Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kaišiadoriu rajono savivaldybes administracijos Švietimo, kulturos, sporto ir socialiniu reikalu departamento Vaiko teisiu apsaugos tarnybos atstovei Vidai Kalaušienei, atsakovei G. R., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, treciajam asmeniui J. R.,

uždarame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Kaišiadoriu rajono savivaldybes administracijos Švietimo, kulturos, sporto ir socialiniu reikalu departamento Vaiku teisiu apsaugos tarnybos ieškini atsakovei G. R., treciajam asmeniui J. R. del neterminuoto tevu valdžios ribojimo, nuolatines globos nustatymo, globejo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedžio metu ieškovo atstove Vida Kalaušiene paaiškino, kad D. R. yra likes be tevu globos, jam tevyste nesuteikta nes jis yra vienišos motinos- G. R. vaikas. Ji sunaus neaukleja ir neaugina daugiau nei metai laiko. Kaišiadoriu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-07-30 isakymu Nr. V1-824 D. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa, jo globeja buvo paskirta prosenele J. R., kuri, ieškoves atstoves teigimu, atitiko vaiko globejams teises aktuose nustatytus reikalavimus. 2008 m. birželio men. J. R. kreipesi i ieškova teigdama, jog jos anuke G. R. yra išvykusi i užsieni ir sutartu laiku negrižta, o savo triju menesiu sunu paliko proseneliams. Atsakove grižo tik 2008 m. spalio men. pabaigoje ir apsigyveno su sugyventiniu R. Š.. Kauno rajono savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu atsakove buvo itraukta i socialines rizikos šeimu, auginanciu vaikus, apskaita. Atsakove buvo isipareigojusi savo sunu lankyti, teikti išlaikyma, bendrauti ir nenusišalinti nuo sunaus auklejimo, taciau atsakove sunu aplanke keleta kartu ir išlaikymo neteike. Ji neatsakingai, savanaudiškai rupinasi tiek savo sunumi tiek savo asmeniniu gyvenimu. Iki 2009 m. balandžio men. gyveno Kauno r., taciau, ji vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, nežinia kur gyvena, neturi socialiniu igudžiu, nejaucia atsakomybes už savo veiksmus, jai truksta motyvacijos rupintis savo vaiku ir nesiima jokiu veiksmu, irodanciu, kad ji nori keisti gyvenimo buda, susigražinti sunu. Praše ieškini tenkinti.

Teismo posedžio metu treciasis asmuo J. R. ieškini palaike visiškai ir paaiškino, jog atsakove G. R. nesirupino vaiko sveikata, nesuteike jam jokio išlaikymo. Atsakove pas ja gyveno iki gimdymo tiek po jo, apie vienerius metus laiko. Veliau išejo gyventi kitur su R. Š., vaiko tevu. Kai atsakove norejo išvažiuoti i Islandija, ji jos su vaiku neleido, sake, jog vaika pasiliks ir prižiures, sutare, jog atsakove griš balandžio menesi. Kai atsakove išvažiavo, jos apie materialine pagalba nekabejo, vaika išlaike iš savo pinigu, t.y. ji pati geranoriškai teike išlaikyma vaikui ir augino ji nuo triju menesiu. Taciau kai atsakove sutartu laiku negrižo, ji kreipesi i Vaiko teisiu apsaugos tarnyba del vaiko globos nustatymo. Praše ieškini tenkinti.

Teismo posedžio metu liudytoja K. M. paaiškino, jog ji yra atsakoves sesuo. Atsakove savo vaiku nesirupina, 3 men. laiko ji paliko bobutei. Ji žadejo padirbti ir grižti, bet ji neskambino, neraše. Susitarimu ir isipareigojimu del vaiko išlaikymo nebuvo. Kur ji gyvena nežino. Tarp jos ir atsakoves santykiu jokiu nera, nuo 08 men. nesimate.

Teismo posedžio metu liudytojas M. R. paaiškino, kad jis yra atsakoves brolis. Atsakove 2008 m. sausio men. gale išvažiavo i užsieni, žadejo grižti balandžio 5 d., jam taip sake mociute, taciau ji iki to laiko negrižo, o grižo spalio men. I užsieni sesuo išvažiavo pinigu užsidirbti, vaika paliko mociutei, kokiom aplinkybem paliko nežino. Jeigu turetu normalias salygas gyventi gal ir rupintusi vaiku, alkoholio nevartoja. Iš užsienio jam skambindavo, domejosi kaip vaikas, taciau kodel jam skambino, o ne mociutei, nežino.

