Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės V. K. ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno apylinkės teisme reiškia ieškinį 367-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos gyventojams dėl pažeistų teisių gynimo. Prašo panaikinti 69 atsakovų nesutikimus kondicionieriaus ir vaizdo kamerų įrengimui ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstais ir pripažinti ieškovei teisę rengti ir suderinti NB Archihausas 2015 m. parengtą remonto projektą be atsakovų sutikimo.

Ieškinį priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Teismas ieškinio priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal paties ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 2 dalis, 137 straipsnis). Tais atvejais, kai sprendžiant iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas nesilaikė įstatymų šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teismas jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo tokį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų yra matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo savininkų bendriją (367-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija). Tarp ieškovės ir kitų šio daugiabučio namo savininkų yra kilęs ginčas dėl namo išorinės sienos naudojimo. Sprendimus dėl daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima ne kiekvienas bendrasavininkas individualiai, o tokius sprendimus priima daugiabučio namo savininkų bendrija butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyta konkreti privaloma išankstinio ginčų tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) sprendimo ne teisme tvarka. Ginčai tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) iš pradžių turi būti perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma, arba toks asmuo renkamas įstatyme nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Reikšti ieškinį teisme yra galima tiktai po to, jei nepavyksta išspręsti ginčo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos, arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, kad ieškovė pasinaudojo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) sprendimo ne teisme tvarka, ieškinyje nėra nurodytos ir tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai kartu su ieškiniu nėra pateikti. Aplinkybės, kad 367-ojoje Daugiabučio namo savininkų bendrijoje bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta tvarka nėra sudaryta, arba ginčus nagrinėjantis asmuo nėra išrinktas, ieškinyje nėra nurodytos ir jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai kartu su ieškiniu nėra pateikti. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje šią nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Kadangi sprendžiant iš ieškinyje nurodytų ir teismui kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ieškinį priimti atsisakytina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad dėl kilusio ginčo ji visų pirma privalo raštu kreiptis į 367-ąją Daugiabučio namo savininkų bendriją, teisės aktų nustatyta tvarka atstovaujančią visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, dėl ginčo išsprendimo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu ginčo šiai bylų kategorijai numatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka išspręsti nepavyktų, t.y.- ieškovė nesutiktų su nurodyta tvarka priimtu sprendimu; ieškovė gautų atsakymą, kad bendrijoje ginčų nagrinėjimo komisija nėra sudaryta, arba ginčus nagrinėjantis asmuo nėra išrinktas; ieškovė per protingą terminą negautų jokio atsakymo; arba, jeigu kitos ginčo šalys nevykdytų ieškovę tenkinančio ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ieškovė turės teisę dėl kilusio ginčo bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais, 118 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės V. K. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovės atstovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.