Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inviva“ ieškinį atsakovui S. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad dėl dalies neperduoto įmonės turto S. D. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, todėl ieškinį mažina 37 169,37 Lt suma. Be to, priteisiant žalos atlyginimą siūlo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį ir jo sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-03-05 nutartimi UAB „Inviva“ iškelta bankroto byla“ ir įmonės vadovas S. D. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, teismo paskirtam administratoriui A. Kleivai perduoti visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (b.l. 7-8). Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnio nuostatos numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aukščiau minėta 2010-03-05 nutartis įsiteisėjo 2010-03-16, todėl atsakovas S. D. nustatytu terminu privalėjo vykdyti teismo nurodytą įpareigojimą, tačiau administratorius nurodo, kad atsakovas neperdavė 373 341,68 Lt įmonei priklausančio turto. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8, 23 punktus administratorius gali pareikšti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas nustato, kad administratorius gina visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Kadangi atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir administratoriui A. Kleivai neperdavė atsakovo patvirtintame įmonės balanse nurodyto turto, todėl konstatuotina, jog administratorius, vykdant Įmonių bankroto įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, pagrįstai atsakovui S. D. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l. 9).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas S. D. nuo 2007-09-03 buvo UAB „Inviva“ vadovas bei vienintelis įmonės akcininkas ir įmonei iškėlus bankroto bylą administratoriui neperdavė bendrovei priklausiusių trijų automobilių, trijų nešiojamų kompiuterių, kito turto bendrai 38 020,76 Lt sumai bei 334 267 Lt piniginių lėšų, viso 373 341,68 Lt vertės turto (b.l. 10, 85-88). Atsakovas S. D. neneigia, jog dalis įmonei priklausančio turto neperduota administratoriui, nes įmonės darbuotojai A. Č. bei V. N. atsisako grąžinti jiems patikėtą 37 169,37 Lt vertės turtą, motyvuodami jog jiems yra skolinga įmonė. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir administratorius A. Kleiva, nurodydamas, jog yra bendravęs su A. Č. , kuris pripažino jog jo žinioje yra du įmonei priklausantys automobiliai, t.y., VW Caravelle v/n (duomenys neskelbtini) ir MB 208 v/n (duomenys neskelbtini) Teismui pateiktas atsakovo pareiškimas Dainavos policijos komisariatui patvirtina, jog dėl buvusiems įmonės darbuotojams A. Č. bei V. N. perduotų automobilių, įrankių yra pateiktas pareiškimas dėl pasisavinto įmonės turto (b.l. 84). Ieškovo atstovas ieškinio šioje dalyje atsisako. Kadangi byloje nepaneigta, jog atsakovas ne dėl savo kaltės negali įvykdyti teismo įpareigojimo perduoti dalies įmonės turto administratoriui, be to, neatmestina, jog minėtas turtas yra išlikęs, jis gali būti išreikalautas ir perduotas bankrutavusiai įmonei, todėl administratoriaus atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimtinas ir byla dalyje dėl žalos priteisimo už įmonei neperduotą šlifuoklį tinkui „Žirafa“ Flex, automobilius VW Transporter (duomenys neskelbtini) MB 208 (duomenys neskelbtini) , VW Caravelle (duomenys neskelbtini) bei dulkių siurblį ALTO ATTIX, viso 37 169,37 Lt vertės turto, nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.).

Administratorius nurodo, kad atsakovui S. D. įmonė yra suteikusi 334 267 Lt paskolų ir jos įmonei nėra grąžintos. Šiuos teiginius administratorius įrodinėja kasos išlaidų, pajamų orderiais, avanso apyskaita (b.l. 54-55, 59). Atsakovas teigia, kad asmeniškai paskolų iš įmonės jis nėra gavęs, tačiau debitorinio įsiskolinimo suma jis prisiėmė kitų įmonių skolą bendrovei, įformindamas, kaip paskolą. Nurodo, jog vykdydama statybos darbus UAB „Inviva“ statybines medžiagas pirko užsakovų vardu, už kurias buvo ketinama atsiskaityti baigus darbus, tačiau dalis įmonių bankrutavo. Teigia, jog bankrutavusi UAB „Šilna“ yra daugiausia įsiskolinusi už medžiagas bei atliktus darbus. Nesant medžiagų pirkimo dokumentų įmonės vardu, sumokėtos sumos už medžiagas buvo įformintos kaip jo asmeninė paskola, nes pareikšti finansinių reikalavimų bankrutuojančioms įmonėms UAB „Inviva“ negalėjo. Atsakovo nurodytas aplinkybės nėra paneigtos, be to, jas iš dalies patvirtino liudytoja apklausta J. A. K. (b.l. 66-67). Tai, jog ieškovė vykdė statybos darbus UAB „Šilna“, patvirtina ir Teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys, iš kurių matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi yra patvirtintas bankrutavusios UAB „Šilna“ 517 076,19 Lt įsiskolinimas UAB „Inviva“. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d., atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsakė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Kadangi kiekvienos įmonės tikslas yra pelno siekimas, todėl bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomi CK 2.81, 2.82, 2.87 straipsnių reikalavimai, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, kad jis atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kad už nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įmonės vadovui kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą pagal civilinės teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002, 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009 ir kt.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio nuostatos nustato, jog neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jei jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, o atsakovas, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.248 str., CPK 178 str.). Nors S. D. teigia, jog žala įmonei atsirado bankrutavus kitoms įmonėms, vykdant statybos darbus ir joms neatsiskaičius, o skolą įformino kaip paskolą savo vardu, tačiau atsakovo nurodyta aplinkybė nepateisina jo kaip įmonės vadovo ir vienintelio akcininko veiksmų, nes, būdamas bendrovės administracijos vadovas, neužtikrino įmonės turto apsaugos, t. y. neteisingai formino įgyjamas medžiagas bei vykdė atsiskaitymus už jas, todėl įmonė neįgijo teisės reikalauti atlyginimo, vėliau pareikšti finansinius reikalavimus bankrutuojančioms įmonėms ir tuo įmonė bei jos kreditoriai patyrė 334 267 Lt žalą. Netinkamas pareigų vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kadangi žala įmonei yra padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą.

CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nors atsakovas neteikė neginčijamų įrodymų apie turtinę padėtį, sveikatos būklę, tačiau įvertinus, jog nepaneigta, kad žalos dydį dalinai įtakojo kitų įmonių nemokumas bei tą aplinkybę, kad priteistinos žalos dydis, kuris yra gan ženklus ir jos priteisimas gali neskatinti atsakovo siekti neatidėliotinai atsiskaityti su ieškove, kuri yra bankrutavusi įmonė, teismas daro išvadą esant pagrindui mažinti priteistinos žalos dydį (CK 1.5 str.).

Priteisus žalos atlyginimą, iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleista pagal įstatymą, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio sumai bei išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., b.l.2, 29).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 260, 270 straipsniais teismas

Nusprendė:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inviva“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inviva“ (į.k. 3000 98474) naudai.

Civilinę bylą dalyje dėl 37 169,37 Lt priteisimo nutraukti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. D. 4 000 Lt žyminio mokesčio ir 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 4 029 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.