Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Z. Mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Pareiškėjai J. Z. ir V. P. (Z.) yra V. Z. vaikai (b.l. 6, 10). Nuo 1968 m. liepos 8 d. iki mirties V. Z. gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Širvintų rajono II-ojo notarų biuro, kurio aptarnaujamoje teritorijoje gyveno V. Z., liudijimo matyti, kad dėl V. Z. palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 13). VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad 2003 m. gruodžio 22 d., t.y. jau po V. Z. mirties Apskrities viršininko sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos nuosavybės teisės registre neįregistruotos (b.l. 14). Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad po tėvo mirties jie faktiškai pradėjo valdyti palikimą naudodamiesi turtu ir jį prižiūrėdami, o palikimo nepriėmė laiku, nes kreipėsi dėl jo palikimo praėjus trims mėnesiams dešimčiai dienų, o 2001 metais pasikeitus civiliniam kodeksui terminas palikimui priimti sutrumpėjo nuo šešių mėnesių iki trijų. Šiuo metu pareiškėjai yra sutvarkę sodybą, pakeitę gyvenamajam namui stogą, jame poilsiauja, paveldėtoje žemėje sodina daržoves ir pan.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad po V. Z. mirties jo vaikai J. Z. ir V. P. toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, jį suremontavo, naudojosi jo asmeniniais daiktais ir pan. Iš teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvenamajam namui yra pakeistas stogas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nepateikė duomenų apie mokamus mokesčius, nes šiuo metu nėra už ką mokėti, kadangi tėvas gyveno vienkiemyje, elektros laidai nuo stulpo iki sodybos buvo pavogti, todėl pareiškėjai naudojasi elektros generatoriumi, o mokėti už šiukšlių išvežimą nereikia, nes name niekas nuolat negyvena. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad J. Z. ir V. P. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo tėvo mirties. Minėtais veiksmais J. Z. ir V. P. parodė, kad priėmė tėvo paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. Z. ir V. P. po savo tėvo V. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukra V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.