdiniu yra mirusiosios sūnus P. Š., gyvenantis Utenos m. (b.l. 25, 41). Pareiškėjas dėl turto paveldėjimo į notarą savalaikiai nesikreipė, o 2013-02-13 padavė pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas, jog dėl darbo pobūdžio pats negalėjo tvarkyti dokumentų, tai pavedė daryti D. M., tačiau pats lankėsi tėvų namuose, darė smulkius remonto darbus bei išnuomavo kaimynams žemės sklypus, šiais veiksmais faktiškai priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti (b.l. 16-17). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis sąrašas bylų, kuriose teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl P. Š. pareiškimas nagrinėtinas teisme.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo motinai B. Š., po jos mirties, apskrities viršininko 2002-12-02, 2003-11-26 sprendimais buvo atkurta nuosavybės teisė į 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10). Molėtų rajono 1-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla pagal D. M. pareiškimą dėl motinos B. Š. palikimo, tame tarpe ir žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė, priėmimo (b. l. 25, 41). Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Minėtame straipsnyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūra, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis yra įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartys civilinėse bylose 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010, Nr. 3K-3-487/2010, Nr. 3K-3-403/2011). Dėl paminėto, konstatuotina, jog teismui sprendžiant ar priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, aiškinamasi ar įpėdinio elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje liudytoja V. K. nurodė, kad jos šeima 2 ar 3 metus naudojosi vienu B. Š. priklausiusiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), o žemę išnuomavo P. Š. ir D. M.. Nurodė, jog dėl žemės nuomos su kaimynais tarėsi jos vyras, miręs 2006 metais. Aplinkybę, kad žemės sklypai buvo nuomojami kaimynams, patvirtino ir liudytojai J. A., N. K., tačiau liudytoja N. K. nurodė, jog prie B. Š. namų esančius žemės sklypus 5-6 metus nuomoja dėl to susitarusi su D. M. (b. l. 71-74). Liudytojas J. A. nurodė, jog P. Š. jam sakėsi samdęs žmones žolei pjauti. Liudytoja M. V. nurodė, kad jai nieko nežinoma apie ginčą dėl žemės sklypų, o buvusi pareiškėjo sutuoktinė liudytoja N. Š. tvirtino, jog P. Š. nesirūpino žemės sklypais (b. l. 56-60, 71-74). Suinteresuotas asmuo D. M. neigia pareiškėjo teiginius, nurodo, jog jos prašymu kaimynai pjovė pievas ir nei vienas nėra sakęs, jog dėl to yra su jais susitaręs P. Š.. Nurodo, jog su broliu nėra bendravusi eilę metų. Liudytoja V. K. nepatvirtino, jog ji pati tiesiogiai yra bendravusi su pareiškėju P. Š. dėl žemės nuomos ir kad tai buvo po B. Š. mirties, o liudytojas J. A. tik iš paties P. Š. aiškinimų žino, jog šis yra taręsis su kaimynais dėl nuomos ar žolės pjovimo. Byloje nustatyta, kad P. Š. gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini), tačiau 1991 m. sukūrus šeimą, išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nurodo, jog jis rūpinosi tėvams priklausančiais pastatais, juos remontavo, nuomavo kaimynams žemės sklypus ir šiais konkliudentiniais veiksmais yra priėmęs motinos palikimą, tačiau 2001-05-02 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, jog gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), po tėvo J. P. Š. mirties 2000-01-01, yra paveldėjusi D. M., todėl ši aplinkybė nepatvirtina, jog remontuodamas pastatus pareiškėjas po motinos mirties (2002-09-17) priėmė palikimą (b.l. 40). Ta aplinkybė, jog P. Š. atvyksta į netoli tėvų sodybos esančią draugės sodybą, taip pat neįrodo, jog jis faktiškai valdo motinai priklausiusius žemės sklypus. Nei vienas iš byloje esančių įrodymų (pareiškėjo, aukščiau minėtų liudytojų paaiškinimai) nei vertinant juos atskirai po vieną, nei kaip visetą nurodyto prašomo nustatyti fakto, kad palikimą jis priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, neginčijamai neįrodo. Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-82/2006). Tačiau pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jis buvo sudaręs susitarimus dėl žemės sklypų nuomos, t.y., kad mirus B. Š. faktiškai perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, yra mokėjęs žemės mokesčius ar dalį lėšų perdavęs D. M., žemės mokesčiams apmokėti, todėl konstatuoti, jog jis po motinos mirties palikimą priėmę faktiškai pradėję valdyti žemės sklypus kaip savininkas, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.). Be to, aplinkybė, jog faktas, kad motina B. Š. yra mirusi, pareiškėjui žinoma daugiau nei 10 metų, tačiau net ir įvertinus, kad jis ir sesuo tarėsi dėl palikimo tvarkymo D. M. vardu (ką suinteresuotas asmuo neigia), pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pareikalauti pasidalinti palikimą, o esant nesutarimui, ženkliai anksčiau kreiptis į teismą. Savalaikiai nepadavus pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą ir faktiškai nepradėjus paveldimo turto valdyti kaip savininkui, darytina išvada, jog P. Š. paveldėjimo atsisakė, jo nepriimdamas. P. Š. aiškinimas, kad jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog eilę metų jis negalėjo kreiptis į teismą. Dėl paminėtų motyvų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir pareiškimas atmestinas.
CPK 64-66 straipsniai reglamentuoja teisėjo ir kitų proceso dalyvių nušalinimo byloje pagrindus. Iš byloje esančių teismo posėdžio protokolų matyti, kad nušalinimas teismui nebuvo reiškiamas (b. l. 56-60, 71-74). Pagrindų teismui nusišalinti byloje nenustatyta, o apeliantė pakankamų įrodymų, teismui buvus šališkam, nepateikė, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas buvo šališkas, atmestini (CPK 12 str., 178 str.). Be to, įrodymų vertinimas proceso dalyviui nenaudinga linkme nelaikytinas teismo šališkumu.
Kadangi pareiškimas atmestinas, o suinteresuoto asmens interesai buvo priešingi P. Š. pareiškimui, todėl D. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo. Be to, iš P. Š. valstybės naudai priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nuspren džia:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - P. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.
Priteisti iš P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1 944 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 34 Lt (trisdešimt keturis Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, šią sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.