Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-294-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-11
Bylos Nr.
2A-294-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
UAB „Naturlita“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-294-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Algirdas Remeika
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; (S) 35.4.; 35.5.; 121.15.; 121.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui adv. Dariui Jurgučiui,atsakovės UAB „Naturlita“ atstovui adv. Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės UAB „Naturlita“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-485/2007 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei UAB „Naturlita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė (b.l.81-83) priteisti iš atsakovės 37556,86 Lt skolos, 2066,95 Lt palūkanų, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį Nr.A-08/2005 ieškovas išaugino, paruošė ir 2005-11-23 perdavė atsakovei 124,04 kg agurkų sėklų Nr. 21 ir 50,01 kg agurkų sėklų Nr. 22. Atskaičius 4 % už devirusavimą nuo perduoto bendro 174,05 kg svorio, atsakovė ieškovui privalėjo sumokėti už 167,09 kg sėklų po 180 Lt už kilogramą, viso 35 489,91 Lt, sumokant iki 2005-12-30 30 % ir iki 2006-04-30 likusius 70 %. Atsakovė už sėklas nesumokėjo iki šiol, delsimą sumokėti motyvavo lėšų stygiumi, vis žadėdama sumokėti. Ieškovas atsakovei sėklas išaugino ir perdavė laiku, atsakovė sėklas priėmė, pretenzijų dėl ieškovo darbo rezultato nepareiškė iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už sėklas priteisimo (CK 6.662 str., 6.667 str.). Sutartyje (IX dalies 1 p.) buvo numatyta, jog sėklos, neatitinkančios kokybės reikalavimų, turėjo būti grąžintos, bet atsakovė to nepadarė. Byloje atsakovės pateikta 2005-11-11 pažyma dėl dauginamosios medžiagos bandinio kokybinių rodiklių Nr. 05-6799 neįrodė, kad ieškovės perduotų atsakovei sėklų kokybė netinkama, kadangi šioje pažymoje tirtos sėklos iki ieškovo sėklų perdavimo atsakovei. Todėl atsakovei nėra jokio pagrindo nemokėti už sėklas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l.95-97). Priteisė iš UAB „Naturlita“ 37556,86 Lt skolos, 2066,95 Lt palūkanų, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2007-03-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1126,70 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už advokato paslaugas V. R. naudai bei 17,15 Lt pašto išlaidų valstybei. G. V. Rutkauskui jo permokėtą žyminį mokestį - 46,94 Lt.

Teismas sprendime nurodė, jog atsakovės argumentas, kad nebuvo išrašyta ir pateikta sąskaita faktūra, todėl ji neturėjo prievolės apmokėti už pateiktas sėklas yra nepagrįstas, nes apmokėjimo pareiga ir terminai buvo numatyti pačioje sutartyje. Be to, atsakovė teigė, kad už pateiktas sėklas nėra pagrindo mokėti, nes jos neatitiko numatytų kokybės reikalavimų. Tačiau kaip paaiškino liudytoja R. Tamošiūnienė, kuri kaip atsakovės darbuotoja prižiūrėjo sėklų auginimą, ji ne kartą važiavo pas ieškovą, bendravo su jo žmona, tačiau jokių pretenzijų dėl sėklų auginimo nepareiškė. Sėklos buvo priimtos, pretenzijos taip pat nepareikštos. Ta pati liudytoja paaiškino, kad buvo daromi sėklų tyrimai, jie buvo neigiami. Tačiau ir tada niekas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, vėliau dar du kartus buvo atliekami tyrimai. Pati liudytoja – mokslų daktarė, šios srities specialistė. Teismas darė išvadą, kad pati atsakovė buvo neapdairi, tinkamai nesirūpino gauta produkcija, pretenzijas ėmė reikšti dėl pateiktų sėklų kokybės tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas 2005-11-23 atsakovei perdavė 124,04 kg agurkų sėklų Nr. 21 ir 50,01 kg agurkų sėklų Nr. 22 (b.l.7). Atsakovė jas priėmė. Atskaičius 4 % už devirusavimą, atsakovė privalėjo ieškovui apmokėti už 167,09 kg sėklų, tačiau iki šiol to nepadarė. Sutartyje (IX dalies 1 p.) numatyta, kad sėklos, neatitinkančios kokybės reikalavimų, turėjo būti grąžinamos. Atsakovė liko skolinga už pateiktas jai sėklas, todėl iš jos priteistina skola.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Naturlita“ apeliaciniu skundu (b.l.99-101) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1171-485/2007 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paskelbtas 2007-12-03, tačiau surašyto sprendimo nuorašas išduotas atsakovui tik 2007-12-18. Prašymą išduoti sprendimo nuorašą atsakovės atstovas pateikė teismui 2007-12-05 (b.l.98). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 priėmė nutarimą, kuris buvo paskelbtas 2006-09-26, t.y. nuo tos dienos įsiteisėjo, todėl teismai negali taikyti CPK 268 str. 3 d. Konstitucinis teismas išaiškino, kad teismo priimtas ir paskelbtas sprendimas tik tuomet yra teisingumo aktas, kai jis yra priimamas, surašomas ir paskelbiamas tiesiogiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, įrodymus, bylos dalyvių argumentus bei reikalavimus, taikytinus teisės aktus ir t.t., t.y. kai tas sprendimas iš karto paskelbiamas visas, rodant jį pagrindžiančius motyvus. Čia privalu laikytis nuoseklumo: pirmiau turi būti apsvarstomi ir surašomi teismo sprendimo motyvai ir tik po to priimamas sprendimas, o ne atvirkščiai – pirma priimamas sprendimas ir po to surašomi motyvai. Pirmosios instancijos teismui bylą jau išsprendus ir joje sprendimą viešai paskelbus be motyvų buvo sukurta prielaida, kad jau po to sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimo, surašant jį pagrindžiančius argumentus – jo priėmimo motyvus tuos argumentus formuluoti taip, kad būtų pateisintas jau priimtas ir viešai paskelbtas sprendimas, taigi ne priimamą teismo sprendimą logiškai, nuosekliai išvesti iš bylos aplinkybių ir kitų argumentų, bet, atvirkščiai, surašomus argumentus parinkti bei formuluoti ir argumentavimo seką nustatyti pagal tai, koks yra jau priimtas ir viešai paskelbtas teismo sprendimas. Sprendimo analizė leidžia daryti išvadą, kad siekiant pateisinti priimtą sprendimą, buvo padaryta eilė klaidų netinkamai įvertinant įrodymus bei vertinant liudytojų bei proceso šalių duotus paaiškinimus, juos paimant iš konteksto ir suduriant tokiu būdu, kad būtų pateisintos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pažeidė sutartines prievoles ir nepateikė atsakovei, o vėliau ir teismui, hibridinių agurkų sėklų auginimo dienoraščio - monitoringo, kurį pagal sutarties reikalavimus privalėjo vesti dviem egzemplioriais, kurių vienas turėjo būti pateiktas atsakovei. Minėtasis dokumentas būtų reikšmingas ginčui, kadangi sutikrinus sėklų auginimo dienoraščio - monitoringo duomenis su sėklomis, galima būtų spręsti, ar augintojas (ieškovas) tinkamai vykdė sutartyje numatytas prievoles, ar nebuvo padaryta hibridinių sėklų auginimo pažeidimų. Pats ieškovas pripažino, kad pažeidė sutartinį įsipareigojimą 50 % sėklų derliaus paruošti ir pristatyti atsakovui iki 2005-10-10 (b.l.89). Visas derlius buvo pateiktas 2006-11-30, tačiau teismas minėtosios aplinkybės visiškai nevertino. Ieškovas nepateikė teismui PVM sąskaitos-faktūros, kuri pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. turėjo būti išrašyta nedelsiant suteikus paslaugas. Minėtoji aplinkybė patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad sėklos netinkamos realizacijai, atitinkamai ieškovas tikėjosi, kad už tokias sėklas nebus mokama ir nerašė sąskaitos. Pati D. R. patvirtino, kad PVM sąskaitą-faktūrą išrašė, kai kreipėsi į teismą, o vėliau sugadino, minėtoji PVM sąskaita-faktūra neįtraukta į PVM ataskaitą (b.l.89). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė nesvarbi, kadangi Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl atlikti mokėjimą atsakovas galėjo tik gavęs atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Kadangi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimo, tai ir palūkanos už nesavalaikį piniginės prievolės įvykdymą iš atsakovo priteistos nepagrįstai (CK 6.58 str. 1 d.). Kita vertus, teismas priteisė iš atsakovo 35 489,91 Lt skolos su PVM, nors pati skola, kaip nurodė liudytoja D. R., į ieškovo pridėtinės vertės mokesčio ataskaitą nebuvo įtraukta, atitinkamai pridėtinės vertės mokestis valstybei nebuvo sumokėtas, todėl reikalavimas šioje dalyje (PVM dalyje) yra visiškai nepagrįstas. Iš nurodytų įrodymų seka, kad ieškovas sutarties vykdymo metu elgėsi neatsakingai, todėl teismas bet kuriuo atveju turėjo vertinti abiejų šalių kaltę dėl sutarties neįvykdymo ir atitinkamai mažinti atsakovo atsakomybę (CK 6.259 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių sudaryta hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartimi Nr. A-08/2005 (b.l.4-6) ieškovas įsipareigojo profesionaliai auginti hibridinių agurkų sėklas. Tai paslaugų teikimo sutartis, o paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau pažymėtina tai, kad paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, tačiau teismas nusprendė kitaip. Ieškovas neginčijo, kad suprato hibridinių agurkų sėklų auginimo sutarties tikslą bei patvirtino, kad turėjo pakankamą kvalifikaciją ir patirtį auginant hibridinių agurkų sėklas. Ieškovo sutuoktinė, liudytoja D. R., paaiškino, kad hibridinius agurkus jie augina jau 16 metų (b.l.89), savo ruožtu pats ieškovas pateikė aukštojo mokslo diplomą, kuris patvirtina, kad ieškovas yra kvalifikuotas agronomas (b.l.73). Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovo užaugintos sėklos neatitiko keliamų reikalavimų, todėl negalėjo būti panaudotas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tačiau teismas šios aplinkybės paprasčiausiai netyrė. Esant sėklinių agurkų hibriduose nukrypimui nuo hibrido, užaugintos sėklos yra netinkamos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų seka, kad hibridinių agurkų sėklos Nr. 21 ir Nr. 22 netinkamos realizacijai dėl mažesnio nei leistina hibridiškumo, sėklų daigumo ir dygimo energijos reikalavimų neatitikimo. Minėtąsias aplinkybes patvirtina 2006-09-28 selekcijos ir sėklininkystės firmos „Manul“ vegetacinių (grunto) rūšies tyrimų rezultatai. Sėklos netiko selekcijai (b.l.40-45). Agrarinių mokslų daktarė R. T. paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko sėklos netiko, buvo ta, kad ant „motininės“ linijos nebuvo nuskinti „tėviškos“ linijos žiedai, ji kiekvieną kartą akcentavo ieškovui, kad reikia skinti „tėviškos“ linijos žiedus, tačiau atvykusi rasdavo nenuskintų žiedų (b.l.90), t.y. nurodytos pasekmės – mažesnis nei leistina hibridiškumas atsirado dėl to, kad ieškovas kaip kvalifikuotas augintojas pažeidė sutartinę prievolę profesionaliai auginti hibridinių agurkų sėklas. Ieškovas neginčijo tyrimo rezultatų, tačiau teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintą rungtyniškumo principą, kuris reikalauja, kad proceso šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), neatsižvelgė į tai ir padarė išvadas prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, tame tarpe ir oficialiems rašytiniams įrodymams (Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos 2005-11-11 pažyma Nr.05-6799), kurie turėjo turėti didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.110-112) ieškovas V. R. nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantė kritikuoja teismo sprendimą kaip viešai paskelbtą be motyvų. Ši apeliantės kritika yra visiškai nepagrįsta. Apeliantės atstovas nedalyvavo skelbiant sprendimą. Jis - ieškovas dalyvavo skelbiant sprendimą. Teismas skelbdamas išdėstė ir sprendimo motyvus. Apeliantė teigdama, kad sprendimo motyvai surašyti buvo po sprendimo paskelbimo, piktnaudžiauja procesu. Pirma, tokio kaip apeliantės 2007-12-05 prašymo išduoti sprendimo nuorašą pateikimas teismui nepatvirtina, kad apeliantė sprendimo iki tol negalėjo gauti. Antra, apeliantė dar kartą atvykti į teismą pasiimti sprendimo būtent 2007-12-18 galėjo ir sąmoningai. Taigi apeliantė minėtais veiksmais galėjo sau susikurti pagrindą apeliaciniam skundui ar bent jau tokiu būdu bando sureikšminti savo skundo argumentus. Skundžiamas teismo sprendimo yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantė nepagrįstai skundžiasi, kad teismas netyrė aplinkybių dėl agurkų sėklų atitikimo sutarties reikalavimams. Šias aplinkybes teismas tyrė ir įvertino. Teismas apeliantės argumentus dėl sėklų kokybės vertino kartu su teismo nustatytomis aplinkybėmis. O būtent – kad apeliantė nei sėklų auginimo, nei jų paruošimo metu, nei perdavus jai sėklas pretenzijų dėl sėklų kokybės niekada nereiškė, sėklų negrąžino. Pretenzijas dėl sėklų kokybės apeliantė pradėjo reikšti tik kreipusis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, t.y. praėjus apie 1,5 metų nuo sėklų jai perdavimo. Apeliantės sėklų kokybės ginčijimas yra visiškai nepagrįstas. Hibridiškumo reikalavimai sėklai su apeliante net nebuvo aptarti. Tokie reikalavimai nenumatyti ir Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje Nr. A-08/2005. Jam perduota auginti sėkla buvo bandomoji, neturinti net pavadinimo. Tokiai sėklai negali būti net konkrečių reikalavimų jos hibridiškumui. Apeliantės byloje pateiktose jos sutartyse su firma „Manul“ tokios rūšies sėkla neminima, licencija jos dauginimui apeliantei nesuteikta, todėl apeliantė nepagrįstai rėmėsi „Manul“ vegetacinių tyrimų rezultatais. Byloje pateikta 2005-11-11 pažyma dėl dauginamosios medžiagos bandinio kokybinių rodiklių Nr. 05-6799 neįrodo, kad jo perduotų atsakovei sėklų kokybė netinkama, kadangi tirtos sėklos iki jo sėklų perdavimo atsakovei, tirtos dar nevisiškai paruoštos, tirta tik viena sėklos rūšis. Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji būtų tyrusi jai perduotos sėklos kokybę. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl sėklų auginimo dienoraščio – monitoringo. Kaip patvirtino apeliantės darbuotoja R. Tamošiūnienė, toks dienoraštis buvo vedamas ir ji su juo buvo susipažinusi. Prievolė sumokėti už sėklas ir jos įvykdymo terminai buvo numatyti Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje, šioje sutartyje sąskaitos pateikimo sąlygos mokėjimui nėra numatyta. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Tarp šalių sudaryta sutartis laikytina rangos sutartimi, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje (b.l.4-6) buvo numatyta, jog už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas atsakovė turėjo sumokėti 30 % iki 2005-12-30, o likusią sumą – 70 % iki 2006-04-30. Atsakovės argumentas, kad nebuvo išrašyta sąskaita faktūra, todėl ji neturėjo prievolės apmokėti už pateiktas sėklas yra nepagrįstas, nes apmokėjimo pareiga ir terminai buvo numatyti pačioje sutartyje.

Atsakovė teigė, jog už pateiktas sėklas nebuvo pagrindo mokėti, nes jos neatitiko numatytų kokybės reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad R. Tamošiūnienė kaip atsakovo darbuotoja prižiūrėjo sėklų auginimą, ne kartą važiavo pas ieškovą, bendravo su jo žmona, tačiau jokių pretenzijų dėl sėklų auginimo nepareiškė. Sėklos buvo priimtos, pretenzijos taip pat nepareikštos. Pažymėtina, kad sutarties IX dalies 1 punkte numatyta, kad sėklos neatitinkančios kokybės reikalavimų, turėjo būti grąžinamos augintojui (ieškovui). Jeigu praėjus 3 mėnesiams nuo raštiško pranešimo augintojui išsiuntimo, augintojas jų neatsiima, sėklos sunaikinamos. Apie sėklų sunaikinimą augintojui papildomai nebepranešama. Sėklų sunaikinimo aktas pas užsakovą saugomas 1 (vienerius) metus. Atsakovė jokių sėklų ieškovui negrąžino ir jų nenaikino. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. Tamošiūnienė paaiškino, kad buvo daromi sėklų tyrimai, jie buvo neigiami. Tačiau ir tada niekas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, vėliau dar du kartus buvo atliekami tyrimai. Pati liudytoja yra mokslų daktarė, šios srities specialistė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pati atsakovė buvo neapdairi, tinkamai nesirūpino gauta produkcija, pretenzijas ėmė reikšti dėl pateiktų sėklų kokybės tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Tarp šalių sudarytos Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutarties Nr. A-08/2005 IX dalies 3 punkte buvo numatyta, kad išauginus sėklas su žemesniais kokybės rodikliais nei numatyta sutartyje, sėklos gali būti supirktos užsakovo ir augintojo suderintomis kainomis ir kiekiais. Jei užsakovas ir augintojas nesusitars dėl žemesnės kokybės sėklų kiekių ir kainų, užsakovas neprivalo supirkti šių sėklų. Civilinio kodekso 6.662 straipsnis reglamentuoja, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Darbų priėmimo akte (b.l.7) jokie trūkumai neaptarti. Vėliau taip pat jokių trūkumų nepareikšta. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-11-11 pažyma Nr. 05-6799 dėl dauginamosios medžiagos bandinio kokybinių rodiklių (b.l.46) jokios reikšmės neturi, nes atlikti tyrimai tik dalies sėklų, o visos sėklos atsakovei buvo perduotos 2005-11-23 (b.l.7), t.y. jau po tyrimo atlikimo. Taigi atsakovė, priėmusi išaugintas sėklas, nepranešusi ieškovui apie išaugintų sėklų žemesnius kokybės rodiklius nei numatyta sutartyje, liko skolinga už pateiktas ir priimtas sėklas, todėl iš jos pagrįstai buvo priteista skola.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pažeidė sutartines prievoles ir nepateikė atsakovei, o vėliau ir teismui, hibridinių agurkų sėklų auginimo dienoraščio - monitoringo, kurį pagal sutarties reikalavimus privalėjo vesti dviem egzemplioriais, kurių vienas turėjo būti pateiktas atsakovei. Atsakovės UAB „Naturlita“ darbuotoja R. T. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė (b.l.89-90), kad ieškovo sutuoktinė Rutkauskienė užrašus vedė. Pažymėtina, kad šiuo atveju sėklų auginimo dienoraščio - monitoringo nepateikimas esminės reikšmės skolos priteisimui neturi, nes atsakovė sėklas priėmė, jokių pastabų dėl jų kokybės nepareiškė.

Apeliantės argumentas, kad pats ieškovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą - 50 % sėklų derliaus paruošti ir pristatyti atsakovei iki 2005-10-10 (b.l.89), pristatydamas jį vėliau, šios bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimui reikšmės neturi. Atsakovė negavusi dalies derliaus laiku, galėjo atsisakyti priimti derlių, tačiau to nepadarė, t.y. nors ir pavėluotai derlius buvo priimtas. Atsakovė, priėmusi atliktus darbus, t.y. užaugintas sėklas ir nepareiškusi pretenzijų dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, prarado teisę remtis šiuo pagrindu ginčijant ieškovo atliktų darbų įvykdymo tinkamumą.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą viešai paskelbė be motyvų, laikytinas nepagrįstu, nes skelbiant sprendimą atsakovės atstovas nedalyvavo. Bylos medžiaga patvirtina (b.l.94), kad teisėjas paskelbė sprendimą, t.y. ir jo motyvus dalyvaujant tik ieškovui.

Pagrįstu laikytinas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė skolą su pridėtinės vertės mokesčiu. Tarp šalių sudarytoje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje (sutarties I dalis) buvo numatyta sėklų derliaus kilogramo kaina – 180 litų. Šalys neginčija, kad ieškovas atsakovui perdavė iš viso 174,05 kg sėklų, nuskaičius 4 procentus svorio devirusavimui (sutarties VI dalies 3 punktas). Taigi atsakovė ieškovui privalėjo sumokėti už 167,09 kg sėklų po 180 Lt, iš viso 30076,2 Lt. Kadangi tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aiškiai numatyta sėklų kaina, atsakovei PVM sąskaita – faktūra pateikta nebuvo, todėl jokie papildomi mokesčiai neturėjo būti skaičiuojami. Teismas šiuo atveju nagrinėjo šalių ginčą tik dėl šalių sutartinių santykių (CK 6.189 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė 5413,71 pridėtinės vertės mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 30076,20 Lt, perskaičiuotinos 6 procentų metinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str. 2 d.) už atsiskaitymo termino praleidimą – iš viso 1751,67 Lt (179,47 Lt +1572,20 Lt) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Už laikotarpį nuo 2005-12-30 iki 2006-04-30 nuo 30 procentų mokėtinos sumos – nuo 9022,86 Lt (sutarties VII dalies 2 punktas), t.y. 179,47 Lt (9022,86 Lt x 6 proc. / 365 d. x 121 d.) ir už laikotarpį nuo 2006-04-30 iki 2007-03-14 nuo 30076,20 Lt, t.y. 1572,20 Lt (30076,20 Lt x 6 proc. /365 d. x 318 d.).

Įvertinus išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 3 d. ir 4 d.). Pirmosios instancijos teisme bendrai priteista 39623,81 Lt skola ir palūkanos, apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 31827,87 Lt (30076,20 Lt skola ir 1751,67 Lt palūkanos), todėl atsižvelgiant į tai proporcingai apeliantei priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

Iš UAB „Naturlita“, įmonės kodas 160441623, priteistą skolą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 30076,20 Lt (trisdešimt tūkstančių septyniasdešimt šešių litų 20 ct), priteistas palūkanas sumažinti iki 1751,67 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt vieno lito 67 ct), priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 955 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt penkių litų).

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,93 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus 93 ct) žyminio mokesčio ir 157,40 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus 40 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti UAB „Naturlita“, įmonės kodas 160441623, naudai.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisVirginija Gudynienė