Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei sugyventinei J. L. sudavė kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir vieną smūgį į nosį, taip smurtaudamas padarė J. L. pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos srityje, nosies sumušimą, pasireiškusiu patinimu šioje srityje – nežymiai sužalojo J. L. bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su J. L. gyvena 18 metų, kartu augina ketverių metų dukrą. 2015-08-23 apie 21.45 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). J. L. su dukra nuėjo miegoti, jis žiūrėjo televizorių. Paskui nuėjo ir atsigulė šalia J. L. ir dukros. Dukra gulėjo per lovos vidurį, J.L. šalia dukros, jis atsigulė iš kito šono. Buvo šiek tiek išgėręs, gal dėl to J.L. supyko. Su J.L. apsižodžiavo. J.L. stūmė jį iš dvigulės lovos, sudavė į veidą. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai J.L. taip elgiasi, pasakė, kad jis nebekentės ir sudavė J.L. atgal, pataikė į nosį. J.L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji iškvietė policiją. Jis išsigando ir iš namų išėjo. Į namus grįžo kitos dienos vakare. Neatsimena, ar J.L. buvo namuose. Po įvykio akivaizdžių Julijos sužalojimų nematė. J.L. minėjo, kad po įvykio kreipėsi į medikus. Žino, kad ji turi problemų dėl nosies. Gailisi dėl to, kad sudavė smūgį J.L. J.L. atsiprašė ne vieną kartą. Ji tiesiogiai nepasakė, kad atleido. Šiuo metu gyvena su J.L. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Galvoja, kad su J.L. susitaikė, nes toliau gyvena kartu, augina dukrą. Santykiai nėra idealūs. J. L. šiuo metu nedirba. Pragyventi padeda tėvai. Jo gaunamos pajamos per mėnesį apie 400 eurų „į rankas“. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Pripažįsta, kad J.L. patyrė fizinį skausmą. Sutinka, kad J. L. padarė moralinę žalą. Negali pasakyti, kad pripažįsta ieškinį, nes išlaiko šeimą, vaiką, moka mokesčius už butą. Neįsivaizduoja, kaip moralinę žalą galima įvertinti pinigais. Norėtų su J.L. susitaikyti, tačiau jos nuotaika nuolat svyruoja. Kartais turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį vartoja ne kiekvieną dieną. Vakare išgeria alaus. Sutinka, kad konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo. Į medikus dėl alkoholio vartojimo nesikreipė. Stengtųsi gydytis nuo alkoholizmo, jei J.L. sutiktų taikytis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad M. L. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 18 metų, veda bendrą ūkį. Dukra miega su ja vienoje lovoje, M. L. kartu nemiega, tačiau, kai būna stipriai išgėręs, nori atsigulti šalia dukters, bet kai būna girtas ir nekontroliuoja savo veiksmų, nenorėdamas tiesiogiai užgauti dukters ar sukelti jai skausmą, jis dukrą užgula su pagalve, su antklode užkloja galvytę, užgauna su koja ar ranka. Tą vakarą M. L. buvo stipriai išgėręs, nesiorientavo aplinkoje. M. L. atėjo į lovą, atsigulė, su antklode uždengė dukters galvytę. Ji pradėjo M. L. stumti iš lovos, kad jis, būdamas girtas, neužgautų dukters, jokio smūgio jam nesudavė. M. L. stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji nutraukė nuo dukters antklodę, M. L. nesąmoningai sudavė dukrai iš alkūnės. Kai stūmė M. L. iš lovos, jis atsisuko ir kairės rankos kumščiu sudavė kelis smūgius jai į galvą, bandė atimti telefoną, sudavė vieną smūgį į nosies sritį, iš nosies pasipylė kraujas. Šis M. L. suduotas smūgis buvo stipriausias. Tada M. L. atsitraukė, ji iškvietė policiją. M. L. pasiėmė rūbus ir išėjo iš namų. Kai atvažiavo policija, jai iš nosies dar bėgo kraujas, ją pykino, svaigo galva, todėl policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos medikai liepė važiuoti į ligoninę, tačiau ji neturėjo su kuo palikti vaiko. Medikai suleido vaistų ir išvažiavo. Namuose liko policijos pareigūnai. Atvyko dar du policijos pareigūnai, apklausė ją ir išvažiavo. Naktį ją pykino, vėmė. Apie 6-7 val. ryto į namus grįžo M. L., puolė rinkti kruviną patalynę. Galvojo, kad jis nori patalynę sudėti į skalbimo mašiną. Jam pasakė, kad patalynę pati išplaus. Tačiau M. L. kruviną patalynę išmetė. Ji iškvietė policiją, tačiau M. L. vėl pabėgo. Po įvykio jos veidas buvo sutinęs, vėliau atsirado kraujosruvos. Pirmadienį negalėjo nuvesti dukters į darželį, nuvykti pas medicinos ekspertus, iki vakaro vėmė. Pas medicinos ekspertus nuvyko antradienį, po to vyko į ligoninę. Ligoninėje pasidarė bloga. Jai padarė rentgeno nuotrauką, tačiau medikai sakė, kad kol yra sutinimas, negalima pasakyti, ar yra lūžis. Medikai liepė gultis į ligoninę, tačiau ji neturėjo su kuo palikti dukters. Su M. L. gyvena kartu, tačiau kiekvieną kartą, kai jis sugrįždavo į namus, jam sakydavo, kad jis neturi teisės būti namuose, tačiau M. L. atėmė antros spynos raktus ir ateidavo. Kai ji iškviesdavo policiją, M. L. pabėgdavo iš namų, todėl policijos nebekviesdavo. M. L. jos neatsiprašė, kiekvieną dieną vartoja keiksmažodžius, liepia atsiimti pareiškimą. Skambina M. L. prikalbinti asmenys, grasina. Po naujų metų, kai M. L. sužinojo, kad vyks teismo procesas, jis pasakė, kad bandys taisytis, dėl visko kaltas alkoholio vartojimas, kelias dienas bandė gerti vaistus, tačiau niekas nepasikeitė. M. L. minimaliai, tačiau išlaiko šeimą, moka už butą mokesčius, perka maistą. Kai išėjo iš darbo, pinigus skolindavosi, nes M. L. pinigų neduodavo. Gruodžio mėnesį M. L. grąžino jos skolas. M. L. atleistų tik po to, kai jis pradėtų gydytis nuo alkoholizmo, nes