Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo P. S. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. buvo perduotas teismui traukiant jį administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto, nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2018 m. vasario mėnesį pradėjo statyti neypatingos kategorijos poilsio paskirties pastatą. Pastato ilgis apie 20,5 m, plotis – 4,33 m, aukštis nuo žemės paviršiaus aukščiausioje vietoje apie 4,2 m, žemiausioje vietoje – apie 3,4 m. Aplinkybės užfiksuotos 2018 m. gegužės 24 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180524-00037. Nurodoma, kad tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutarimu P. S. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną motyvuodamas tuo, kad surinktų duomenų pagrindu neįrodyta, kad statomas gaminys – neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatas, kuris yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Apeliaciniu skundu įstatymo įgaliota institucija nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išvadomis, prašo panaikinti šio teismo priimtą 2018 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – P. S. nubausti pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį ir skirti nuo 800 iki 2 400 Eur baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3.1. Įstatymo įgaliota institucija nustatė, kad statomas statinys yra neypatingasis statinys. Su faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad statomas vienas neypatingosios kategorijos statinys. Statinys turi vientisas laikančiąsias konstrukcijas, naudojami sienos tvirtinimo elementai, statinys tvirtai sujungtas su žeme, pastačius jį ant įrengtų polinių pamatų, be to, statinys negali būti perkeltas į kitą vietą nesumažinus jo vertės ir nepakeitus jo paskirties.

3.2. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal to paties straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinis byloje Nr. 3K-3-324/2012).

3.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. S. statomas statinys turi laikančiąsias konstrukcijas, konstrukcijos sumontuotos atliekant statybos darbus ir statinys yra nekilnojamasis daiktas (daikto sukūrimui naudoti statybos darbai ir statybos produktai, daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme, negali būti perkeltas į kitą vietą nesumažinant jo vertės ir pakeitus paskirties). Vien tai, kad statomas statinys (gaminys) gali būti išardytas, nepaneigia fakto, kad tai nėra statinys.

3.4. Taip pat P. S. 2018 m. gegužės 24 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180524-00037. Šis aktas P. S. teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies pagrindu aktui suteikiama didesnė įrodomoji galia, t. y. akte nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis.

3.5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pastarojo žodžiu nurodomas aplinkybes, t. y. nepateikė jokios sutarties dėl sudaryto susitarimo parduoti gaminamą produkciją (poilsio namelius), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių galbūt vykdomą poilsio namelių eksportą į Skandinavijos šalis (įvertinant tai, kad gaminio aukštis yra apie 4,20 metrų, o tokį objektą transportuoti įprasta technika būtų sudėtinga).

3.6. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad „medinis karkasas šiuo metu yra atidalintas“. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs teismo posėdžio metu P. S. pateiktą vieną fotonuotrauką. Teismo posėdžio metu pateikta atskira „gaminio“ nuotrauka nepaneigia įstatymo įgaliotos institucijos nustatytų aplinkybių, kad P. S. vykdė vieno neypatingo statinio statybos darbus. Iš pateiktos fotonuotraukos nėra galimybės nustatyti, ar tai yra to paties statinio dalis, ar tai yra visiškai naujas statinys.

3.7. Šią dieną aplinkybės, nustatytos Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180524-00037, Statybos, nagrinėjant skundą, patikrinimo akte Nr. SPA-631(16.2) ir Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-988, nėra paneigtos. Akcentuotina, kad neypatingosios kategorijos statinio pertvarkymo galimybė nėra reikšminga, t. y. įstatymo įgaliota institucija vertino, koks objektas pagal savo materialiuosius ir kitus požymius pastatytas, o ne ką dar būtų galima sukurti panaudojant dalį tų pačių ar papildomų statybinių medžiagų.

3.8. Įgaliotos institucijos vertinimu, esant aptartų aplinkybių kontekstui, labai svarbu ir tai, kad statomas neypatingosios kategorijos statinys yra kurorto teritorijoje. Šioje teritorijoje būdinga verstis trumpalaike poilsio pastatų nuoma. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad buvo pastatytas vienas pastatas įrengiant jame poilsio patalpas su atskirais įėjimas. Atsižvelgiant į tai, P. S. iškelta versija, kad neva pastarasis gamina gaminius (poilsio pastatus), kuriuos parduos į Skandinavijos šalis, yra tik gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, siekiant išvengti atsakomybės.

3.9. Įstatymo įgaliotos institucijos vertinimu, P. S. administracinė nuobauda turėtų būti paskirta neperžengiant straipsnio dalies sankcijos ribų netaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Atsiliepimu į įstatymo įgaliotos institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. atstovė advokatė Regina Derkintytė-Kaupienė su įstatymo įgaliotos institucijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti; 2) priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl P. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Skundžiamu teismo nutarimu P. S. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl veikos, numatytos ANK 351 straipsnio 5 dalyje.ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).ANK 351 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Taigi tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo padarė nurodyto straipsnio dalyje numatytą veiką, turi būti nustatyta, kad: 1) statomas objektas yra statinys; 2) statinys yra naujas; 3) statinys yra neypatingasis statinys; 4) statyba buvo savavališka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje yra nustatyta, jog statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.Pagal sudėtingumą statiniai skirstomi: 1) nesudėtingieji statiniai; 2) neypatingieji statiniai; 3) ypatingieji statiniai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra nustatyta, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Taigi jeigu statinys papuola į nesudėtingųjų statinių kategoriją, tai jo statyba tampa labai paprasta – nereikia statybos leidimo ir pan. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad:

