Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išmokėtų sumų grąžinimo pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei R. Š. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimo Nr.AC 183671 ( b. l. 8) pagrindu apdraudė transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2013-07-01 iki 2014-06-30 . 2014-01-06 apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis- užvažiavimas ant pėsčiojo , kurio metu buvo apgadintas automobilis SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. T., o eismo įvykio kaltininke pripažinta R. Š. ( b. l. 9-11) . Ieškovas dėl automobilio SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo 2016-01-18 išmokėjo bendrą 302,68 EUR draudimo išmoką. Nuostolių suma apskaičiuota pagal žalos sąmatą ( b. l. 12-13).

Pagal CK 6.1015 str.1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas. CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi, deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę, žalą, išskyrus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, nes ji preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudimo prievolė atsiranda intervale nuo tyčinių veiksmų iki paprasto neatsargumo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Paprastas neatsargumas, kaip kaltė, sudaranti pagrindą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiams atsirasti, gali būti kaip objektyvi klaida, mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar nepakankamas apdairumas, net nesugebėjimas konkrečioje situacijoje numatyti visų saugaus elgesio galimybių ir jomis pasinaudoti. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jis turi įrodyti, kad ėmėsi visų konkrečioje situacijoje galimų priemonių žalai išvengti (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo pėsčios R. Š. veiksmai – ėjo per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui ir sudarė netikėtą kliūtį automobilio judėjimui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Pagal 2000-10-12 LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 str., eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET; eismo dalyviai, tame tarpe, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Pagal šio įstatymo 15 str., pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą; į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; pėstiesiems, tame tarpe, draudžiama: eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas); eiti automagistrale ar greitkeliu; eiti skiriamą ja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu; kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET. O būtent KET 43 p.,44 p. yra numatyta, kad vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais; įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė R. Š. 2014-06-10 nutarimu buvo nubausta 140 Lt bauda pagal LR ATPK 131 str. 4 d. “Pėsčiųjų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ( apgadinimą). Šios aplinkybės atsakovė neginčija, todėl laikytina, kad pėsčioji R. Š. elgėsi labai neatsargiai degant raudonam šviesoforo signalui pėsčiųjų perėjoje įžengdama į važiuojamąją kelio dalį. Jokių duomenų, kad vairuotojas būtų viršijęs leistiną maksimalų greitį, kad pamatęs pėsčiąją iš karto nestabdė ar padarė kitokius KET pažeidimus, turėjusius įtakos eismo įvykio kilimui , byloje nėra. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, kad tiriamą eismo įvykį nulėmė tik pačios pėsčiosios neatsargūs, KET reikalavimams prieštaraujantys, veiksmai – būdama neblaivi ( ko ji pati neneigia) ėjo per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip pėsčioji ir eismo dalyvė sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, sveikatai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su keliu važiavusia transporto priemone išvengti, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su būtent atsakovės R. Š. (kaip eismo dalyvio) KET reikalavimų pažeidimais, kurie buvo pagrindas autoįvykiui kilti (didelis neatsargumas).

Eismo įvykio metu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo padaryta žala Z. T. priklausančiam turtui – automobiliui SKODA OCTAVIA valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), todėl atsakovė turi pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis SKODA OCTAVIA valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam Z. T., įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą – atsakovės R. Š. (CK 6.1015 str. 1 d.). CK 6.263 str. 2 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad automobilio vairuotojo kaltė (neatsargumas) eismo įvykio metu nebuvo nustatyta, žala atsirado dėl neatsargių atsakovės veiksmų, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteisiamas 302,68 EUR žalos atlyginimas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo naudai.

Pagal CK 6.37, 6.210 str. 1 d. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 302,68 EUR sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2016-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiamos turėtos pagrįstos dokumentais bylinėjimosi išlaidos -15 EUR žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė nei minimali (3,00 EUR ) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudais jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būsimo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1110/2001; 2001-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-903/2001 ). Atsakovė R. Š. , iš jos žodžių, niekur nedirba, jai nustatytas tik 55 proc. darbingumas , nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi , jos gaunamas kas mėnesį pajamas sudaro 100 EUR išmoka. Nors atsakovė rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar netikėti šalių paaiškinimais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo - draudimo kompanija – pelno siekianti įmonė, atsakovė yra fizinis asmuo, kurios turtinė padėtis yra sunki, galimybės užsidirbti tiek šiuo metu, tiek ateityje yra labai ribotos, į tai, kad atsakovė nėra atlyginusi nei dalies žalos ieškovui, į iš atsakovės priteistinos ieškovui draudimo išmokos dydį, kuri nagrinėjamu atveju atsakovei yra ženkli, atsakovės gebėjimą iš karto atlyginti ieškovui priteistą sumą bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principus, teismo nuomone, yra tikslinga sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 15- ai mėnesių, įpareigojant atsakovą ieškovo naudai kas mėnesį sumokėti (kartu su priteistu žyminiu mokesčiu) po 21 EUR, o paskutinį mėnesį – 23,68 EUR (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, kad toks išdėstymas neprieštaraus ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu, atsižvelgiant į atsakovės šiuo metu ypač sunkią turtinę padėtį, suteikiama jai galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis. Atsakovei tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovės priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259-260 , 265-270 , 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222, 302,68 EUR (tris šimtus du eurus 68 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 302,68 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-07-11) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą išdėstant 15-ai mėnesių mokant kas mėnesį po 21 EUR, o paskutinį mėnesį – 23,68 EUR ir susidariusias palūkanas, mokėjimus pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.