Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-5973-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
N-575-5973-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-5973/2010Procesinio sprendimo kategorija 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 20 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2010 m. vasario 10 d., apie 7.40 min., gautą pranešimą dėl eismo įvykio, atsitikusio adresu Mileišiškių g. 21, Vilnius. Nurodyta, kad policijos pareigūnai, nuvykę į eismo įvykio vietą, rado automobilį CHRYSLER VOYAGER, kurio kairysis šoninis veidrodis buvo sugadintas. Šio automobilio savininkas A. V. nurodė, kad pastebėjo, kaip prasilenkdamas su jo automobiliu, jį apgadino automobilis BMW X5, paskui jį važiavo A. V. žmona, kuri pranešė jo valstybinį numerį. Patruliuodami Antakalnio gatvėje BMW X5 pastebėjo ir sustabdė policijos pareigūnai, jį vairavo N. M.. Pareigūnai ant automobilio BMW X5 jokių apgadinimo žymių nerado. Nutarime nurodyta, kad iš surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad minėtos transporto priemonės prasilenkdamos viena kitą kliudė, negalima nustatyti, kuris iš automobilių buvo įvažiavęs į priešinga kryptimi judėjusio automobilio važiuojamosios dalies pusę.

Šalies argumentai

A. V. skundu prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes nagrinėdamas su eismo įvykiu susijusią medžiagą Institucijos įgaliotas pareigūnas iš esmės neišsprendė automobilio BMW X5 vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos bei nepranešimo policijai apie įvykį klausimų, eismo įvykis tirtas paviršutiniškai, neįsigilinta į jo aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad Institucijos pareigūnas, tirdamas 2010 m. vasario 10 d. eismo įvykį, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas priimant nutarimą. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas A. V. automobilis, kas reiškia, kad vienas arba abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), tačiau, kokia realiai buvo susiklosčiusi situacija pareigūnai netyrė. Nors byloje pateikti vairuotojų paaiškinimai prieštarauja vienas kitam, tačiau byloje nesiimta priemonių, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus. Nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino šukių padėties išsidėstymo, neiškviesti abiejų transporto priemonių vairuotojai su savo automobiliais, jų automobiliai nebuvo sugretinti arba sustatyti į padėtį, kurioje jie galėjo būti eismo įvykio metu. Institucija netyrė A. V. automobilio apgadinimų atsiradimo aplinkybių. Anot teismo, iš schemoje pažymėtų duomenų, taip pat pasitelkus specialistus, galima bandyti nustatyti transporto priemonių kryptį susidūrimo metu, patikrinti, ar A. V. nurodytos aplinkybės, kad jis prieš prasilenkdamas pasitraukė į dešinę, atitinka tikrovę.

II.

Apeliaciniu skundu N. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo A. V. skundą, netinkamai motyvavo priimtą sprendimą ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Minėta nutartimi ne tik buvo išspręstas pareiškėjo skundo patenkinimo klausimas, bet ir imperatyviai apibrėžtos tolesnio bylos tyrimo perspektyvos ir kryptys. Apelianto vertinimu, teismas, panaikindamas nutarimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo instituciją, priėmusią nutarimą, iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo bylą, jau preziumuodamas, kad šiame įvykyje dalyvavo būtent apeliantas, o atnaujintas tyrimas privaląs būti ir organizuojamas taip, kad būtų tikrinama, ar apeliantas pažeidė KET, išvažiuodamas į priešingą kelio pusę, bet ne apskritai siekiant nustatyti, kas buvo antrasis eismo įvykio dalyvis. Teigia, kad objektyvus byloje esančių rodymų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas autoįvykyje apskritai nedalyvavo. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų, kurie leidžia daryti išvadą, kad ne jo automobilis buvo eismo įvykyje. Teismas nevertino to fakto, kad policijos pareigūnai asmeniškai pažįsta pareiškėją, kuris taip pat yra policijos pareigūnas, neatsižvelgė, kad galimas eismo įvykis buvo visiškoje tamsoje, kas reiškia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas apie veiksmus, kuriuos privalanti atlikti institucija, priėmusi nutarimą, bylą grąžinus jai tirti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Tokia išvada seka iš ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimo bylos teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Skundžiamu nutarimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2010 m. vasario 10 d., apie 7.40 min., gautą pranešimą dėl eismo įvykio, įvykusio adresu Mileišiškių g. 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareigūnas, tirdamas minėto eismo įvykio aplinkybes, neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, t. y. turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas priimant procesinį sprendimą.

Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus A. V. pranešimą, kad 2010 m. vasario 10 d., apie 7.30 min., įvyko eismo įvykis, kuriame viena į kitą šoniniais veidrodėliais atsitrenkė transporto priemonės CHRYSLER VOYAGER ir BMW X5, kurio vairuotojas N. M. iš eismo įvykio pasišalino. Minėtą versiją patvirtinantys duomenys – eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobiliui CHRYSLER VOYAGER padaryti apgadinimai (b. l. 14), A. V. ir jo žmonos R. V. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 13, 16-17), policijos pareigūno, patvirtinusio, kad N. M. prisipažinęs, kad pajuto transporto priemonių kontaktą, tačiau nepamatęs apgadinimų nuvažiavo, tarnybinis pranešimas (b. l. 11). Analogiškas aplinkybes šie asmenys nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 52-56). Priešingą versiją pateikė N. M., savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 12), taip pat teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 53-55) kategoriškai neigęs, kad dalyvavo eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, netyrė, kokia realiai buvo susiklosčiusi situacija, nesiaiškino A. V. automobiliui padarytų apgadinimų atsiradimo aplinkybių, neatliko eismo įvykyje galimai dalyvavusių transporto priemonių sugretinimo, o jos išvada, kad automobilio šukės neatspindi tikrosios padėties, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju svarbios šios aplinkybės – kelio danga buvo apsnigta, tai pažymėta tarnybiniame pranešime (b. l. 11), eismo įvykis atsitiko apie 7.30 val., įvykio aplinkybės fiksuotos apie 7.40 val., t. y. praėjus labai neilgam laiko tarpui (b. l. 14), kas sudaro pagrindą abejoti Institucijos pareigūno išvada, kad įvykio pėdsakai nebuvo apsaugoti, todėl šukių padėtis negali patvirtinti tikrosios eismo įvykio vietos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, kad Institucijos nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, konkrečiu atveju yra neteisėtas, administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai grąžinta ją tirti iš naujo.

Atmetami apelianto argumentai, kad teismas, panaikindamas nutarimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo instituciją, priėmusią nutarimą, iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo bylą, jau preziumuodamas, kad šiame įvykyje dalyvavo būtent apeliantas. Priešingai, nei vienas pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys tokios išvados nesuponuoja, teismas bendrai įpareigojo Instituciją ištirti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti jo priežastis ir kaltą dėl eismo įvykio asmenį, nei A. V., nei N. M. kaltė nepreziumuojama. Be to, jokių objektyvių duomenų, kad dėl eismo įvykio kaltas būtų trečias asmuo, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigoti Instituciją tirti šios versijos neprivalėjo.

Dėl apelianto argumentų, kad teismas nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių, jog jis apskritai eismo įvykyje nedalyvavo, jo išreikštų abejonių dėl liudytojų parodymų objektyvumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas N. M. kaltės klausimo nesprendė, kaltinimas jam įstatymo nustatyta tvarka nepareikštas. Be to, jo nurodytų aplinkybių išsamus įvertinimas įmanomas tik papildomai ištyrus byloje esančius įrodymus. Dėl šios priežasties byla ir buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pažymėtina, kad Institucijai atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, priklausomai nuo rezultato, apelianto argumentai gali tapti teisiškai nereikšmingais.

Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2010 m. vasario 10 d. ir terminas skirti nuobaudą baigiasi bylai esant teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), o byloje būtina atlikti papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, terminą pratęsia vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. vasario 10 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius