Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui B. B. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-1482-356/2017 pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – mirties liudijimų kopijas, kurios yra pagrindas nustatyti, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama 86 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (5 b.l.); kad J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdamas 83 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) a (6 b.l.).

Pareiškėjo pateiktas santuokos sudarymo įrašas (7 b.l.) patvirtina, kad J. V. B. ir K. K. (po santuokos – (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad jo tėvai – V. B. ir K. B. (4 b.l.). Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. B. mirties, priėmimo Utenos rajono pirmajame notaro biure užregistruotas (duomenys neskelbtini) (8 b.l.).

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų (9-20 b.l.), tame tarpe ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į 0,7000 ha, 0,8200 ha, 0,5300 ha, 4,5100 ha žemės sklypus yra įregistruotos K. B. vardu, kad nuosavybės teisės įgytos Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu, atkuriant nuosavybės teises natūra. Pareiškėjas VĮ Registrų centre 2015-09-23 užsakė atlikti kadastro darbus dėl neįregistruotų pastatų (gyvenamojo namo, tvarto, pirties, kiemo rūsio), esančių (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-839/2017 esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad minėti pastatai 2015-09-09 seniūnijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruoti J. V. B. vardu (30-33 b.l.).

Utenos rajono pirmojo notaro biuro pažyma (23 b.l.) patvirtina, kad dėl K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Šie rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo paaiškinimai yra pagrindas padaryti išvadą, kad palikėjos K. B. sutuoktinis – J. V. B., o sūnus - B. B., kad sūnus yra vienintelis pirmosios eilės įstatyminis K. B. įpėdinis, o palikėją pergyvenęs sutuoktinis turėjo teisę paveldėti kartu su pirmosios eilės įstatyminiu įpėdiniu, kad paveldėjimo byla po K. B. mirties nebuvo pradėta, nes dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, kad palikėjos vardu yra registruotų nekilnojamųjų daiktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, pareiškėjas ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kadangi pareiškėjas yra pirmosios eilės (duomenys neskelbtini) mirusios K. B. įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1punktas), o J. V. B. – palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis), todėl pagal CK 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, palikimą jau minėtu būdu priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ar J. V. B. būtų kreipęsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po K. B. mirties.

Liudytojai A. V., D. B., ir D. B. patvirtino pareiškėjo nurodytus faktus, kad nedelsiant nuo palikimo atsiradimo po K. B. mirties pareiškėjas ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis faktiškai priėmė palikimą: turtą prižiūrėjo kaip savo (J. V. B. liko gyventi name ir juo naudojosi, pareiškėjas ten lankėsi, atliko kitus veiksmus, kad turtą išsaugoti, naudojosi žeme ir kt.), jokie kiti asmenys nelaikė savęs palikimą sudarančio turto savininku, turtu nesirūpino ir nesinaudojo.

Ištyrus ir įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, suinteresuotiems asmenims palikimo priėmimo fakto iš esmės neginčijant, nesant duomenų, kad palikimą sudarantis turtas būtų perėjęs valstybės nuosavybėn (CK 5.62 straipsnis) yra pagrindas pripažinti, kad įrodymai yra pakankami ir patvirtina (CPK 12, 178 straipsnis), jog pareiškėjas ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis palikimą po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti, todėl vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263, 264, 270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad: B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.