Šių dokumentų pagrindu galima teigti, jog ginčijamas byloje pastatas yra įstatymo įgaliotos institucijos įvertintas kaip neypatingasis statinys, tačiau nėra aišku, kokių duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, jog statinys yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną motyvuodamas tuo, jog nebuvo įrodyta, kad ginčijamas pastatas yra neypatingasis statinys. Iš skundžiamo teismo nutarimo motyvų matyti, jog teismas vertino, kad P. S. statomas objektas yra kilnojamasis daiktas. Tačiau su pirmosios instancijos teismo motyvais galima sutikti tik iš dalies, nes, kaip matyti iš P. S. parodymų pirmosios instancijos teisme, kurie aprašyti skundžiamame teismo nutarime, ginčijamas pastatas buvo sumontuotas vietoje. Laikančiųjų konstrukcijų sumontavimas vietoje leidžia teigti, kad toks gaminys gali būti pagrįstai laikomas ne kilnojamuoju daiktu, o statiniu, kuris, kaip jau minėta, yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Vien tai, kad šiandieninės technologijos leidžia daiktą, kuris pagal savo požymius yra nekilnojamasis daiktas, perkelti iš vienos vietos į kitą, negali paversti šio daikto kilnojamuoju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vien tai, kad statomas statinys (gaminys) gali būti išardytas, nepaneigia fakto, kad tai nėra statinys, tačiau nagrinėjamu atveju įstatymo įgaliota institucija neįrodė, jog ginčijamas daiktas yra neypatingasis statinys. Kaip jau minėta, statiniai pagal sudėtingumą gali būti nesudėtingieji, neypatingieji ir ypatingieji statiniai. Įstatymo įgaliotos institucijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas pastatas priklauso neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato kategorijai, nes statinys yra stabilus, masyvus, turi laikančias konstrukcijas, jo atjungti neatliekant papildomų statybos darbų neįmanoma (b. l. 51–54). Įstatymo įgaliotos institucijos apeliaciniame skunde nurodyta, jog statomas statinys yra neypatingasis statinys, tai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų. Statinys turi vientisas laikančiąsias konstrukcijas, naudojami sienos tvirtinimo elementai, statinys tvirtai sujungtas su žeme, pastačius jį ant įrengtų polinių pamatų, be to, statinys negali būti perkeltas į kitą vietą nesumažinus jo vertės ir nepakeitus jo paskirties. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa tai negali būti vertinama kaip neypatingojo statinio požymiai. Kaip minėta, neypatingasis statinys – tai toks statinys, kuris nepriskiriamas prie nesudėtingųjų ir ypatingųjų statinių. Pirmiausiai reikėtų patikrinti, ar statinys nėra nesudėtingasis statinys, ar jis nėra ypatingasis statinys. Taip pat minėta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą nesudėtingasis statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, taip pat atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m. Taigi yra aiškūs nesudėtingojo statinio parametrai, kurie turi būti tiksliai įvertinti, juos įvertinus galima būtų daryti atitinkamą išvadą dėl statinio rūšies, jų neįvertinus negalima teigti, kad statinys yra neypatingasis statinys. Laikančioji konstrukcija yra statinio požymis, tačiau nėra pakankamas tam, kad būtų galima teigti, jog konkretus statinys pagal savo sudėtingumą yra neypatingasis statinys. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog:

Minėtame savavališkos statybos akte pažymėta, kad aplinkybės yra nustatytos remiantis statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu, tačiau jame vis dėlto užfiksuotos kitokios aplinkybės negu nurodytos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (prie kurio yra pridėtas jau minėtas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas). Pavyzdžiui, savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad pastato ilgis yra apie 20,5 m, o statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte nustatyta, kad pastato ilgis – apie 24 m, savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad pastato plotis yra apie 4,33 m, o statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte užfiksuota, jog pastato plotas – apie 4,35 m. Nurodytuose aktuose užfiksuoti duomenys leidžia teigti, jog pastato aukštis nuo žemės paviršiaus aukščiausioje vietoje yra apie 4,20 m, o žemiausioje vietoje – apie 3,40 m, tai atitinka nesudėtingojo statinio požymius, tačiau nėra aišku, kokia yra visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma kvadratiniais metrais, nes įstatymo įgaliota institucija nėra pateikusi jokių duomenų apie tai. Taip pat pagal minėto statybos techninio reglamento nuostatas nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m, įstatymo įgaliota institucija faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra nurodžiusi, kad yra įrengti poliniai pamatai būtent kitų statinių statybai, atstumas tarp polinių pamatų yra apie 1,35 m. Tad duomenų apie atstumą tarp atraminių konstrukcijų, kurios susijusios su ginčijamu statiniu, nėra. Taip pat byloje esančios fotonuotraukos leidžia galvoti apie tai, kad ginčijamas pastatas yra paprastos konstrukcijos, kuris yra nesudėtingojo statinio požymis. Nagrinėjamoje situacijoje nėra aišku, kokių duomenų pagrindu yra padaryta išvada, jog ginčijamas pastatas yra neypatingasis statinys, nes pateiktų nepakankamų duomenų pagrindu galima daryti prielaidą, jog ginčijamas pastatas yra nesudėtingasis statinys. Tad byloje esantys duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad ginčijamas pastatas yra neypatingasis statinys. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, galima daryti išvadą, jog byloje pateiktų duomenų pagrindu įstatymo įgaliota institucija neįrodė, kad ginčijamas pastatas yra neypatingasis statinys, todėl pagrindo patraukti P. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį nėra. Nors apeliacinės instancijos teismas tam tikra apimtimi nesutinka su skundžiamo teismo nutarimo motyvais, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, todėl laikoma, kad ginčijamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.