- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eA-3065-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03962-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB "Komotos servisas"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Komotos servisas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867 (AG-646/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 32.45-MANOVMI RM (toliau – ir VMI sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Pareiškėjas, kaip ne pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas, visada visais įmanomais būdais atsakingai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir prisiimdamas mokestinius įsipareigojimus ypatingai sudėtingomis atsakovo sukurtomis sąlygomis. Pareiškėjui įsiregistravus 2011 m. birželio 7 d. ne PVM mokėtoju, iš karto atsakovas paskyrė „VMI globėją“, kuris padėjo pareiškėjui ir įvykdė visus įsipareigojimus sėkmingai. Pareiškėjas, nebūdamas PVM mokėtojas, neapskaitė ir į teikiamas paslaugas neįskaitydavo 21 proc. PVM mokesčio iki tol, kol netapo PVM mokėtojas. 2015 m. spalio 18 d. pareiškėjui tapus PVM mokėtoju, atsakovas paskyrė kitą „VMI globėją“. Konsultuojantis dėl tolimesnės veiklos plėtimo galimybių su naujai paskirtu „VMI globėju“, po mėnesio atsirado reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatų taikymo atgaline data, susiejant PVMĮ taikymą tik su „giminystės ryšiu – Sūnus-Tėvas“. Pagal tai susiejant dvi įmones: UAB „Komotos servisas“ (įregistruota 2011 m. birželio 7 d., įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Komotos sistemos“ (įregistruota 2007 m. spalio 25 d., įm. kodas (duomenys neskelbtini)), be faktinių, pagrįstų įrodymų apkaltinant pareiškėją, kaip mokesčių mokėtoją, verslo išskaidymu.
3. Pareiškėjas teigė, kad vykstant konsultacijoms su atsakovu buvo teikiami prieštaringi paaiškinimai, kurie virto reikalavimais. Susidariusiai nepriemokai padengti lėšų pareiškėjas neturėjo, paskolos gauti nebuvo galimybės, todėl buvo sudaryta sutartis VMI sistemoje dėl nepriemokos išmokėjimo dalimis penkerių metų laikotarpiui. Pateikus prašymą ir dalį dokumentų atsakovui, negavus jokių atsakovo sprendimų ar nurodymų, buvo pradėti taikyti griežti veiksmai ir dalis permokų buvo nurašytos, areštuotos bankuose esančios sąskaitos. Visi šie veiksmai sukėlė pareiškėjui didelius veiklos nuostolius, buvo prarasti klientai, užstrigo esami ir naujai generuojami pinigų srautai. Tokie neatsakingi atsakovo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis neveikė pagal MAĮ 19 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad atsakovas turi padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (1 punktas), įgyvendinti mokesčių įstatymus (2 punktas), užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (3 punktas).
4. Pareiškėjas detalizavo atlikto mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo veiksmus ir teigė, kad pasibaigus mokestiniams ginčams ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. birželio 23 d. priėmus nutartį, pareiškėjas priėmė sprendimą skelbti apie savo nemokumą (bankrotą). Kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl nemokumo proceso iniciavimo, tačiau nei vienas pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjui yra siūlomi sudėtingi ir didesnį laiko bei finansinių išlaidų reikalaujantys nemokumo nustatymo būdai. VMI priėmus sprendimą, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri skundo netenkino, neįvertinusi visų pareiškėjo dėstomų faktinių aplinkybių.
5. Pareiškėjas vertino, jog tai, ar Bendrovei bus leista inicijuoti nemokumo procesą ne teismo keliu, ar ne, priklauso tik nuo atsakovo geranoriškumo, kurio yra pasigendama. Atsakovui yra gerai žinoma pareiškėjo finansinė padėtis, jog jo veikla sustabdyta nuo 2018 m. ir jau dvejus metus jis negauna jokių pajamų, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra neadekvatus teisės aktų nuostatoms.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad visi Bendrovės su mokestiniu ginču ir prievolės išieškojimu susiję ginčai yra pasibaigę, todėl pareiškėjo argumentai, jog VMI nesilaikė MAĮ ir VAĮ nuostatų ir priėmė minėtų įstatymų neatitinkančius sprendimus, yra nepagrįsti.
