Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11917-1067/2019, suinteresuotas asmuo I. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, grindžiamas 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8. Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-11917-1067/2019, iškeltoje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei I. N. dėl skolos priteisimo, 2019 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas sprendimas už akių, juo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Minėtoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkintas ieškovės A. K. prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą. Pareiškėja A. K. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė teismui prašymą atnaujinti procesą nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodo, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra 2021 m. gegužės 18 d. sužinotas atsakovės (suinteresuoto asmens) adresas Vokietijoje, kuris nebuvo ir negalėjo būti ieškovei žinomas bylos nagrinėjimo metu.

9. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, nesivadovavo klausimo išsprendimui aktualia kasacinio teismo praktika. Apeliantės vertinimu, naujai paaiškėjęs atsakovės adresas Vokietijoje atitinka visus požymius pripažinti tai naujai paaiškėjusia aplinkybe ir tuo pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

10. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

11. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus.

12. Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti keliamų kriterijų yra tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; ir kt.).

13. Apeliantė teigia, kad aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėja jos nurodytos paaiškėjusios aplinkybės esminę reikšmę bylai motyvuoja tuo, kad jeigu atsakovės adresas Vokietijoje būtų žinomas nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, o būtent – procesiniai dokumentai atsakovei būtų buvę faktiškai įteikti, atsakovė turėtų galimybę sužinoti apie bylą ir pateikti savo poziciją dėl ieškinio, tikėtina, kad byla būtų išnagrinėta žodinio proceso tvarka, būtų priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriam įsiteisėjus ieškovei būtų išduotas Europos vykdomasis raštas, kurį ieškovė galėtų pateikti vykdyti Vokietijoje. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios informacijos turinys (atsakovės adresas Vokietijoje) nėra susijęs su esminėmis ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis. Pareiškėja nekelia abejonių byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nenurodo, kad jos nurodyta aplinkybė, kurią ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, galėtų turėti esminės reikšmės paties ginčo išsprendimui išnagrinėtoje byloje. Kaip minėta anksčiau, civilinėje byloje Nr. e2-11917-1067/2019 priimtu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja (ieškovė) atnaujinus procesą nesiekia kitaip išspręsti ieškinio reikalavimus, o siekia tokio paties civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y. kad ieškinys būtų visiškai patenkintas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad pats įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių pažeidžia pareiškėjos (ieškovės) teises.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos netenkina 2019 m. gruodžio 10 d. priimto teismo procesinio sprendimo vykdymo galimybės. Apeliantė nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės įtaką bylai sieja su galima kita teismo procesinio sprendimo forma. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog pagal teismo sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ieškovė neturi galimybių išieškoti skolos iš atsakovės, kadangi atsakovė Lietuvoje negyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja jau pareikšdama ieškinį žinojo, jog atsakovė gyvena Vokietijoje, nuo pat ieškinio padavimo teismui buvo atstovaujama advokato.

15. Apeliantė teigia, kad išnagrinėtos bylos procese tinkamai ir aktyviai vykdė jai tekusias procesines pareigas, o atsakovės adreso Vokietijoje paaiškėjimas nėra susijęs su pavėluotu procesinės pareigos įvykdymu, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokio kito procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo, išskyrus procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas numato, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Pareiga nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą, procesinių dokumentų įteikimo būdą tenka proceso šaliai, kuri inicijuoja civilinės bylos iškėlimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą duomenimis, nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų ieškovės nurodytu adresu ir teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustačius ieškovei (pareiškėjai) terminą pašalinti ieškinio trūkumus, ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodė, jog neturi duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą Vokietijoje ir pateikė prašymą įteikti atsakovei dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, byloje pateikė prašymą priimti spendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas. Taigi ieškovė, pasinaudodama savo procesine teise, teismo neprašė vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nurodytomis aplinkybėmis procesinio teisių įgyvendinimo būdo, kai tik priėmus ieškovės prašymu sprendimą už akių ir kilus jo priverstinio įvykdymo kitoje šalyje poreikiui imamasi priemonių atsakovės buvimo vietai nustatyti, padariniai tenka pačiai pareiškėjai.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai, jog tik po to, kai įsiteisėjo teismo priimtas sprendimas už akių, pareiškėjai tapo žinomas atsakovės (suinteresuoto asmens) adresas Vokietijoje, neturi esminės reikšmės bylai CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė neatitinka anksčiau nurodytų naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamų požymių visumos ir negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.