Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Teismas, apibendrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pradėję ikiteisminį tyrimą, pareigūnai turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas teisėtai įsigijo Felina 32 veislės pluoštines kanapes verslui plėtoti. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nesugebėjo kvalifikuotai įvertinti pateiktą medžiagą, nepagrįstai nesivadovavo Europos Sąjungos aktais tiriant pluoštinių kanapių klausimą, nors ieškovo gynėjas jam pateikė visą medžiagą. Teismas konstatavo, kad sunaikindami visas ieškovui priklausančias pluoštines kanapes ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nes nebuvo jokios būtinybės tokius veiksmus atlikti. Kilus akivaizdiems prieštaravimams baudžiamojoje byloje ir neištyrus klausimo pilnai, pareigūnai paskubėjo konfiskuoti ir sunaikinti ieškovui priklausiančius augalus. Todėl teismas padarė išvadą, kad neatidus ir nerūpestingas pareigūnų darbas padarė ieškovui materialinę žalą – be jokio pagrindo buvo sunaikintas pluoštinių kanapių derlius, todėl žala turi būti atlyginta. Teismas priteisė ieškovui nuostolius patirtus dėl pluoštinių kanapių derliaus sunaikinimo 31 925 Lt ir 6 000 Lt jo baudžiamojoje byloje patirtų advokato išlaidų viso priteisė 37 925 Lt turtinės žalos. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais jam padaryta neturtinė žala, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) atstovai LR Generalinė prokuratūra, LR Teisingumo ministerija apeliaciniais skundais prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismo motyvai ir išvados dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo E. B. atžvilgiu, sunaikinant pluoštinių kanapių derlių, nepagrįsti visų byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliantų manymu, įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą ir sunaikinant kanapių derlių buvo neteisėti byloje nesurinkta. Pažymėjo, jog LAT ne kartą yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį privalėjo nurodyti konkrečius veiksmus ir konkrečias priežastis dėl kurių mano, jog atitinkami veiksmai buvo neteisėti. Be to pažymėjo, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nėra suteikta. Todėl nustačius, jog Obelių ŽŪB nuomojamame žemės sklype ieškovas augina kanapes, bendrovės technika buvo nuimamas kanapių, kurių auginimas buvo draudžiamas LR įstatymais, derlius, ikiteisminis tyrimas, privalėjo būti pradėtas. Tai, kad ieškovas buvo išteisintas, nereiškia, kad tyrimą atlikę pareigūnai prieš jį atliko neteisėtus veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas sutinkamai BPK 166 str. reikalavimais. Kadangi kanapių ir jų dalių saugojimo išlaidos iki sueis BPK 93 str. 1 d. numatyti terminai buvo aiškiai per didelės, be to saugant jas netinkamomis sąlygomis sėklos pradėjo gesti (pūti), o savininkui negalėjo būti grąžinamos, nes jų apyvarta buvo uždrausta, prokuroras priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus sėklas ir kanapių augalus sunaikinti ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, tuo metu baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų, kad kanapės yra ne narkotinės, o pluoštinės. Pirmosios instancijos teismas savo išvados, jog nebuvo būtinybės tokius veiksmus atlikti, sprendime nemotyvavo ir nepagrindė byloje surinkais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nemotyvavo sprendimo priteisti 12 500 Lt nuostolių už sunaikintą kanapių sėklą ir 19 425 Lt nuostolių už sunaikintą kanapių pluoštą. Nesiėmė priemonių pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto kainai Lietuvos Respublikoje nustatyti ir nuostolius ieškovui priteisė pagal ieškovo pateiktus duomenis apie kainą Latvijoje, nesigilindamas, ar ieškovui nėra kompensuojama daugiau, negu padaryta žalos. Pažymėjo, jog ieškovo prašoma priteisti turtinė žala už advokato paslaugas baudžiamojoje byloje yra ne tik, kad nepagrįsta objektyviais įrodymais, bet ir nepagrįstai didelė.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, kurios yra svarbios kilusio ginčo išsprendimui, teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, teisingai atskleidė bylos esmę ir teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu.

