Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3180-836/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
1-3180-836/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22847-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
T. P.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3180-836/2025 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22847-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui N. G.,kaltinamajam T. P.,nukentėjusiajam A. M.,nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1995 m. gruodžio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 1998 m. spalio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2000 m. liepos 1 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 246 straipsnio 5 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), subendrinus su 1998 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2006 m. sausio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį – 8 MGL bauda;

5) 2010 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL bauda;

6) 2022 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2022 m. rugsėjo 8 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

7) 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) bauda;

8) 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 242 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 9 dienų laisvės atėmimu;

9) 2023 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį– 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta: su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir su 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 34 MGL – 1 700 Eur bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 34 MGL, tai yra 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) bauda. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2024 m. liepos 19 d. Baudos bausmė neatlikta, bauda – nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P.. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. birželio 28 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą šakute smogė A. M. į krūtinę, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam durtines žaizdas krūtinėje ir krūtinkaulio kūno lūžį, tuo sukėlė A. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2025 m. birželio 28 d. Buvo G. gimtadienis. Visą dieną su A. padėjo ruoštis. Atėjo vakaras, kepė šašlykus, vėliau suėjo į verandos vidų, baliavojo, dainavo, gėrė alkoholį. Ir kilo konfliktas su N. dėl muzikos, pradėjo ginčytis, A. norėjo jam smūgiuoti ir jis sukdamasis sutrenkė jam į krūtinę. A. išėjo, o jie toliau baliavojo. Vėliau išėjo į kiemą, pamatė greitąją, policiją. Buvo išgėręs alkoholio. Pripažįsta, kad vieną kartą sudavė A. į krūtinę. Negali paaiškinti, kaip atsirado sužalojimas su keturiomis skylutėmis. Galėjo būti, kad valgė, turėjo rankoje šakute ir sudavė smūgį. Intuityviai galėjo būti, kad sudavė šakute. Gailisi, nes su A. seserimi kartu gyvena. Atsiprašė nukentėjusiojo. Blaivas tikriausiai taip nebūtų daręs. Sutinka su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Į užsienį išvažiavo dirbti, nes neturėjo iš ko gyventi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22847-25 pagal BK 140 str. 1 d., gavus tarnybinį pranešimą (medžiagos Nr. M-1-01-33926-25), kuriame nurodyta, kad 2025-06-28, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini). įvykus žodiniam konfliktui, išgertuvių metu tarp A. M. ir T. P., pastarasis grumtynių metu galimai daiktu panašiu į šakutę dūrė A. M. į pilvą. Atvykusi GMP 1575 A. M. išsivežė apžiūrai į Kėdainių ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 1, 10-13).

2025-06-30 gautas A. M., (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2025-06-28 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini). būnant pas mamą ir sesę svečiuose išgertuvių metu sesės sugyventinis T. P. vieną kartą šakute dūrė į krūtinės kairę pusę, po medikų apžiūros jam buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis bei sukeltas fizinis skausmas. Prašo imtis priemonių ir T. P. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14-19).

2025-07-02 tarnybiniame pranešime dėl tyrimo tęsimo pagal BK 138 str. 1 d. užfiksuota, kad 2025-07-02 gauta specialisto išvada Nr. G1366/2025(02), kur A. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis gauta išvada tikslinga tęsti IT pagal BK 138 str. 1 d. (1 t., b. l. 105-108).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate prieškambaryje ant stalo sudėti įvairūs maisto produktai, indai bei stalo įrankiai. Stalo įrankiai buvo be dėmių panašių į kraują. Matyti išgertuvių pėdsakai. Nieko nerasta ir nepaimta. Teritorija nefilmuojama (1 t., b. l. 22-28).

2025-06-28 21.26 val. T. P. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73).