Teismo posedžio metu liudytoja R. G. paaiškino, kad tretysis asmuo J. R. yra jos teta, t.y. mamos yra pusseseres. Teta jai pasakojo, kad nera atsakoves, kad nesuranda, paliko jai vaika ir juo nesirupina, nesilanko, nežiuri. Kokie santykiai buvo su treciuoju asmeniu nežino. Nežino ka atsakove veike ir kur buvo, paskutini karta ja mate prieš 4 metus.

Teismo posedžio metu liudytojas R. K. paaiškino, jog jis yra atsakoves ir jos draugo R. Š. draugas. Regimantui ir Gintarei padeda. Padeda tvarkyti dokumentus del vaiko, nes jie nori atsiimti vaika. Pirma karta jie išvažiavo i Islandija, veliau grižo, o vaikas liko pas mociute. Kai jie 2010-09-01 kartu buvo atvažiave aplankyti vaiko pas mociute J. R., ji neleido pasimatyti su vaiku, pradejo rekti, koliotis. Kilo konfliktas, nes mociute kaltino, kad yra grobiamas vaikas, taciau taip nebuvo. Šiuo metu jie abu griže iš Šveicarijos, žino, kad ten abu mokesi, turi busta, nes pats buvo nuvykes pas juos i Šveicarija.

Teismo posedžio metu liudytojas R. Š. paaiškino, jog su atsakove gyvena ir jie abu susilauke vaiko- Daumanto. Pradžioj gyveno pas atsakoves mociute J. R., bet su ja kildavo konfliktai, ji kabinedavosi, kas jai neitiko- nežino. Kai prarado darba, išvyko užsidirbti i Islandija. Po to su atsakove sutare, kad ji taip pat atvyks, ji jam sake, kad pas ji atvyks be vaiko, nes su mociute susitaike ir susitare, kad jos sesuo ir mociute vaika prižiures. Islandijoje abu dirbo, gyveno, ten buvo apie metus laiko, mociutei skambindavo. I Lietuva grižo 2008 m. lapkricio men., aplanke vaika, taciau kad mociute gauna globa nežinojo, apie tai sužinojo iš atsakoves brolio. Tuomet vel prasidejo konfliktai su mociute. Vaiko tevystes nepripažino, nes buvo vedes ir tvarkesi dokumentus skyrybom, šiuo metu yra išsituokes. Abu su atsakove bande vaika atsiimti, taciau nepavyko. Šiuo metu gyvena Šveicarijoje, nuo 2009 m. balandžio men., socialines paskirties bute, registracija yra nuolatine. Abu gauna pašalpas po 440 franku, dar 300 skiriami papildomai. Tiek gauna ir atsakove. Lanke abu kursus, kad galetu ten gauti legalu darba.

Teismo posedžio metu liudytojas P. R. paaiškino, kad J. R. yra jo žmona. Anukes vaika Daumanta abu jie augina nuo 3 men. Atsakove paliko vaika ir išvažiavo i Islandija. Kadangi susitarimas buvo toks, kad ji vaiko nesiveš, todel jie su J. R. sutiko vaika priimti. Atlygio už priežiura nepraše, nes žadejo greitai grižti, o po to prapuole, buvo dingusi nežinia kur. Mano, jog atsakove nebuvo Šveicarijoje. Nors šiuo metu ji su savo vaiku susitinka, bendrauja, taciau berniukui geriau gyventi, kur jis dabar iprates, t.y. pas juos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos salygos, kai ribojama tevu valdžia. Ju sarašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tevas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tevu valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalinga itaka vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirupina vaikais. Tevu valdžios apribojimas gali tureti labai dideles itakos vaiko psichologinei busenai ir jo tolimesnei raidai, todel tevu valdžia gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms salygoms. Visais išvardytais atvejais turi buti nustatyta tevu kalte. Be to, spresdamas del tevu valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teises i šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) tevyste nenustatyta (t. 1, b.l. 7, 8). Kaišiadoriu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-07-30 isakymu Nr. V1-824 nustatyta laikinoji globa, nuo 2008-07-28 D. R. globeja paskirta J. R., nustatyta globos vieta – Tulpiu g. 8, Karciupio k., Rumšiškiu sen., Kaišiadoriu r. (t. 1, b.l. 9). J. R. Vaiko teisiu apsaugos tarnybai 2009-05-18 pateike prašyma, kuriuo pageidauja buti proanukio D. R. nuolatine globeja (t. 1, b.l. 28). Atsakoves G. R. šeima buvo irašyta i Kauno rajono savivaldybes socialines rizikos šeimu, auginanciu vaikus, apskaita, o 2009-05-20 direktoriaus isakymu Nr. IS-958 buvo išbraukta, nes išvyko gyventi i užsieni (t. 1, b.l. 21). Paskutine G. R. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota iki 2009-09-22 (t. 1, b.l. 128). Atsakove del priklausomybes ligu nesigyde (t. 1, b.l. 113), nuo 2009-04-05 gyvena Šveicarijoje ir yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 114, 115), yra apdrausta Atupri ligoniu kasos draudimu (t. 2, b.l. 29, 30) ir gauna 264,15 CHF per menesi (t. 2, b.l. 21, 22-23), taip pat gauna 440 Šveicarijos franku socialine išmoka (t. 1, b.l. 116, 117), mokesi vokieciu kalbos kursuose (t. 2, b.l. 26, 27-28, 118, 119-120). VI Regitra duomenimis G. R. vardu Lietuvoje yra registruotos dvi transporto priemones – Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo data (duomenys neskelbtini), ir BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo data (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 121).

