Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.12.2.8

2025 m. gruodžio 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. V. M. 2025 m. lapkričio 13 d., apie 00.25 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. M. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tai atsitiko spontaniškai. Nenorėjo naudotis automobiliu, bet visi taksi automobiliai buvo užimti, negalėjo išsikviesti taksi, todėl pasiėmė automobilį ir važiavo pirkti alkoholio. Buvo šiek tiek išgėręs alaus. Iš viso važiavo apie 1–2 kilometrus. Pripažįsta, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, nes policijos pareigūnai jį „laužė“. Sutinka, kad pareigūnai galėjo uždėti antrankius, nes jis bėgo nuo automobilio. Taip pat sutinka su pareigūno tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte nurodytomis aplinkybėmis. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į mėnesį gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį, turto Lietuvoje neturi. Jeigu būtų paskirta bauda prašo, jog galėtų mokėti dalimis. Taip pat prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir tai jo pragyvenimas.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. 2025 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog V. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 50).

5. 2025 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), ir automobilis, kuris buvo paimtas saugojimui (b. l. 9–19).

6. 2025 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. lapkričio 13 d., apie 00.25 val., patruliuojant nustatytame maršrute šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė neuniformuotas ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kurie pastebėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris vinguriavo po kelią, ko pasekoje sukėlė įtarimą, kad automobilį vairuojantis asmuo gali būti neblaivus. Automobilis BMW išsuko iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) ir toliau važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini), iš kurios pasuko į (duomenys neskelbtini). Toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) ir važiavo tiesiai. Iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini), toliau važiavo į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini). Visą kelią automobilis važiavo įtartinai, greitai įsibėgėdamas ir važiuodamas dideliu greičiu, staigiai stabdydamas be jokios priežasties. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą. Automobiliui sustojus, iš galinės dešinės pusės pradėjo lipti asmuo. Einant prie jo kolega sušaukė, kad automobilio vairuotojas lipa iš automobilio ir bando pasišalinti. Kaip vėliau nustatyta, automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. M.. Iš automobilio išlipo asmuo su raudonos spalvos striuke ir bėgo į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą. V. M. bėgdamas itin stipriai svirduliavo, kelis kartus vos nenukrito ant žemės. Bėgant paskui V. M. buvo garsiai ir aiškiai kelis kartus pasakyta „stok policija“, buvo pasakyta ir rusų kalba. V. M. sustojo, prie jo pribėgus nuo asmens buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Atlikus kovinių imtynių veiksmus buvo pargriautas ant žemės ir buvo uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius, V. M. buvo pakeltas nuo žemės ir nuvestas prie tarnybinio automobilio. Asmeniui buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testus, V. M. nurodytus neblaivumo testus atlikinėti atsisakė. Tuomet asmens buvo paklausta, ar nusistatys girtumą su alkoholio kiekio matuokliu, V. M. kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą ir nepageidavo vykti į ligoninę kraujo paėmimo tyrimui. V. M. buvo paaiškinta, kad bus sulaikytas ir buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Viso automobilyje kartu važiavo keturi asmenys. Automobilis buvo priverstinai nutemptas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikinojo sulaikymo patalpas. Pristačius V. M. į sulaikymo patalpas, asmuo toliau kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą. Asmens faktinis sulaikymo laikas 00.30 val. Filmuota „Body“ (b. l. 51–53).

7. AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio ,BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – V. M. (b. l. 28).

8. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 14 640 Eur (b. l. 29).

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. M. yra išnuomotas, todėl automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta automobilio vertė – 9 374 Eur (b. l. 32, 33).

10. 2025 m. lapkričio 14 d. pakvitavime V. M. patvirtino, kad iš automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasiėmė septynis maišus su savo asmeniniais daiktais (b. l. 41, 42).

11. 2025 m. lapkričio 14 d. nutarime grąžinti daiktus nurodyta, kad automobilis BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas pasižada automobilį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 43–45).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nagrinėjamu atveju V. M. pripažino vartojęs alkoholį ir po to vairavęs automobilį, atvykus policijos pareigūnams atsisakęs tikrintis blaivumą. Jog atsisakė tikrintis blaivumą, kuomet jam nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis, teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – vairavo išgėręs, vėliau atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl jam inkriminuojamus veiksmus, teismo vertinimu, atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo

13. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Nagrinėjamu atveju V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo draugas A. D. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (2025 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos.