Taigi, pats savaime faktas, kad ieškovas buvo išteisintas nesudaro pagrindo teigti, kad visi ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigų naudoti prieš jį prievartiniai veiksmai buvo neteisėti. Tiek LAT), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) formuoja praktiką, kad vėlesnis išteisinimas, baudžiamosios bylos ar parengtinio tyrimo prieš asmenį nutraukimas, pats savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad visi tokio asmens atžvilgiu teisėtvarkos pareigūnų taikyti prievartos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai buvo neteisėti. LAT savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo ar bylos nutraukimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai remdamasis baudžiamosios bylos Nr. 1-61-128/2007 medžiaga nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tikrinant informaciją apie neteisėtai auginamas ir pjaunamas kanapes, tyrimo metu nustačius, kad ieškovas Mataučiznos kaime, Obelių sen., Rokiškio raj, apie 5 ha plote auginamos kanapes. Didesnė dalis kanapių laiko nepjauta. Kanapes pjovusio kombaino bunkeryje aptikta nukirstų ir iškultų kanapių sėklų, kurios buvo supiltos į 13 maišų apie 40 kg kiekvienas, sandėlyje, ant betoninių grindų aptiktos džiovinamos kanapių sėklos, kurios buvo supiltos į 5 maišus, po 40 kg kiekvienas (b. l. 1). Pranešimu apie ikiteisminio tyrimo eigą konstatuota, kad 2006-04-28 E. B. kartu su Rita G. P. įsigijo 300 kg kanapių sėklų, kurias parsivežė į Lietuvą. E. B. susitarė su Obelių ŽŪB direktoriumi, kad jis leistų Obelių ŽŪB iš valstybės išnuomotame žemės sklype pasėti kanapių sėklas. Žemės paruošimo sėjai bei sėjos darbus atliko Obelių ŽŪB priklausanti technika (b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė 18 vnt. maišų su augalinės kilmės medžiagomis ir paprašė atlikti tyrimą bei atsakyti į klausimą „Ar tyrimui pateiktos medžiagos yra narkotinės priemonės, jei taip, tai kokios konkrečiai ir kokia jų masė?“ (b. l. 27). 2006-11-30 pateikta specialisto išvada, jog ant tirti pateiktų kanapių sėklų, esančių maišuose Nr. 1-18 aptikta narkotinių medžiagų (ir jų dalių) pėdsakai (b. l. 29). Taip pat buvo paimti tyrimui 5 paketai su kanapių stiebais ir pateikta specialistui tyrimui atlikti. 2006-11-30 specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikti augalai yra narkotinė medžiaga (b. l. 33). Prokuroras 2006-11-29 nutarimu skyrė E. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (b. l. 166), bei kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (b. l. 168). 2007-03-28 E. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą (b. l. 185).

Pažymėtina jog prokuroro 2006-12-06 nutarimu nustatyta, kad 2006-11-28 iš įvykio vietos paimtos 410 kg 468 g kanapių sėklos nėra narkotinės medžiagos, tačiau jos gautos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 str. 1 d., todėl negali būti grąžintos savininkams, o turi būti konfiskuotos valstybės nuosavybėn (b. l. 85).

2006-12-14 priimtas nutarimas sunaikinti daiktus – kanapių sėklas, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 91). 2006-12-02 narkotinių medžiagų sunaikinimo aktu konstatuota, jog: sunaikinta 6,063 ha žemės plote, esančiame Mataužycos k., Obelių sen., Rokiškio raj., 3,756 ha plote augančių kanapių, susmulkinant žoliapjove; sunaikinta 6,063 ha žemės plote, esančiame Mataužycos k., Obelių sen., Rokiškio raj. 2,307 ha plote nupjautų kanapių, kurių nupjauti stiebai yra nuo 20 iki 73 cm aukščio ir iškultų kanapių liekanas, sugrėbiant ir sudeginant (b. l. 101).

