Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
1S-278-383/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-278-383/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-28 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2013-12-19 nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., gim.(duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-02-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Jonavos rajono apylinkės tesimo 2011-08-31 nutartimi ši bausmė subendrinta su 2011-01-26 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės - pradžia 2011-01-26, pabaiga - 2015-03-25.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų komisija 2013-12-19 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Kauno apylinkės teismas 2014-01-28 nutartimi atsisakė tvirtinti minėtą Komisijos nutarimą dėl R. M. lygtinio paleidimo darydamas išvadą, jog šiuo metu R. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, valstybės poveikio priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nebus įgyvendintas teisingumo principas baudžiamajame procese.

Nuteistasis R. M. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nurodo, jog Probacijos tarnybos priežiūroje laikysis visų reikalavimų. Kadangi nusikalto būdamas paauglystės amžiuje daug ko nesuprato, todėl dėl neapgalvoto ir nusikalstamo elgesio labai gailisi, prisipažino dėl visų padarytų nusikaltimų. Būdamas nelaisvėje suprato savo elgesį, padarė tinkamas išvadas. Nurodo, jog drausminės nuobaudos, kurios buvo skirtos bausmės atlikimo metu, jau ilgą laiką negaliojančios, skatintas devynis kartus, būdamas nelaisvėje pasikeitė į gerąją pusę. Kadangi jo mama ligota ir sunkiai dirba su ja dažniau bendrauja telefonu ir laiškais. Prie savo dukros išlaikymo pataisos namuose prisidėti negali, teigia, jog dukra galėtų rūpintis dirbdamas ir būdamas laisvėje. Dirbdamas galėtų atlyginti ir jam priteistas žalas. Kadangi yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės yra įsitikinęs, kad nelaisvėje praleistas laikas jį pakeitė gerąja linkme, ateityje žada nenusikalsti, laisvės atėmimo vietoje įgijo naudingų specialybių, dalyvavo įvairiose programose, kurios suteikė žinių gyvenimui laisvėje. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad šių metų balandžio mėnesį jam sueis 21 metai, todėl jis bus perkeltas į suaugusiųjų pataisos namus, kuriuose vėl reikės prisitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl R. M. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. M. lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad R. M. anksčiau teistas tris kartus, atlieka bausmę už sunkius ir apysunkius nusikaltimus, tame tarpe ir už protiškai neįgalaus asmens seksualinį prievartavimą, plėšimus įsibraunant į patalpas, bendrininkų grupėje, pavartoto alkoholio poveikyje, į tai, kad nuteistasis buvo net keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės davė pakankamą pagrindą abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, nes teismo įpareigojimų nevykdymas duoda pagrindą abejoti, kad jis toliau būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios aplinkybės, priešingai, negu mano nuteistasis, lemia nemažą pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (38 balai pagal OASys), bausmės atlikimo vietoje drausmine tvarka baustas 4 kartus, 9 kartus skatintas, administracijos charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, turi nesantuokinę mažametę dukrą, ryšiai su artimaisiais geri, dažnai nėra lankomas, planuoja vykti gyventi pas mamą. Komisijos nutarime pritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau šios aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas. Tai, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 9 kartus skatintas ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis R. M. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimus jis darė sistemingai, būdamas jauno amžiaus, taip pat sistemingai buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu, buvo įtrauktas į linkusiųjų bėgti įskaitą bei į nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, atlieka bausmę už sunkius ir apysunkius nusikaltimus, neatliktos bausmės dalis (lyginant su teismo skirtąja) dar pakankamai didelė, todėl nėra adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui ir dar nėra pakankama teigti, jog bus pasiekti bausmės tikslai R. M. lytinai paleidus šiuo metu iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą ir pobūdį, į visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, konstatuojama, kad nuteistojo atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013-12-19 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Arūnas PaštuolisViktoras Preikšas