jau daug metų prižada, tačiau alkoholį ir toliau vartoja kiekvieną dieną. Šiandien nemato galimybės atleisti ir susitaikyti. Policija buvo kviečiama ne vieną kartą, M. L. išvadų nepadarė. Pareiškė 600 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes pašlijo psichologinė sveikata, prarado galimybę dirbti, taip pat M. L. pradėjo grasinti. Prieš įvykį dirbo, tačiau turėjo išeiti iš darbo, nes kol būdavo darbe, M. L. palikdavo dukrą vieną, pats išeidavo pirkti alkoholio. Grįžusi į namus, rasdavo dukrą vieną prie durų apsiverkusią, apsišlapinusią. Dėl įvykio patyrė veido, nosies, galvos skausmus, nepatogumus, stresą. Ligoninėje nesigydė. Po įvykio du kartus kreipėsi į medikus, nes prasidėjo nosies užgulimai. Spalio mėnesį padarytos dvi operacijos. Lapkričio mėnesį vėl vyko pas gydytoją, tačiau jis nepadarė jokių tyrimų. Kovo mėnesį šeimos gydytoja vėl davė siuntimą. Gydytojai padarė rentgeno nuotrauką, nustatė, kad buvo nosies lūžis, tačiau kremzlė jau sugijusi, nosies pertvara sugijusi gerai. Mano, kad 600 eurų suma kompensuotų patirtą skausmą, psichologinį smurtą.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos vyriausiasis patrulis. Nukentėjusiąją yra matęs, kaltinamojo nėra matęs. Atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusiosios veide matė akivaizdžias smurto žymes, jai iš nosies bėgo kraujas, todėl iškvietė medikus. Pagal nukentėjusiosios paaiškinimus surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji buvo blaivi. Sugyventinis iš buto buvo pasišalinęs. Įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjai.

Iš 2015-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Viename iš bute esančių kambarių, ant dvigulės miegamojo lovos pagalvės yra raudonos spalvos, į kraują panašių dėmių. (b.l. 6-13)

Iš 2015-08-23 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2015-08-23 apie 22.27 val. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. L. namuose, būdama blaivi, savo sugyventinio M. L. sumušta į nosį ir keliais smūgiais į galvos sritį, po sumušimo jos sugyventinis pasišalino iš namų. J. L. nurodė, kad dėl patirto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas, skaudėjo galvą. (b.l. 14-17)

Iš 2015-11-09 specialisto išvados Nr. G 1023/15(05) matyti, kad J. L. nustatyta pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos srityje, nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu šioje srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, t.y. 2015-08-23, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Negalima atmesti galimybės, kad J. L. galėjo susižaloti griūdama, tam sukaliojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu J. L. sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų J. L. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l. 59)

Nors kaltinamasis M. L. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog J. L. sudavė vieną smūgį, pataikė į nosį, daugiau smūgių jai nesudavė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus dalyje dėl ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį nesudavimo J. L. teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiosios J. L., liudytojo R. B. parodymams, specialisto išvadai dėl padarytų sužalojimų J. L. ir kitai rašytinei bylos medžiagai. Teismas vertina kaltinamojo parodymus, jo neprisipažinimą dėl ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį sudavimo J. L. kaip pasirinktą kaltinamojo gynybos būdą siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš J. L. ir sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir vieną smūgį į nosį patvirtina nukentėjusiosios J. L. ir liudytojo R. B. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiosios J. L. parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jai su dukra miegant lovoje, M. L. atėjo į lovą, atsigulė, su antklode uždengė dukters galvytę. Pradėjo M. L. stumti iš lovos, kad jis, būdamas girtas, neužgautų dukters, smūgio jam nesudavė. M. L. stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Jai bestumiant M. L. iš lovos, jis atsisuko ir kairės rankos kumščiu sudavė kelis smūgius jai į galvą, bandė atimti telefoną ir sudavė vieną smūgį į nosies sritį, iš nosies pasipylė kraujas. Tada M. L. atsitraukė, ji iškvietė policiją. M. L. iš buto išėjo. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas vadovaujasi, pažymi, kad šie parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, nesikeitė viso proceso metu, juolab, kad nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai, jog nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusiosios veide matėsi akivaizdžios smurto žymės, jai iš nosies bėgo kraujas, todėl iškvietė medikus. Pagal nukentėjusiosios paaiškinimus surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji buvo blaivi. Sugyventinis iš buto buvo pasišalinęs. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, t.y. 2015-11-09 specialisto išvada Nr. G 1023/15(05), kad J. L. nustatyta pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos srityje, nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu šioje srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu J. L. sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų J. L. sveikata sutrikdyta nežymiai (59 b.l.); 2015-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Viename iš bute esančių kambarių, ant dvigulės miegamojo lovos pagalvės yra raudonos spalvos, į kraują panašių dėmių (6-13 b.l.); 2015-08-23 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2015-08-23 apie 22.27 val. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. L. namuose, būdama blaivi, savo sugyventinio M. L. sumušta į nosį ir keliais smūgiais į galvos sritį, po sumušimo sugyventinis pasišalino iš namų (14-17 b.l.). Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie nuginčytų nukentėjusiosios J. L. parodymus ir paneigtų specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, taip pat byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų davusi melagingus parodymus, daro išvadą, kad visi šie įrodymai, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo M. L. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. L. smurtavo prieš šeimos narę sugyventinę J. L., t.y. sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir vieną smūgį į nosį, savo veiksmais nežymiai sužalodamas J. L. bei sukeldamas jai fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį 600 Eur dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad dėl smurtinių kaltinamojo M. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes ir neturtinę žalą vertina 600 Eur, prašo priteisti jos naudai. Nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai. Pripažintina, jog nukentėjusiajai J. L. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji J. L. parodė, kad dėl suduotų smūgių patyrė veido, nosies, galvos skausmus, nepatogumus, stresą. Po įvykio du kartus kreipėsi į medikus, nes prasidėjo nosies užgulimai. Spalio mėnesį jai padarytos dvi operacijos. Kovo mėnesį padaryta rentgeno nuotrauka, nustatyta, kad buvo nosies lūžis, tačiau nosies pertvara sugijusi gerai. Nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajai J. L. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, o būtent į tai, kad M. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, nukentėjusiajai nustatyta pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos srityje, nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu šioje srityje. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sukrėtimą, nepatogumus dėl gydymo ir dėl tokios situacijos. Nukentėjusioji patyrė sumažėjusias bendravimo galimybes, nes dėl ištinusios nosies kraujosruvos viršutinėje lūpoje jai buvo gėda išeiti iš namų ir susitikti su žmonėmis. Nukentėjusioji nurodo, kad sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, timptelėjus nosį, jaučia skausmą, jos kvėpavimas per nosį yra apsunkintas, dėl to jaučia diskomfortą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, emocinius išgyvenimus ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jos sveikatai ir fizine, ir emocine prasme, todėl jai atlygintina neturtinė žala. Atsižvelgiant į teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą, jos dydį panašiose bylose, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteistinas iš kaltinamojo M. L., nes žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo veiksmais.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 55,90 Eur civilinį ieškinį už J. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 68-69). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele (b.l. 71) ir tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo M. L., nes žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, neteistas (b.l. 77), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 83-88), dirba, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (b.l. 80), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų iš gyventojų jo atžvilgiu negauta (b.l. 82). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į minėtas aplinkybes, laisvės apribojimo terminas parinktinas artimas vidurkiui. Kadangi kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 104-105) – M. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios J. L. atstovė pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiajai jos turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad nukentėjusioji J. L. už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, dokumentų surašymą sumokėjo 340 Eur (b.l. 148).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos turi būti atlygintos, tačiau, teismo vertinimu, ne tokia apimtimi, kaip prašoma. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga, nagrinėtos vienos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, byla nėra didelės apimties (baudžiamosios bylos medžiagą sudaro vienas tomas), nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, teisme advokatė dalyvavo viename posėdyje, trukusiame apie pora valandų, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajai priteistina proceso išlaidų suma mažintina iki 250 Eur. Teismo nuomone, tokio dydžio už teisinę pagalbą suma (250 Eur) advokatui šiuo atveju būtų realus, atitiktų jo darbo ir laiko sąnaudas, formuojamą teismų praktiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos teismo šaukimams – 3,60 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d. 67 str. 2 d. 9 p. 72² str., M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – M. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš M. L. 600 Eur J. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. L. 55,90 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. L. nukentėjusiajai J. L. 250 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš M. L. 3,60 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.