8. Atsakovas pažymėjo, kad VMI 2020 m. liepos 13 d. buvo gautas Bendrovės 2020 m. liepos 10 d. prašymas duoti sutikimą skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka, priešingu atveju – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra labai sudėtinga. VMI 2020 m. liepos 16 d. raštu nepritarė Bendrovės bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka ir informavo Bendrovę, kad VMI šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
9. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skunde keliamus argumentus dėl nemokumo proceso ne teismo keliu, nurodė, kad sąlygos veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ). VMI, atstovaudama valstybei juridinių asmenų nemokumo procesuose, veikia ne kaip mokesčių administratorius, bet kaip nemokių įmonių kreditorius, todėl vadovaujasi JANĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), o MAĮ ir VAĮ veiksmų juridinių asmenų nemokumo (bankroto) procesuose nereglamentuoja.
Atsiliepimas
10. Atsakovas paaiškino, kad Bendrovei nuo 2019 m. balandžio mėnesio nesilaikant nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos, VMI, siekdama išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio nuostatomis, pradėjo taikyti priverstinio poveikio priemones, o 2019 m. balandžio 5 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 25 477,96 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Šį sprendimą vykdomojoje byloje vykdo antstolis.
11. Atsakovas akcentavo JANĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad konkrečiu atveju egzistuoja sąlyga, dėl kurios neteisminis bankroto procesas negalimas. Vadovaujantis JANĮ, neteisminio bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas kreditorių susirinkime, o jame priimti sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka (JANĮ 11 str. 3 d., 12 str. 1 d., 15 str. 2 d.). Šiuo atveju Bendrovė nesušaukė kreditorių susirinkimo, todėl atsakovas sprendime išreiškė savo nuomonę dėl galimybės Bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, kuri nepanaikina Bendrovei teisės veikti taip, kaip numato JANĮ.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI neturi pareigos pagal asmens prašymą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo. Bendrovė skunde pažymi, kad jos finansinė padėtis yra beviltiška, Bendrovė yra nemoki, todėl būtent Bendrovės vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą.
13. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, jog esant sunkiai finansinei padėčiai inicijuoti nemokumo procesą bus sunku, nurodė, kad nagrinėjant juridinio asmens bankroto bylą teismine tvarka JANĮ numato veiksmingus turto neturinčių įmonių likvidavimo mechanizmus, o būtent: teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka (JANĮ II skirsnis) arba gali pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva (JANĮ 23 straipsnis).
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
15. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į VMI su prašymu, kuriame nurodė, jog jos finansinė padėtis yra labai sudėtinga, todėl prašo duoti sutikimą skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gavus VMI pritarimą, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas. Priešingu atveju pareiškėjas prašo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovė, pagrįsdama savo finansinę padėtį, prašyme detalizavo turimus įsiskolinimus VMI, paaiškino, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nurodė, jog Bendrovės turto balansinė vertė – 1 411,97 Eur (2019 m.). Taip pat nurodė, kad VMI yra pagrindinė įmonės kreditorė. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą, kuriame nepritarė Bendrovės bankroto proceso iniciavimui ne teismo tvarka. Atsakovas taip pat informavo Bendrovę, kad VMI šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei inicijavimo procedūros, todėl pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja JANĮ bei apžvelgė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
17. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 19 d. Bendrovės mokestinė prievolė sudarė 25 533,31 Eur. Bendrovei nuo 2019 m. balandžio mėnesio nesilaikant nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsniu, 2019 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą išieškoti 25 477,96 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Šį sprendimą vykdomojoje byloje vykdo antstolis. Pareiškėjui priskaičiuotų mokestinių nepriemokų teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išnagrinėjus mokestinius ginčus. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija.
18. Teismas CPK 587 straipsnio 10 punkte, MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, 105 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste sprendė, kad egzistuoja JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, dėl kurios bankroto procesas ne teismo tvarka negalimas. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš JANĮ 11 straipsnio 2 dalies, JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas leidžia inicijuoti bankroto procesą tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Atsakovas ginčijamame sprendime išreiškė nepritarimą dėl Bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka. Todėl Bendrovės nemokumo procesas ne teismo tvarka yra negalimas pagal JANĮ 11 straipsnio 2 dalį.
19. Teismas vertino, kad VMI neturi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
20. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė tiek skunde teismui, tiek prašyme VMI akcentavo, kad yra beviltiškoje finansinėje padėtyje, turimo turto vertė 1 411,97 Eur, o jos įsipareigojimai vien VMI sudaro 25 489,57 Eur, dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė nevykdo pardavimų ir neteikia paslaugų nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Vadovaujantis JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI neturi pareigos pagal asmens prašymą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo, kadangi šiuo atveju tokią pareigą turi juridinio asmens vadovas.