2007-03-30 E. B. gynėjas advokatas D. S. raštu kreipėsi į prokurorą R. Ž., prašydamas jo ginamojo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti. Gynėjas prašyme pažymėjo, kad LR teisės aktai dėl kanapių auginimo prieštarauja aukštesnės teisinės galios ES teisės aktams. Vertinant E. B. veiklos teisėtumą, būtina atsižvelgti ne tik į nacionalinius teisės aktus, bet ir į ES teisę, ES teisės aktai turi viršenybę prieš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, Sveikatos apsaugos ministro įsakymus (b. l. 207).

Prokuroras atmetė gynėjo prašymą ir 2007-03-30 surašė Kaltinamąjį aktą (b.l.213).

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-12-18 nuosprendžiu kaltinamąjį E. B. išteisino. Teismas pažymėjo, kad yra dvi kanapių rūšys – vaistinė ir pluoštinė. E. B. išaugintos kanapės yra pluoštinės. Tokios kanapės leidžiamos auginti ES šalyse. Kaltinamasis, augindamas kanapes, kurios atitinka Europos Sąjungos reglamentą, nesukėlė grėsmės žmogaus sveikatai, nes jo užaugintose kanapėse yra labai mažas narkotinių medžiagų kiekis. Prokuroras pateikė apeliacinį skundą.

Nagrinėjant bylą, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai iškilo Europos Sąjungos teisės aktų normų aiškinimo ir nacionalinių įstatymų atitikimo šioms normoms klausimas. Todėl šis apeliacinės instancijos teismas 2008 04 28 nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą ir prašydamas pagreitinta procedūra priimti prejudicinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę besąlygiškai už visų be išimties kanapių auginimą, nepriklausomai nuo veikliosios narkotinės medžiagos jose kiekio, atitikimo Europos Sąjungos norminiams aktams ir nustačius tokį prieštaravimą dėl Lietuvos Respublikos teismo galimybės priimti procesinį sprendimą taikant nacionalinį įstatymą - Baudžiamojo kodekso 265 straipsnį, jeigu veiklioji narkotinė medžiaga augintose kanapėse neviršija 0,2 procento.

Gavęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 07 11 nutartį, kurioje, šis teismas sprendė jog 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93,(EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant Reglamentą Nr. 1782/2003, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Panevėžio apygardos teismas 2008 09 30 nutartimi prokuroro apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje atmetė ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Teismas konstatavo jog bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. F. 32 veislės kanapių sėklas įsigijo teisėtai, ištyrus kanapes, buvo nustatyta, kad tai yra pluoštinio tipo kanapės ir jose esančios psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio yra 0,04 %. Tą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė, nurodžiusi jog tokio kiekio narkotinės medžiagos neįmanoma iš gauti iš kanapių žaliavos. Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio ankstesnius Reglamentus, 52 str. „Kanapių auginimas“ nurodyta: „Auginant kanapes, klasifikuojamas pagal KN kodą 53021000, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 % ir jos auginamos sudarius sutartį ar prisiėmus įsipareigojimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą tikrinti tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose...“ 2004 m. kovo 24 d. Reglamento (EB) Nr. 489/2006 II priede pateiktame sąraše pluoštinių kanapių veislių, kurios atitinka tiesioginių išmokų reikalavimus, yra nurodyta ir pluoštinių kanapių veislė Felina 32. Teismas konstatavo jog Europos bendrijos steigimo sutarties 249 str. 1 d. reglamentus apibūdina kaip visuotinai taikomus, privalomus visa apimtimi ir tiesiogiai taikomus visose valstybėse narėse. Jie yra skiriami visoms valstybėms narėms bei taikomi visiems ES teisės subjektams, tiek valstybėms narėms, tiek fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei valstybių narių valdžios (tame tarpe ir teisminės) institucijos, nei privatūs asmenys negali nesilaikyti kokios nors reglamentų normos, kadangi jie yra privalomi visa apimtimi, todėl valstybės narės negali vienašališkai suteikti išimčių ir nepripažinti reglamento galiojimo. Teismas priėjo išvados jog išteisintasis E. B., pasėjęs ir auginęs pluoštinio tipo kanapes Felina 32, neturėjo tikslo auginti ir naudoti jas kaip narkotines medžiagas, t. y. jis neturėjo tikslo kelti pavojaus visuomenei, o tuo pačiu nesikėsino į BK 265 str. saugomą objektą – žmonių sveikatą.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis numato jog Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvai prisijungus prie Europos bendrijos sutarties taikoma jos 249 straipsnio nuostata nustatanti jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis visas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinis teismas, neišeidamas už savo kompetencijos ribų taikantis Bendrijos teisės normas, turi pareigą užtikrinti visišką šių normų veikimą, prireikus savo iniciatyva netaikydamas joms prieštaraujančių nacionalinės teisės normų.

