Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui J. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b.l. 50), todėl laikytina, kad neatvyko be svarbių priežasčių.

Tretysis asmuo J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad U. L. augina nuo kūdikystės. Atsakovė vaiku nesidomi, tarp jų nėra ryšio. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Pagal LR CK 3.180 str. 1 d. tėvams (tėvui ar motinai) vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, žiauriai elgiantis su vaikais, darant žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinant vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Analizuojant šią normą, darytina išvada, kad užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų buvimo tėvų valdžiai apriboti. Pagal LR CK 3.180 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovė I. L. yra U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) motina (b.l. 11). Kadangi gimus dukrai neturėjo sąlygų auginti kūdikio, atsakovės tėvai Janina ir Č. L. parsivežė naujagimę vaikaitę į savo namus ir ją augino. Pradžioje atsakovė dukrą lankė, vėliau liovėsi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) duomenimis, iškviesta į VTAS paaiškinti savo elgesį dukros atžvilgiu, atsakovė teigė, kad norėtų auginti savo dukrą, tačiau tai daryti trukdanti jos motina J. L.. Kaip konkrečiai motina jai trukdanti, nenurodė. VTAS siūlė atsakovei savo pagalbą, siekiant susigrąžinti vaiką, tačiau netrukus atsakovė atvyko į VTAS ir atsisakė savo teisių į dukrą (b.l. 23). Skyrus kelių mėnesių laikotarpį šiam savo sprendimui apsvarstyti, atsakovė jo nepakeitė ir neatšaukė, dukra toliau nesidomėjo. Mažametei U. L. nuo 2006-02-10 buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. L. (b.l. 10). Nustačius laikinąją globą, atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku (b.l. 30). Atsakovės šeimą lankė socialinė darbuotoja, tačiau socialinis darbas siekiant, kad atsakovė norėtų ir dėtų pastangas susigrąžinti dukrą, teigiamų rezultatų nedavė. 2007 m. atsakovė pagimdė sūnų P. B., su jo tėvu G. B. gyveno pas pastarojo tėvus ankštame kambarėlyje. Tada atsakovė teigė, kad dukrą auginti norinti, tačiau tam neturinti sąlygų. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. šeimai buvo suteiktas 3-jų kambarių butas su visais patogumais, gyvenimo sąlygos buvo geros, tačiau atsakovė dukros susigrąžinti nesiekė (b.l.24-29). VTAS duomenimis, 2012-03-27 Darbo grupės su socialinės rizikos šeimomis posėdyje atsakovė pareiškė, kad nesieks dukros susigrąžinti ir ateityje. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovė vengia atlikti pareigas auklėti dukrą, nesirūpina ja, vengia ją išlaikyti materialiai, nesudaro ir nesistengia sudaryti jai sąlygų augti motinos namuose. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovei I. L. neterminuotai turi būti apribota tėvų valdžią nepilnametės dukters U. L. atžvilgiu, kadangi byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir ji pradės rūpintis savo vaiku (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovei motinos valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl nuolatinės U. L. globos ir jos gyvenamosios vietos nustatymo (LR CPK 407 str., LR CK 3.183 str. 4 d.). Kadangi U. L. gyvena su savo močiute J. L., kuri paskirta laikinąja jos globėja (b.l. 10), kitų asmenų, išreiškusių valią tapti globėjais nėra, atsižvelgiant į LR CK 3.3 str. ir 3.249 str. įtvirtintus principus jai nustatytina nuolatinė globa, globėja paskiriant J. L., U. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su globėja (LR CK 3.268 str.). J. L. sutiko būti U. L. globėja (b.l. 32), sutikimą išreiškė ir jos sutuoktinis Č. L. (b.l. 34, 40). Iš Molėtų rajono PSPC išduoto medicininio pažymėjimo matyti, kad jos sveikatos būklė yra tinkama būti globėja (b.l. 35). J. L. charakterizuojama labai teigiamai (b.l. 8-9), laikinosios globėjos funkcijas atliko tinkamai (b.l. 14, 16-18), neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 43-44), be to, turi gyvenamąjį būstą (b.l. 36-39, 55), taigi darytina išvada, kad ji gali tinkamai pasirūpinti vaikaite, užtikrinti būtiniausių jos poreikių patenkinimą. Kad J. L. būtų paskirta globėja prašė ir pati U. L. (b.l. 15).

Atsakovė privalo materialiai išlaikyti savo vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei atsakovės turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Atsakovė šios pareigos nevykdo, todėl išlaikymas iš jos priteistinas (LR CK 3.194 str. 1 d.). Vertinant motinos turtinę padėtį atsižvelgiama ne tik į jos turimą turtą, gaunamas pajamas, bet ir darbingumą bei objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį bei prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pabrėžtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, todėl privalo imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi pastovaus darbo (b.l. 21-22), pati augina sūnų P. B., darytina išvada, kad iš jos dukters išlaikymui priteistinos kas mėnesį mokėtinos periodinės išmokos po 200 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str.).

Remiantis LR CK 3.275 str. nuostatomis, globėja skirtina iš atsakovės vaikui priteisto išlaikymo administratore.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 214 Lt žyminio mokesčio (142 Lt už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir iš to kylančius reikalavimus, 72 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymą).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį patenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią dukrai U. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti U. L. nuolatinę globą, globėja paskirti J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti U. L. gyvenamąją vietą su globėja J. L..

Priteisti iš atsakovės I. L. išlaikymą U. L. po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2012-05-07) iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš atsakovės I. L. priteisti 214 Lt (du šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.