15. V. M. anksčiau neteistas (b. l. 121, 122), administracine tvarka per 3 metų laikotarpį baustas 3 kartus, visi baustumai 2025 m.: už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, viršijo greitį, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 117–120), kaltinamasis Sodros duomenimis turi pastovų darbą, nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 115, 116). Nors kaltinamasis kelis kartu baustas už padarytus administracinius nusižengimus, duomenų apie tai, kad anksčiau būtų vairavęs išgėręs, byloje nėra. Kaip nurodė posėdžio metu, dėl savo veiksmų V. M. nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (ypatingai tai, kad asmuo tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas), jo elgesį baudžiamojo proceso metu (kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ne tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1,2 punktuose, bet ir 3 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

17. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti V. M. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo draugas A. D.. Posėdžio metus jis nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta apie 3 metus, jis iš laiduotojo nuomojasi kambarį nuosavame name. Kaltinamajam grįžus iš komandiruotės, laiduotojas automobilio raktelius laikė pas save, nes įtarė, jog kaltinamajam susitikus su draugais gali taip nutikti. Ryte raktelius atidavė, jog kaltinamasis galėtų susidėti daiktus, nes jis ruošėsi išvažiuoti. Kai kaltinamasis išvyksta, bendrauja telefonu. Nurodė, jog dės pastangas dėl kaltinamojo elgesio. Yra pasiruošęs suteikti pagalbą kaltinamajam. Jeigu kaltinamasis neteks teisės vairuoti, praras darbą, neturės pajamų, tokiu atveju laiduotojas galėtų suteikti gyvenamą plotą, padėtų susirasti darbą. A. D., kaip matyti, neteistas (b. l. 61), administracine tvarka nebaustas (b. l. 59, 60). Įvertinęs ne tik šias aplinkybes, bet ir teismo posėdžio metu A. D. nurodytas aplinkybes (jog kaltinamojo automobilio raktelius laikė pas save, tai yra, tam tikra prasme kontroliavo kaltinamąjį, taip pat jo nurodytas aplinkybes dėl pagalbos kaltinamajam ateityje, jei jis prarastų darbą), teismas sprendžia, kad A. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti įtaką kaltinamajam.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti V. M. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti A. D. atsakomybėn. Laidavimas šiuo atveju skiriamas be užstato, laidavimo terminas – 1 metai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

19. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos tame pačiame straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Nusikaltimas buvo padarytas naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl kaltinamajam šiuo atveju skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas, todėl šios priemonės terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams, jo pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. lapkričio 13 d., b. l. 98–101).

21. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš AB „Regitra“ išrašo (aprašytas 7 pastraipoje), šio automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. yra tik transporto priemonės valdytojas. Teismui taip pat buvo pateiktas šios įmonės raštas (aprašytas 9 pastraipoje), kuriame nurodyta, jog minėtas automobilis V. M. yra išnuomotas, automobilio savininke lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie tai, kad įmonė žinojo ar galėjo žinoti apie kaltinamojo neteisėtus veiksmus, šiuo atveju nėra, todėl pagrindo konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą nėra.

22. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-208-511/2024). Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė išieškoti iš kaltinamojo dalį automobilio vertės – 7 000 Eur. Kaltinamojo gynėjas sutiko su prokuroro siūloma išieškotina automobilio suma.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kuomet, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertinus taikomos priemonės proporcingumą, išieškomo konfiskuotino turto vertė yra mažinama (minėtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Toks sprendimas turi būti aiškiai argumentuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

24. Kadangi į bylą buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl automobilio, kurį vairavo V. M., vertės (vertė nurodoma kaip 9 374 Eur), automobilio realia verte teismas laiko būtent nurodytą sumą. Kaip minėta, V. M. yra neteistas, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas. Šiuo atveju aktualiausia asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – jam sukels išties dideles pasekmes, jis galimai neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio, turto Lietuvos Respublikoje neturi. Dėl savo veiksmų V. M., kaip minėta, gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, šioje byloje jis ne nuteisiamas, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinęs šias kaltinamąjį, jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš V. M. išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur, kuri šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga.

25. Nors prašymo išdėstyti šios vertės mokėjimą ilgesniam laikotarpiui kaltinamasis nepateikė, jis visgi prašė, jei būtų skiriama baudos bausmė, išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į tai teismas išaiškina, jog nei BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ar kiti įstatymai nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginamas baudos bausmei ir negali būti vykdomas BVK nustatyta tvarka, kadangi BK imperatyviai numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir yra vykdomos atskirai nuo jų (BK 73 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis vadovaudamasis nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi V. M., negalėdamas iš karto sumokėti iš jo išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 7 000 Eur, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.

26. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–105), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M. išlaidų suma sudaro 206,25 Eur, prašo šią sumą priteisti valstybei. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (turto neturi, galimai neteks darbo), taip pat įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (ne nuteisiamas), minėtos išlaidos neišieškotinos.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paliktinas automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. M. dalį transporto priemonės – automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančią pinigų sumą, tai yra, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 206,25 Eur dydžio išlaidų išieškojimo, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, palikti automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. M., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojui A. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.