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-06-28 apie 12.00 val., jis atėjo į svečius pas mamą L. K. ir sesę N. M., kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats gyvena su tėvu tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini). Jam atėjus į svečius, jie su sesės sugyventiniu T. P. dirbo ir po truputį gėrė alų. Apie 17.00 val., pradėjo švęsti dukterėčios G. M. (duomenys neskelbtini)gimtadienį. Iš pradžių gimtadienį šventė lauke, o vėliau jis, mama, N. ir T. nuėjo į lauko virtuvėlę, nes lauke jau buvo šalta. G. su vaikais buvo namuose. Jie lauko virtuvėlėje pasiruošė stalą ir susėdo švęsti. Išgertuvių metu apie 21.00 val., sesuo N. pradėjo konfliktuoti su savo sugyventiniu T. dėl muzikos. Jiems besipykstant jis pasakė, kad nusiramintų ir nesipyktų. Staiga T. jam sudavė į krūtinę, galvojo, kad davė kumščiu, tačiau pajutęs skausmą, pamatė, kad drabužiai kruvini, jis greitai išėjo į lauką ir išsikvietė GMP. Su kuo jam dūrė nesuprato. Jokio konflikto tarp jo ir T. neįvyko, bent jau jis neatsimena. Atvykę GMP medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Po medikų apžiūros jam buvo nustatytas dūris į krūtinės ląstą šakute bei krūtinkaulio lūžis. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis negyvena kartu su T. P., mama, sese, neveda bendro ūkio (1 t., b. l. 31-34, 35-37).

Specialisto išvadoje Nr. G 1366/2025(02) nurodyta, kad A. M. konstatuota: durtinės žaizdos krūtinėje ir krūtinkaulio kūno lūžis. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu daiktu, labiausiai tikėtina šakute. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. A. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 45-47).

2025-07-22 tarnybiniame pranešime dėl pranešimo apie įvykį ROIK Nr. 0125000367748 nustatyta, kad pranešimo laikas: 2025-06-28, 21.08 val. Pranešimo vieta: (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija: Pranešėjas: A. M.. Pranešimo aplinkybės: Pranešime nurodyta, kad "sesers draugas prieš 10 min namuose pranešėjui su daiktu dūrė į pilvą. Pilvas kraujuoja". Atvykimo laikas: į įvykį (duomenys neskelbtini)pareigūnai atvyko 2025-06-28, 21.21 val. (1 t., b. l. 74-75).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, fiksuotas mobiliąja pareigūno kūno stebėjimo kamera. Nustatyta, kad vaizdo įraše, esančiame policijos sistemoje (duomenys neskelbtini), matomas fiksuojamas data ir laikas: 2025-06-28, 21.21 val. Pareigūnai atvyksta į sodybą, prie kurios medinio namo stovi vyras, atpažįstamas kaip A. M.. Matyti, kad ant A. M. marškinėlių, ties krūtine yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Prie A. M. stovi mergina atpažįstama kaip G. M., o prie jos stovi vyras atpažįstamas kaip T. P.. Prie A. M. prieina pareigūnai, kurie klausia A. M. kas jam yra ir prašo pakelti marškinėlius. G. M. priėjusi arčiau sako, kad pas jį yra keturios skylutės. Paklausus, kas jam dūrė, A. M. ranka rodo į T. P. ranka ir sako, kad jis. Tai patvirtina ir pirštu į T. P. rodanti G. M.. Tuomet A. M., aiškina, kad čia tik trenkė ir nejautė, kad jam buvo durta. Nurodo, kad įvyko konfliktas tarp sesers ir T. P. ir jam stojus ginti sesers buvo suduotas smūgis. Tuomet medikai vedasi A. M. apžiūrai, o pareigūnas klausia T. P. kur šakutė, jis dedasi nustebęs, sako kokia šakutė. Pareigūnas eina į netoliese namo esantį kitą baltų plytų pastatą, čia įėjus matyti stalas, prie kurio yra valgyta, ant stalo matyti šakutės, lėkštės. Greta stalo ant fotelio sėdi moteris atpažįstama kaip N. M., o stalo gale sėdi moteris atpažįstama kaip L. K.. Pareigūnas N. M. klausia, kur ta šakutė, ji skėsčioja rankomis ir klausia kokia šakutė. Tuomet nurodo, kad ji susipyko su T. ir su juo susistumdė, o A. puolė ant T. ir netrukus išėjo į lauką. Tuomet kartu su pareigūnu atėjusi G. M. aiškina, kad mama nemeluotų, nes negalėjo A. būti suduota kumščiu, o matosi, kad suduota šakute. N. M. teigė nieko nemačiusi, o G. M., teigia, kad A. atėjo jai pasiskųsti. Pareigūnas, pabendravęs su moterimis, nuėjo pakalbėti su greitosios pagalbos automobilyje sėdinčiu A. M. ir čia klausė jo, kur jam T. dūrė, o jis atsakė, kad viduj. Pareigūnai ieško šakutės, klausia A. M. kur šakutė. Tačiau jis nieko neatsako. Įėjus į patalpą, kur sėdėjo moterys prie stalo, N. M. yra klausiama kur yra šakutė, ji teigia, kad ant stalo yra šakutės, bet jos nekruvinos, ir ji jų tikrai nevaliusi. Ir vis tvirtina, kad nematė, kaip A. buvo durta, bei kad T. jam nieko nedarė. Po to pareigūnas užsirašo N. M. ir L. K. kontaktinius duomenis. Atlieka įvykio vietos apžiūrą. Pridedamas vaizdo įrašas CD laikmenoje (1 t., b. l. 76-78, 79). ?? ?

Tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo užfiksuota, kad aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad A. M. tame adrese, kur įvyko konfliktas, negyvena. Taip pat įvykio metu kartu buvo ir A. M. sesuo N. M., bei mama L. K., kurios įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivios, tačiau blaivumą kategoriškai tikrintis atsisakė. T. P. ir A. M. įteikti šaukimai atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai (1 t., b. l. 70-71).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena, (duomenys neskelbtini). su mama - N. M., jos sugyventiniu T. P., nepilnamečiu broliu ir močiute - L. K.. Mamos brolis A. M. su jais negyvena. (duomenys neskelbtini) šventė gimtadienį. Jau į pavakarę, kaip ji suprato, mama, T., A. ir močiutė nuėjo į gretimai namo esantį pastatą ir ten pasidengė stalą bei atskirai šventė jos gimtadienį. Apie 21 val. pas ją į kambarį atėjo A., kuris ranka buvo užsiėmęs už krūtinės, bei pasakė, kad jam sudavė T. Ji tada palikusi A. kambaryje išbėgo pažiūrėti kas ten pas juos vyksta tame namelyje. Ten nuėjus buvo T., močiutė ir mama. Jai paklausus, kas čia vyksta, mama paaiškino, kad ji apsipyko su T., o A. stojo jos ginti ir T. jam sudavė, neaiškino, nei kuo, nei kitų aplinkybių. Jie buvo neblaivūs. Tuomet išėjo į lauką ir pamatė A., jau tada pastebėjo, kad jo marškinėliai kruvini ties krūtine. Pasakė jam pakelti bei parodyti, kas ten jam yra, jis pakėlė marškinėlius ir ten buvo matyti keturios mažos skylutės tarsi nuo šakutės. Tada ji A. sakė iškvies greitąją pagalbą, tačiau A. pasakė, kad pats paskambins ir pats kvietėsi greitąją pagalbą (1 t., b. l. 82-85).

Liudytoja N. M. parodė, kad T. P. yra jos sugyventinis, tai ji parodymus duoti prieš jį atsisako. Brolis A. M. su ja negyvena, jis gyvena tame pačiame kaime, todėl lankosi jų namuose. Jam atėjus jis su T. vartoja alkoholį ir po to kyla ginčai, susipyksta, po savaitės vėl susitaiko. Nesikiša į T. ir brolio A. ginčus ir todėl parodymus duoti atsisako (1 t., b. l. 88-90).

Liudytoja L. K. parodė, kad su savo dukra N. M., jos sugyventiniu T. P. bei dviem jos vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus su jais negyvena, jis gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), dažnai lankosi, bendrauja. 2025 m. birželio 28 d. šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį. Jie susėdo pavakarieniauti ir paminėti anūkės gimtadienį atskirai, visai kitame pastate. Buvo keturiese, tai yra ji, greta jos iš dešinės atsisėdo prie stalo dukra N., priešais už stalo sūnus A., o greta jo, priešais N., T.. Visi keturi vartojo alkoholį. Buvo girta, ir jokio konflikto tarp A. ir T. nematė, nežino kuriuo metu tai įvyko. Kitą dieną, tai yra 2025-06-29 buvo atėjęs sūnus sakė, kad jam skauda krūtinę, nes išgertuvių metu jam sudavė T., daugiau nieko neaiškino, nei kada, nei kokiu būdu, rodė, kad krūtinė buvo sutvarstyta. T. niekada nėra smurtavęs nei prieš ją, nei prieš N. Su A. T. irgi sutaria gerai, bendrauja. Pačio įvykio kaip buvo suduota A. nematė (1 t., b. l. 93-96).