Nagrinedamas tevu valdžios ribojimo atitinkamos priemones taikyma ir vaiko teisiu i šeimos ryšius užtikrinima, Europos Žmogaus Teisiu Teismas, taikant Konvencijos 8 straipsni, ne karta yra pažymejes, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobudžio apribojimas. Toks žingsnis turi buti pagristas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant i vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkreciu atveju apribojimo pagrindai yra svarbus ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52). Motinos (tevo) ir vaiko buvimas kartu yra esmine šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologines šeimos tarpusavio santykiai negali buti nutraukti del vaiko perdavimo globai. Teismas yra pažymejes, kad vaiko perdavimas globai turetu buti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turetu buti sustabdytas, kai tik aplinkybes leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turetu buti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tevus ir vaika.

Nors tevu bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, i kuri gali buti atsižvelgiama, sprendžiant del Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, jis nera lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos vis tiek turi pareiga igyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti (žr., pvz., E. P. v. Italy, judgement of 16 November 1999, no. 31127/96, § 69 ir kt.). Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad, nors valdžios institucijos turi placias vertinimo laisves ribas, analizuojant vaiko perdavimo i globa butinumo klausima, griežtesnio kruopštumo reikalaujama sprendžiant tolimesniu apribojimu (tokiu, kaip tevu teises bendrauti su vaikais) klausima (žr. K. A. v. Finland, no. 27751/95, judgement of 14 January 2003, §139). Šie apribojimai kelia pavoju tevu ir mažo vaiko šeimos santykiams. Mažiausiai ko tikimasi iš valdžios instituciju, tai retkarciais peržiureti šeimos situacija, patikrinti, ar ji nepagerejo. Šeimos suvienijimo galimybes palaipsniui sumažes ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tevams ir vaikui nebus leidžiama matytis iš viso arba taip retai, kad neatsiras naturalaus ju ryšio (žr., K. and T. v. Finland (GC), no. 25702/94, §151, 154-155, 173, 178-179, ECHR 2001-VII, žr. cituota K. A. v. Finland, §139). Sprendime K. A. prieš Suomija Teismas nustate Konvencijos 8 straipsnio pažeidima, nes nacionalines valdžios institucijos nesieme pakankamu veiksmu galimam pareiškejo ir jo vaiku suvienijimui. Teismas atkreipe demesi i tai, kad bylos medžiaga atskleide vietines socialines rupybos instituciju ir administraciniu teismu pozicija nesvarstyti biologines šeimos suvienijimo kaip rimto pasirinkimo, bet veiksmai buvo atliekami su tvirta prezumpcija, kad vaikams bus reikalinga ilgalaike globa. Be kita ko, griežtas pareiškejo vaiku lankymo teisiu suvaržymas atspindejo socialines rupybos instituciju intencija sustiprinti vaiku ryšius su globeju šeima, o ne suvienyti biologine šeima (žr. cituotus sprendimus K. and T. v. Finland, § 177, K. A. v. Finland, § 143).