Tai dar kartą patvirtino teisingumo teismas išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo prašymą ir priimdamas prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo kaltintas pagal BK 265 straipsnį dėl pluoštinių kanapių auginimo, Teisingumo Teismas, patvirtindamas ankstesnėje savo praktikoje suformuotą poziciją, iš esmės nusprendė, kad Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant atitinkamą Tarybos reglamentą, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes, kurioms taikomos Bendrijos tiesioginės paramos schemos pagal bendrą žemės ūkio politiką. Teisingumo teismas taip pat pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje kilus klausimui dėl ES teisės aiškinimo ar galiojimo, nacionalinis teismas gali, o tam tikrais atvejais privalo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, ką šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas ir padarė. Tačiau kolegijos nuomone tai neatleidžia Valstybės nuo pareigos suderinti nacionalinius teisės aktus taip jog jie neprieštarautų Europos sąjungos teisei, kaip neatleidžia valstybės ir nuo pareigos atlyginti dėl tokio nesuderinamumo padarytą turtinę žalą, kai vadovaudamiesi tokiomis nesuderintomis ir prieštaraujančiomis ES aktams turintiems viršenybę prieš nacionalinės teisės normas, nacionalinės teisės normomis valstybės pareigūnai savo veiksmais padaro žalą asmens teisėms, tokie jų veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais, nes pats aktas, kuriuo jie vadovaujasi pažeidžia Europos sąjungos teisės aktų viršenybės prieš nacionalinius teisės aktus principą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas, gindamas savo teises baudžiamajame procese buvo aktyvus ikiteisminiame tyrime, pateikė kanapių sėklų įsigijimo teisėtumą įrodančius dokumentus, nurodė, konkrečius Europos sąjungos aktus, kuriems prieštaravo BK 265 straipsnio nuostatos, kurių pagrindu jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo veiksmus priimant ir vykdant nutarimą, nelaukiant bylos pabaigos sunaikinti visą paimtą derlių, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip skubotus, kaip nerūpestingą ir neatidų elgesį, nors skubėti tokius veiksmus atlikti nebuvo būtinybės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jog laikyti paimtas kanapių sėklas ir stiebus būtų per brangu ar nebuvo sąlygų šias medžiagas tinkamai laikyti ir saugoti, negali būti pateisinama priežastimi atleidžiančia valstybę kaip atsakovę nuo pareigos atlyginti kilusią žalą, nes valstybės pareiga yra sudaryti sąlygas, kad baudžiamajame procese nebūtų pažeistos asmens teisėti interesai.

Dėl apeliacinių skundų motyvų jog teismas nepagrįstai vadovavosi kanapių sėklų ir stiebų žaliavos kainomis nustatytomis, Latvijoje, kolegija atmeta. Ieškovas teismo posėdyje nurodė (t.1,b.l. 166) nurodė, kad būtent perdirbėjai Latvijoje, kurie realiai jau supirkinėjamo kanapes galėjo nurodyti supirkimo kainą, Lietuvoje linų perdirbimo fabrikai dar tik ruošėsi tokią žaliavą supirkti, ieškovas turėjo galimybę parduoti savo derlių Latvių perdirbėjamas, šių ieškovo faktų apeliantai nepaneigė todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais (t.1.,b.l.108)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.