Šalies argumentai
21. Teismas JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste akcentavo, kad pareiškėjas prašyme VMI nurodė, kad tik gavęs VMI pritarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, sušauks kreditorių susirinkimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nurodė, kad VMI Bendrovės atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti įstatymų nustatyta tvarka. VMI skundžiamame sprendime aiškiai išdėstė jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, nurodė Bendrovės teises ir pareigas inicijuojant Bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti.
24. Pareiškėjo teigimu, teismas, vadovaudamasis išimtinai JANĮ nuostatomis, skundą išnagrinėjo nepilnai ir ne iš esmės, nevertino, kad atsakovas yra ne tik vienintelis Bendrovės kreditorius ir išieškotojas, bet ir mokesčių administratorius. Skunde pateikiami argumentai dėl atsakovo neveikimo turi būti nagrinėjami MAĮ ir VAĮ nuostatų, pagal kurias atsakovui tenka pareiga sąžiningai ir atsakingai padėti mokesčių mokėtojui įgyvendinti mokestinius įsipareigojimus, kontekste. Atsakovas turėjo padėti pareiškėjui įgyvendinti mokestinę prievolę, tai būtų greitesnis ir patogesnis nemokumo procesas ne teismo keliu, leidžiantis kartu su kreditoriumi surasti sprendimo būdus Bendrovės veiklai atstatyti bei sprendimą nepriemokai išmokėti.
25. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kuriuos, pareiškėjo teigimu, patvirtina tarp pareiškėjo ir atsakovo iki pareiškėjui tampant PVM mokėtoju vykusį geranorišką bendradarbiavimą MAĮ, VAĮ ir kitų įstatymų kontekste, kuris po pareiškėjo tapimo PVM mokėtoju pasikeitė į prieštaringus reikalavimus, abstrakčius paaiškinimus bei poveikiu vykdomai veiklai, priimant neadekvačius sprendimus, akcentuoja, kad Bendrovė siekė ir siekia atsakingai vykdyti įsipareigojimus. Dėl atsakovo sprendimų sutriko Bendrovės įsipareigojimų vykdymas, Bendrovė yra sudėtingoje finansinėje padėtyje. Todėl 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovą kaip į vienintelį kreditorių ir turintį išskirtines mokesčių administratoriaus teises su prašymu leisti skelbti Bendrovės nemokumą ne teismo tvarka. Prašyme nurodė aplinkybes ir įsipareigojo (gavus sutikimą) nedelsiant sušaukti kreditorių susirinkimą. Pareiškėjas turėjo lūkestį, kad po teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1467-602/2020, nulėmusio mokestinio ginčo pabaigą, ir esant vieninteliam kreditoriui, turinčiam išskirtines teises (tame tarpe ir JANĮ), bus galimybė sutarti dėl lengvesnio nemokumo proceso ir dėl Bendrovės veiklos atstatymo bei skolos apmokėjimo dalimis. Tačiau atsakovas, apsiribodamas tik JANĮ nuostatose numatyta teise, priėmė priešingą sprendimą, t. y. vietoje mokesčių mokėtojui pagalbos sprendžiant mokestinių prievolių klausimus, pateikė dar vieną Bendrovės veiklą apsunkinantį reikalavimą – pačiai Bendrovei, nekompetentingai teisiniais klausimais ir neturinčiai patirties, spręsti nemokumo klausimą tik teismo keliu. Tai ženkliai sudėtingesnis, ilgiau trunkantis ir reikalaujantis daugiau iš Bendrovės bei trečiųjų šalių laiko bei lėšų, nemokumo procesas.
26. Pareiškėjas akcentuoja, kad VMI sprendimas nėra ir nebus naudingas nei atsakovo funkcijoms atlikti, nei valstybės biudžetui, nei pačiai Bendrovei. Komisija ir teismas iš esmės nepaneigė fakto, kad atsakovas, kaip mokesčių administratorius, turintis specialų valstybinės institucijos statusą bei išskirtines teises ir pareigas, neveikė pareiškėjo atžvilgiu VAĮ ir MAĮ nuostatų kontekste (MAĮ 3, 8, 10, 19 ir 32 straipsniai; VAĮ 3 straipsnis). Pareiškėjas pastebi, kad atsakovo ir Bendrovės tikslas dėl Bendrovės nemokumo paskelbimo dalinai sutampa, tačiau skiriasi iš esmės būdai, kaip tai atlikti ir tolimesni tikslai. Pareiškėjas tiki, kad atsakovui veikiant pagal institucijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas Bendrovė dar turi galimybę po nemokumo ne teismo keliu paskelbimo atstatyti Bendrovės veiklą. Bendrovė jau yra numačiusi sprendimą, kurį geranoriškai bendradarbiaujant su atsakovu būtų galima įgyvendinti.
27. Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo priimamų sprendimų 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu tarpininkauti surandant sprendimą dėl nesklandumų, vykstančių tarp mokesčių administratoriaus (atsakovo) ir mokesčių mokėtojo (pareiškėjo), kartu pateikdamas galimus sprendimus Bendrovės veiklos atstatymui bei nemokumo problemai išspręsti.
Atsiliepimas
28. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad Bendrovė dar turi galimybę po nemokumo ne teismo keliu paskelbimo atstatyti veiklą. Pažymi, kad Bendrovė su 2020 m. liepos 13 d. prašymu dėl nemokumo proceso inicijavimo ne teismo keliu kreipėsi į VMI, nurodydama, kad finansinė padėtis yra labai sudėtinga ir neturi galimybių atsiskaityti su biudžetu.
30. Atsakovas nurodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimą lėmė JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas bei pažymi, kad įmonės vadovui laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį gali būti paskirta administracinė bauda. Be to, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Šalies argumentai
31. Atsakovas pažymi, kad nei MAĮ, nei VMI nuostatai nenumato VMI pareigos, įmonei paprašius, pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Teismas pagrįstai patvirtino šią aplinkybę bei pripažino, kad pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo (bankroto) procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. VMI nėra pradėjusi bylos iškėlimo, tai privalo padaryti būtent įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
32. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose laikosi pozicijos, kad atsakovas, kaip mokesčio administratorius, priimdamas sprendimus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, neveikia MAĮ, VAĮ nuostatų reikalavimų apimtyje. Atsakovas nenagrinėja pareiškėjo teikiamus pasiūlymus ir argumentus apie nepriemokos sumokėjimo galimybes, nėra pateikęs abejonių apie galimas grėsmes ar galimas netektis, jeigu sutiktų su pareiškėjo prašymu inicijuoti nemokumo procesą ne teismo tvarka, kaip ir to fakto, kad priėmus sprendimą skelbti nemokumą ne teismo tvarka, procesas prasidėtų ir baigtųsi greičiau, būtų paprastesnis ir galimai gali turėti kitokią baigtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912. Skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867(AG-646/04-2020).
34. Pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į VMI ir prašė duoti sutikimą skelbti jo nemokumą ne teismo tvarka arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.
35. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 pareiškėjui nurodė, kad nepritaria pareiškėjo bankroto proceso inicijavimui ne teismo tvarka. Taip pat informavo, jog VMI šiuo metu nėra pradėjusi nemokumo (bankroto) bylos pareiškėjui inicijavimo procedūros, o pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo privalo įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakovo atsakymu, jį apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R-867(AG-646/04-2020) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
39. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą (JANĮ 1 str. 2 d.).
40. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos:1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies nustato, kad, jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.
41. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus (2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2221 redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 15 d.); 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 5 straipnis numato, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas raštas, kuriuo nepritarta pareiškėjo bankroto proceso inicijavimui ne teismo tvarka, taip pat nurodyta, jog VMI nėra pradėjusi pareiškėjo nemokumo (bankroto) bylos inicijavimo procedūros, yra pagrįstas minėtomis JANĮ 11 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio nuostatomis. Taigi ginčijamame teisiniame santykyje VMI veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip bankroto teisinių santykių, kuriuos reguliuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, subjektas.
43. Bankroto bei restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d.)). CPK 27 straipsnio 4 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto.
44. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (ABTĮ 22 str. 2 d.). Kadangi teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra civilinio pobūdžio, byla dėl VMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 panaikinimo ir dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka nagrinėtina bendrosios komepencijos teisme.
45. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.
46. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimus dėl VMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 panaikinimo ir dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka, pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalis panaikinama.
47. Byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 22 str. 1 d.). Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p.).
48. Pagal viešus valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Komotos servisas“ buveinė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), todėl, panaikinus šios nutarties 46 punkte nurodytą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ši bylos dalis perduodama pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.
49. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų).
50. Lietuvos administracinių ginčų komisija išsprendė ginčą, kuris nėra priskirtas jos kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21R-867(AG-646/04-2020) panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, pakeičiama ir Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21R-867(AG-646/04-2020) panaikinamas.
51. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 32.45-MANOVMI RM-409912 panaikinimo ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komotos servisas“ prašymą dėl bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21R-867(AG-646/04-2020) panaikinimo pakeisti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R-867(AG-646/04-2020).
Nutartis neskundžiama.