Pažymetina, jog nagrinejamu atveju ieškovas prašydamas apriboti atsakovei G. R. neterminuotai tevu valdžia nurode, kad ji sunumi visiškai nesirupina, neteikia išlaikymo, vengia atlikti savo pareiga aukleti vaika, nesirupina jo sveikata. Taciau iš šaliu ir liudytoju paaiškinimu, taip pat ir bylos medžiagos, matyti, kad tarp atsakoves G. R. ir jos seneles J. R. yra konfliktiniai santykiai. Tiek teismo posedžio metu, tiek bylos duomenimis (t. 1, b.l. 35) J. R. patvirtino, jog tarp jos ir G. R. buvo susitarimas del D. R. priežiuros, t.y. atsakove, pasitarusi su J. R., paliko jos priežiurai savo sunu ir pati išvyko i užsieni užsidirbti. Atsakove senelei skambindavo, teiravosi apie sunaus sveikata, neslepe apie savo buvimo vieta. Nors J. R. savo priežiuron proanuki pasiliko, taciau veliau pareiške nora ji auginti ir globoti. Jos tarp saves konfliktuoja, i konflikta itraukdamos ir vaika. Atsakove ne karta kreipesi i Vaiko teisiu apsaugos tarnybas, prašydama panaikinti laikinaja jos sunaus D. R. globa ir gražinti jai sunu, taciau tarnyba neigiamai ivertino jos galimybes paciai auginti ir rupintis sunumi (t. 1, b.l. 19, 133, 134). Pažymetina, jog atsakove nuo 2009-04-05 gyvena Šveicarijoje ir yra ten registruota, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 115), yra apdrausta Atupri ligoniu kasos draudimu (t. 2, b.l. 30) ir gauna socialines išmokas (t. 2, b.l. 21, 22-23, t. 1, b.l. 116, 117), lanke kursus skirtus užsienieciams del darbo pasiulymu, savo gyvenamaja vieta sieja su Šveicarija. Taigi darytina išvada, jog padetis del vaiko priežiuros, rupinimosi juo bei jo auklejimo gali pasikeisti, atsakove turi galimybes ir nora pati tiesiogiai pasirupinti savo vaiku ir vykdyti savo, kaip motinos, pareigas.

Pažymetina, jog Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos preambuleje itvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jauciant meile ir supratima. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teise buti globojamam tevu, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaika su jo tevais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teise i šeimos ryšius bei Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos del valstybes pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teises: gyventi kartu su tevais; buti auklejamam ir aprupinamam savo tevu šeimoje; bendrauti su tevais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaiciais. Ribojant tevu valdžia vaiko bendravimo su tevais praktinis igyvendinimas itvirtintas CK 3.180 straipsnio 2 dalyje, t.y. neterminuotas tevu valdžios apribojimas gali buti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvada, kad tevai daro ypatinga žala vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirupina, ir nera duomenu, kad padetis gali pasikeisti. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dali teismas irodymus byloje ivertina, vadovaudamasis istatymu pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymetina, jog ieškovas nepateike atsakoves kalte patvirtinanciu irodymu (CPK 178 str., CK 3.180 str. 1, 2 d.). Atsakove gali gyventi su vaiku ir pati ji aukleti bei rupintis juo, byloje nera duomenu, kad ji daro neigiama, žalinga itaka vaikui, todel teismo nuomone, nera pagrindo apriboti tevu valdžia vaiko motinai (CK 3.183 str. 2 d.), todel ieškinys del tevu valdžios apribojimo G. R. atmestinas.

Be to, galimybe buti vaiko globeju (rupintoju) siejama ne tik minimalia, bet ir su maksimalia amžiaus riba. LR CK 3.269 straipsnyje išvardinti atvejai, kada asmuo negali buti skiriamas vaiko globeju (rupintoju). Šio straipsnio 7 punkte nurodyta, jog globeju (rupintoju) negali buti skiriamas asmuo, sulaukes 65 metu arba vyresnis, išskyrus artimaji giminaiti, jei jis nori laikinai globoti jaunesni kaip 10 metu vaika. Toks reikalavimas yra susijes su kitais reikalavimais, keliamais vaiko globejui (rupintojui), pavyzdžiui, su sveikatos bukle.

Ieškinyje nurodytas pageidaujantis buti nuolatiniu D. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7), globeju asmuo- J. R., kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 10) ir yra jo prosenele (trecias giminystes laipsnis CK 3.134 str.). Taigi, J. R. yra virš 73 metu, o D. R. yra jaunesnis nei 10 metu. Be to, atkreiptinas demesys, jog 2009-05-15 VI Rumšiškiu pirmines sveikatos priežiuros centro pažymoje (t. 1., b.l. 48) nurodyta, jog J. R. globeja buti gali, taciau mediku išvada apie jos sveikatos bukle nenurodyta. Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad J. R. negali buti paskirta nepilnamecio D. R. nuolatine globeja (LR CK 3.269 str. 7 p.). Kadangi pagal CPK 407 straipsni teismas, priimdamas sprendima apriboti tevu valdžia, tuo paciu sprendimu nustato vaikui nuolatine globa (rupyba), ir jo gyvenamaja vieta, del nurodytu aplinkybiu, visi kiti ieškinio reikalavimai (kaip tarpusavyje susije) taip pat negali buti patenkinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadoriu rajono apylinkes teisma.