Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-11283-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-11283-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04777-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-11283-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04777-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 7000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 1-2) ir jo patikslinime (b.l. 8) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. sausio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kuriose nuteistųjų skaičius stipriai viršijo nustatytą maksimalų skaičių. Kamerose nėra džiovyklų, drabužiai džiovinami tiesiog kamerose, todėl drėgmė viršija higienos normas. Kameros nepritaikytos maitinimuisi, nes jose nėra ne tik šilto vandens, bet ir stalų arba vietos visiems asmenims valgyti vienu metu prie stalo. Dėl didelio kalinamųjų skaičiaus veisiasi buitiniai parazitai. Dėl per mažo kamerų ploto patyrė daug nepatogumų, kamerose kildavo konfliktai ir barniai, buvo suvaržyta judėjimo laisvė.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 13-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-12-20 iki 2014-01-09, 2014-01-10 išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K datą.

Reikalavimas, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys ten esantys nuteistieji ir suimtieji. Tam yra reikalingas inventorius. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Tačiau kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ir kitų baldų. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K aprūpinami švaria patalyne. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę nemokamai skalbti patalynę ir apatinius drabužius. Viršutiniai drabužiai skalbiami vadovaujantis Lukiškių TI-K 2013-06-20 įsakymu patvirtintu aprašu „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo“. Išskalbti drabužiai ir patalynė grąžinami sausi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 37-40). Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (b.l. 2, 8). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-11-16 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2014-01-10.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K pirmą kartą ginčo laikotarpiu atvyko 2013-12-20 ir buvo laikomas kameroje Nr. 107, plotas - 7,38 kv.m. (1 asmuo kameroje). 2013-12-21 perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas – 7,80 kv.m. (1 asmuo kameroje), joje pareiškėjas buvo laikomas ir 2013-12-22 (3 asmenys kameroje). 2013-12-23 perkeltas į 7,79 kv.m. kamerą Nr. 270 (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas 2013-12-24 – 2014-01-09 (4 asmenys kameroje). 2014-01-10 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (21 diena), minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui buvo užtikrintas tik dvi dienas, t.y. 2013-12-20 -2013-12-21, kitu laikotarpiu pareiškėjui teko 1,95 -2,59 kv.m. kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą (sulaikymo vykdymą) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m).

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt. Daugumą šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kietojo inventoriaus – stalų ir baldų sėdėti (suolų, kėdžių), todėl nebuvo kur valgyti arba nebuvo galimybių valgyti vienu metu visiems kameroje esantiems suimtiesiems. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 14.6-14.8 punktuose numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Aplinkybę, kad kiekvienoje kameroje yra stalai patvirtina į bylą pateikta pažyma (b.l. 21), kurioje detalizuotas kamerų įrengimas ir juose esantis kietasis inventorius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad kalinimo (sulaikymo vykdymo) metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, o juose yra tik po dvi kėdutes (b.l. 21), pripažintina, kad kamerose galėjo trūkti tam tikro kietojo inventoriaus.

Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kamerose nėra sąlygų džiovinti skalbinius, neįrengtas šilto vandens teikimas. Dėl jų džiovinimo kamerose drėgmė viršija higienos normas.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos norma HN 76:2010 64 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Švariais lovos skalbiniais ir rankšluosčiais laisvės vietose laikomus asmenis aprūpina laisvės atėmimo vietos įstaiga (Higienos norma HN 76:2010 63 punktas). Viršutinių drabužių skalbimo tvarką ir sąlygas nustato Lukiškių TI-K 2013-06-20 įsakymu patvirtintas aprašas „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą pripažintina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoms pareiga įrengti kamerose skalbinių džiovyklas, teisės aktuose nenumatyta, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę skalbinius skalbti ir džiovinti tam skirtose patalpose – laisvės atėmimo vietose įrengtoje skalbykloje. Šilto vandens teikimas į kameras teisės aktuose taip pat nenumatytas.

Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį ginčo laikotarpiu numatė nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Bylos duomenimis, kameros Lukiškių TI-K vėdinamos natūraliu būdu per langus (b.l. 21) ir toks vėdinimo būdas higienos normų nepažeidžia. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) duomenų apie užfiksuotus drėgmės rodiklių pažiedimus byloje nėra (b.l. 23-26), tačiau 2013-12-06 nustačius, kad kameroje Nr. 270 oro judėjimo greitis buvo mažesnis nei reikalaujama pagal higienos normas, oro judėjimo greičiui paspartinti pasiūlyta dažniau vėdinti patalpas (b.l. 25).

Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l. 27-30), kurioje numatyta, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai atliekami du kartus per mėnesį (sutarties 2.1.1-2.1.2). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-12-06 patikrinimo akte konstatavo, patalpose, kuriose yra kamera Nr. 270, dezinsekcijos darbai buvo atlikti 2013-11-19 (b.l. 25), kenkėjų naikinimo darbų atlikimas registruojamas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Lukiškių TI-K imasi visų reikiamų priemonių kenkėjų kontrolei ir jų naikinimui užtikrinti. Pareiškėjas dėl kenkėjų buvimo kameroje ir kitų jo laikymo sąlygų į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją nesikreipė (b.l. 22), prašymų ir skundų neteikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K kamerose buvo skunde minimų kenkėjų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (2013-12-20 iki 2014-01-10) 19 dienų nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu negerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 7000 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (19 dienų iš 21 dienos) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 76 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 76 EUR (septyniasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė