- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1-1694-914/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32776-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-08-02 apie 0.50 val. prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. D. į veidą, po smūgio M. D. nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau 6 kartus bei kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus M. D. į veidą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų lūžį ir dešiniojo antakio odos nubrozdinimą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo M. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-01 apie 20 val. susitiko su M. D.. Jie buvo klasiokai, todėl jį gerai pažįsta. Jie susitiko prie baro, tikslaus adreso nežino. Bare kartu gėrė alų. Kiek išgėrė alkoholio, neprisimena, bet jautėsi apsvaigęs. Tarp jo ir M. kilo lauke konfliktas. Kada kilo konfliktas, laiko neatsimena, bet buvo tamsu. Konflikto priežastys asmeninės, nes M. reiškė pretenzijas dėl merginos ir pan. Jie apsistumdė, tačiau fizinio skausmo M. jam nesukėlė, taip pat provokavo jį žodžiais, negražiai vadino, negražiai sakė ant jo merginos. Tuomet jis neišlaikė ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu smūgiavo M. į veidą, kiek prisimena, pataikė į žandą. Po to smūgio M. nukrito ant žemės. Nukritęs M. atsisėdo ir veidą užsidengė rankomis. Tada jis spyrė M. į veidą apie 6 kartus. Spiriant, M. tai atsidengdavo veidą, tai užsidengdavo. Mano, kad nuo spyrio galėjo M. lūžti nosis. Po spyrių jis vėl apie 5 kartus smūgiavo dešinės rankos kumščiu M. į veidą. Kai jis nusisuko, tuo momentu M. atsistojo ir nubėgo į baro vidų. Jis nuėjo iš paskos. Priėjęs prie M. pamatė, kad jam bėga kraujas. Kraują matė ant veido. Jie buvo tik dviese, kitų asmenų konflikto vietoje nebuvo. Policijos pareigūnai atvyko neužilgo ir jį sulaikė. Jis M. D. atsiprašė, jie susitaikė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (b. l. 113-116, 123-125).
Nukentėjusysis M. D. parodė, kad 2019-08-01 apie 20 val. jam paskambino pažįstamas A., kurio tikslių anketinių duomenų nežino. Su A. jis kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) internatinėje mokykloje. A. pakvietė jį ateiti į barą, esantį (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Jis jau buvo išgėręs alkoholio ir norėjo dar, todėl netrukus nuėjo į minėtą barą, kur susitiko su A. ir jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus. 2019-08-02 apie 0.50 val. prie baro išorinio įėjimo tarp jų kilo žodinis konfliktas. Minėto konflikto metu A. pradėjo rankomis ir kojomis smūgiuoti jam į įvairias kūno vietas. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių buvo suduota, nes neatsimena. Taip pat negali nurodyti konflikto priežasties, nes neatsimena. Pamena, kad gavo smūgį į veidą kumščiu, tada nukrito ant žemės. Nukritęs atsisėdo ir pajuto nemažai smūgių į veidą, mano, kad smūgiavo koja. Kiek kartų jam A. spyrė, negali pasakyti, neskaičiavo ir neprisimena. Nuo kurio smūgio jam galėjo lūžti nosis, nežino. Po to dar buvo smūgių į veidą, bet neprisimena kiek, nepamena, ar rankomis ar kojomis smūgiavo, prisimena tik patį faktą, kad dar smūgių buvo ne vienas. Po smūgių jau pamena, kad nuėjo į baro vidų. Po smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl paskambino pagalbos telefonu. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pareigūnams jis nurodė, kad jį sumušė A., kurį pareigūnai sulaikė. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. A. jo atsiprašė, jis atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 24-27, 48-51).
M. D. pareiškime užfiksuota, kad 2019-08-02 apie 0.50 val. prie baro įėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. jį sumušė, rankomis ir kojomis smūgiuodamas į įvairias kūno vietas. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (b. l. 7).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo 2019-08-02 0.56 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ką tik prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo 2 vyrai užpuolė kitą vyrą, vienas guli ant žemės. 1.05 val. atvykus į įvyki vietą pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad vienas sumuštas laukia bare. Nuėjus į barą, bare sėdėjo sumuštas M. D., kuriam kraujavo iš nosies ir lūpos. Paklausus jo, kas nutiko, paaiškino, kad gėrė bare, (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką ir jį sumušė A. G., dėl kokios priežasties negalėjo paaiškinti. Bare šalia M. D. stovėjo A. G., jo paklausus, kodėl sumušė M. D., šis paaiškino, kad prieš keletą dienų M. D. neva užmušė žmogų, todėl jis susinervinęs dėl to trenkė ranka M. D., kiek kartų negalėjo įvardinti. M. D. nustatytos 1,86 promilės, A. G. - 2,11 promilės (b. l. 14).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 18-23).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad M. D. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, dešiniojo antakio odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kitais bukais daiktais ar paviršiais, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. M. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 60).
Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 134-136).
Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. G. teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 67-69, 77), baustas administracine tvarka (b. l. 78-82), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 83, 84). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 9, 13 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas - 2019-08-02 – viena para (b. l. 98-99, 100-101).
Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 126-128, 12-131) pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2019-08-02 – vieną parą.
Kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.