- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-301-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B., G. D., E. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1228-828/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. B., G. D., E. D. dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-08 įsakymu Nr. Ž-814 jam ir atsakovams A. B., G. D., E. D. buvo atkurta nuosavybė į 41,44 ha žemės plotą ir 1,11 ha sodybą, atmatuojant žemės sklypus atskirose vietovėse. Nurodė, kad norėdamas kurti Ūkininko ūkį ir gauti ES paramą, 2007-12-12 jis kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl leidimo sujungti sklypus ir atsidalinti 1/3 jam priklausančios žemės. Atsakovas R. B. nesutinka su pasiūlytu žemės sklypo padalijimu. Prašė teismą atidalinti jam 13,81 ha ploto žemės sklypą, plane žymimą Nr. 1, o atsakovams pripažinti 27,62 ha plotą, žymimą Nr. 2 ir 3.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo teisėjas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o 2010 m. vasario 11 d. nutartimi nurodė, kad ieškinio trūkumų ieškovas A. B. nepašalino, ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jei bendroji nuosavybė, iš kurios reikalaujama atidalinti, būtų vienas atskiras žemės sklypas. Nurodė, kad prie ieškinio esantis planas dėl atidalijimo nėra sudarytas kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad teismui pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centro centrinio duomenų banko išrašą iš kurių matyti, kad jam ir atsakovams nuosavybė į žemę buvo atstatyta atmatuojant žemės sklypus atskirose vietovėse, kurie turi nustatyta tvarka paruoštus žemės planus. 2007-12-12 norėdamas kurti Ūkininko ūkį ir gauti ES paramą, kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininką, kad būtų išduotas leidimas sujungti sklypus ir atsidalinti 1/3 jam priklausančios žemės. Žemės sujungimo, atsidalijimo ir padalinimo planas pateiktas bendrasavininkams ir žemėtvarkos tarnybai, kaip tai nustato LR Žemės įstatymas. Darant žemės padalinimą į 3 sklypus buvo laikomasi sąlygos, kad kiekvienas sklypas prieitų prie sodybos (kadastro Nr. 6627/0002:175 - 1,11 ha), kuris su pastatais yra bendra nepasidalinta nuosavybė. Nurodo, kad sau pasirinko žemės sklypą, kuris eskize pažymėtas geltona spalva. Derinant žemės padalijimą su kitais bendrasavininkais atsakovas R. B. su jam pažymėtu sklypu vakarinėje valdos dalyje, prie kelio į Velykius, nesutiko, todėl jis kreipėsi į teismą (CK 4.90 str).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ginčo teisenos tvarka ši teisė realizuojama pareiškiant ieškinį. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 138 straipsnis). Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti pagrindinius ieškinio elementus - ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, nes tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, nes ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad šalims yra atkurta nuosavybės teisė į kelis žemės sklypus, esančius Sodeliškių k., Panevėžio r., kurių bendras plotas 41,44 ha (b.l 7-11). Iš A. B. patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė teismą atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės jam priklausantį 13,81 ha žemės sklypą. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio kodekso nuostatos numato, kad esant bendraturčių nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, todėl ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo dalies atidalijimo yra teismingas teismui (CK 4.75 str. 1d.). Iš bylos dokumentų matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai ir nors minėti sklypai yra greta vienas kito, tačiau VĮ Registrų centras jie yra registruoti kaip atskiri žemės sklypai. Kadangi šalys yra kelių atskirai suformuotų ir teisiškai įregistruotų žemės sklypų bendraturčiai, todėl ieškovas, kaip bendraturtis turi teisę reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės į kiekvieną atskirą objektą. Įvertinus, kad žemės sklypas yra ne vienas, o penki, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas netinkamai suformulavo savo reikalavimą, nes esant keliems žemės sklypams jis turi reikšti reikalavimą dėl jo dalies atidalijimo iš bendros nuosavybės kiekviename iš žemės sklypų ir pateikti kiekvieno žemės sklypo atsidalijimo projektus. Ieškovas žemės sklypų atidalijimo projektų teismui nepateikė. 2010 m. sausio 25 d. nutartimi teismas ieškovui nurodė šiuos ieškinio trūkumus, tačiau patikslintu ieškiniu A. B. jų nepašalino, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.