Liudytoja apklausiama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulė I. P. parodė, kad 2025-06-28 dirbo, kartu su kolega tyrėju N. G., kai apie 21.09 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas buvo A. M., kuriame buvo nurodyta, kad jam sesers draugas dūrė kažkokiu daiktu į pilvą. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko A. M., kuris buvo neblaivus, per jo marškinėlius, ties krūtine, sunkėsi kraujas. Ir paaiškino, kad jį kažkokiu daiktu suduodamas smūgį sužalojo T. P.. Jis konkrečiai negalėjo nurodyti kokiu daiktu, bet atvykus medikams ir apžiūrint žaizdą buvo matyti, atrodo, keturios skylutės, buvo panašu, kad būtų smogta šakute. Medikai apžiūrėję A., jį iš karto po įvykio išsivežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini). Aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad A. M. tuo adresu negyvena, atėjo pas seserį N. M., jos sugyventinį T. P. ir čia gyvenančią mamą L. K. bei kartu su jais vartojo alkoholį. Jiems vartojant alkoholį įvyko konfliktas, kurio metu ir buvo sužalotas A. M.. Visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs, todėl jų apklausti nebuvo galimybės. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, tačiau kažkokio kruvino įrankio, kuriuo galėjo būti sužalotas A. M. nerasta. Aišku ant stalo, vietoje kur buvo vartojamas alkoholis, buvo stalo įrankiai, jų tarpe ir šakutės, tačiau ant jų jokio kraujo žymių nerasta. Pats A. M. iš pradžių teigė nesupratęs, kad jam buvo durta šakute, nes jautė tik stiprų smūgį į krūtinės sritį ir tik po to išėjus iš patalpų į lauką pamatė, kad jam bėga kraujas. Daugiau niekas iš asmenų nieko neaiškino. Visų aplinkybių nuvykus reaguojant į pranešimą išsiaiškinti nepavyko, nes asmenys buvo neblaivūs, todėl buvo įteikti šaukimai ir surinkta įvykio patikslinimo medžiaga (1 t., b. l. 99-102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. P. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. M. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje konflikto metu sudavė nukentėjusiajam smūgį šakute į krūtinę. Kaltinamojo kaltė įrodyta: nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamasis jam sudavė šakute smūgį į krūtinę; liudytojos G. M. parodymais, kad pas ją į kambarį atėjo A., kuris ranka buvo užsiėmęs už krūtinės, bei pasakė, kad jam sudavė T.. Marškinėliai ties krūtine buvo kruvini, kai A. pakėlė marškinėlius, buvo matyti keturios mažos skylutės tarsi nuo šakutės; liudytojos I. P. parodymais, jog įvykio vietoje A. M. ties krūtine, sunkėsi kraujas, buvo matyti, keturios skylutės, buvo panašu, kad būtų smogta šakute, suduodamas smūgį sužalojo T. P.; taip pat specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašo iš įvykio vietos turinys. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodamas smūgį šakute į krūtinę, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kadangi A. M. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis T. P.. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. birželio 28 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą šakute smogė A. M. į krūtinę, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam durtines žaizdas krūtinėje ir krūtinkaulio kūno lūžį, tuo sukėlė A. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis, nusikalstamą veiką už kurios padarymą teisiamas, padarė neišnykus teistumui, kaltinamasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti. Taigi, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad kaltinamasis T. P. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau teistas, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 17-32, 47, 53), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 11-16), iš kaltinamojo žodžių dirba (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 8, 10, 56). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmės rūšį, nustatant mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi naują nusikaltimą T. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2023 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme nesumokėta 34 MGL – 1 700 Eur bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, nors teisiamas ne pirmą kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlikęs, duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo, jo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų nėra. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 2 dalis). Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą gailėjimąsi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam nei minimaliam laikotarpiui be intensyvios priežiūros, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinio ieškinio.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 91,38 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 57-60).

Kaltinamasis T. P. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamojo T. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 91,38 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų smurtinių veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija – medicininių dokumentų apskaitos išrašas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo T. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 91,38 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Civilinė ieškovė civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo T. P. civilinei ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131-134), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti T. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme nesumokėta 34 MGL – 1 700 Eur bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti T. P. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti T. P. recidyvistu.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. P. 91,38 Eur (devyniasdešimt vieno euro 38 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (91,38 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė