Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-102-840/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
2-102-840/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01826-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
A. E.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-102-840/ 2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01826-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.12.; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovei A. E., atsakovui A. J. ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui A. J. bei išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. E. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. N2-457-548/2014) iš atsakovo A. J. jų nepilnamečiui sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, t. y. priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui M. J. mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki sūnaus pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiui sūnui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant motiną – ieškovę A. E..

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės A. E. teismo posėdžio metu: ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taiką, nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove – motina – A. E., o iš atsakovo – tėvo – A. J. pritiestas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. J., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 86,89 Eur nuo visų rūšių gaunamų pajamų nuo 2014 m. vasario 1 d. iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ją – ieškovę – nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki vaiko pilnametystės. Ieškovė A. E. nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Šiuo metu su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Kaišiadoryse, prisideda prie būsto išlaikymo. Dirba V. Š. įmonėje, jos gaunamas darbo užmokestis – 350,00 Eur kas mėnesį. Sūnui M. J. yra penkeri metai, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. jis lanko Kaišiadorių lopšelį-darželį „Žvaigždutė“, kurio mėnesinis mokestis yra apie 60,00 Eur. Sūnus labai žingeidus, domisi lipdymo knygelėmis, piešimu. Vaikas yra augantis, kas sezoną keičiasi vaiko drabužių ir avalynės dydžiai. Kiekvieną sezoną, atšalus orams, suserga peršalimo ir virusinėmis ligomis, dėl ko reikia pirkti vaistų. Iš savo gaunamo darbo užmokesčio ir iš atsakovo A. J. gaunamų 86,00 Eur sūnų M. J. išlaikyti nepakanka – nepakanka patenkinti minimalių vaiko poreikių. Be to, kainos nuolatos auga, vien vaiko maistui per mėnesį ji išleidžia apie 100,00 Eur. Pastarąjį kartą vaikui sergant, vaistams išleido apie 30,00 Eur. Taip pat tenka neplanuotos išlaidos. Vaikui augant, reikia patenkinti ne tik vaiko būtiniausius poreikius, bet sudaryti jam visapusiškai palankias sąlygas vystytis, augti, laisvalaikiui ir poilsiui. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 320,00 Eur, kuriuos sudaro darželio mokestis, papildomos rinkliavos darželyje, avalynė, drabužiai, maistas, kanceliarinės prekės, žaislai, higienos priemonės, vaistai, laisvalaikis, būsto išlaikymas, baldai, patalynė ir kita. Vaikas specialiųjų poreikių neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka nepilnamečiui sūnui M. J. teikti 100,00 Eur išlaikymą. Nurodė, jog negali kas mėnesį mokėti po 150,00 Eur, kadangi niekur nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, turi dar du nepilnamečius vaikus: sūnų M. J. ir sūnų D. J., kuriuos išlaiko. Sūnus M. J. gyvena su motina Jungtinėje Karalystėje, D. J. išlaiko gyvendamas šeimoje. Taip pat išlaiko sutuoktinę, kuri mokosi medicinoje, už studijas kasmet moka po 15000 Eur, yra paėmusi paskolą. Išlaiko butą, kuriame gyvena. Dirbo Švedijoje, tačiau įmonė bankrutavo, kai kada jam vis dar išmokamas atlyginimas. Kiek, tiksliai negali pasakyti: pinigus gauna nereguliariai, grynaisiais. Turi kreditorinių įsipareigojimų – apie 6000,00 Eur. Paklaustas atsakė, kad nedirba apie metus, yra registruotas Darbo biržoje, laukia darbo vietos Švedijoje.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktą išvadą, jog išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui turėtų būti padidintas atsižvelgus į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad:

M. J. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 12).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtinta A. E. ir A. J. taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. E.. A. J. nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur[1] (300,00 Lt) nuo visų rūšių gaunamų pajamų nuo 2014 m. vasario 1 d. iki sūnaus pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiam sūnui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės uzufrukto teise paskirta vaiko motina A. E.. Nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 ir 3.3 straipsniai). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24 / 2013 ir kitos).

Ieškovė A. E. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-457-548/2014 iš atsakovo A. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. J. dydį ir priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi priteistas išlaikymas yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai bei šalies ekonominė padėtis, pakito valiuta, viskas pabrango. Atsakovas A. J. nurodo, kad sutinka teikti 100,00 Eur išlaikymą atsižvelgiant į jo materialinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-962/ 2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-96/ 2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-534/ 2013, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-528/ 2011 ir kitos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi šalių nepilnamečiui sūnui M. J. priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu vaikui buvo beveik treji metai. Šiais metais vaikui sukaks šešeri, todėl jo poreikiai neabejotinai pasikeitė. Vaikui paaugus, jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų – atsirado papildomų išlaidų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, saviraiškos pomėgiams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo nutarties, kuria priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo beveik 3 metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, taip pat į šalies ekonomikos pokyčius, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Ieškovė A. E. nurodė, kad nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui mėnesiui reikia apie 320,00 Eur ir pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų lentelę (b. l. 5–6), t. y. vidutiniškai kas mėnesį po 55,00 Eur darželiui, 20,00 Eur rūbams ir avalynei, 100,00 Eur maistui, 5,00 Eur kanceliarinėms priemonėms, 15,00 Eur žaislams, 4,00 Eur higienos ir švaros priemonėms, 10,00 Eur sveikatos priežiūrai, 20,00 Eur laisvalaikiui, 20,00 Eur būsto mokesčiams ir 10,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė pateikė ir įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus vaiko poreikius (b. l. 9, 36–42). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaiko lytį (berniukas), amžių (beveik šešerių metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę (specialių poreikių neturi, tačiau dažnai serga) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, būstas, ugdymas), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiui šalių sūnui M. J. kas mėnesį teiktinas ieškovės nurodytas 320,00 Eur dydžio išlaikymas, kuris laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti ir nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė A. E. dirba (b. l. 8), gauna maždaug 350,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b. l. 11, 13), įsiskolinimų neturi (b. l. 55–56). Kartu su nepilnamečiu vaiku M. J. gyvena jos motinai priklausančiame gyvenamajame name (b. l. 10).

Atsakovas A. J. niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje (b. l. 44), neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b. l. 45, 55), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 56–59). Turi nepilnametį sūnų D. J. (b. l. 54), kuris atsakovo A. J. teigimu, kartu su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, bei mažametį sūnų M. J. (b. l. 46), kurį augina santuokoje su J. V.-J.. Atsakovas A. J. teikia išlaikymą dešimtmečiui sūnui D. J. po 37,65 Eur (130,00 Lt) (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625-787/2011), taip pat – mažamečiui sūnui M. J. ir šešiamečiui M. J..

Atsakovas A. J. yra darbingo amžiaus, jaunas, sveikas, o bedarbio statusas neįpareigoja jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogą, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui A. J. piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies – ieškovės A. E. – interesus. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei A. E. reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir/ ar neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepadidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas A. J. teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, teismas įvertina aplinkybę, jog atsakovas A. J. dirbo Švedijoje bei iki šiol iš darbdavio gauna neišmokėtą atlyginimą, kurio teismui taip ir nenurodė.

Tai, jog atsakovas A. J. turi kitą šeimą, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ne tik jis vienas, bet ir jo sutuoktinė turi prisidėti prie jų šeimos gerbūvio kūrimo, vaiko išlaikymo, būsto išlaikymo ir kitų mokesčių mokėjimo. Be to, šalis prisiimdama prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl aplinkybė, jog atsakovas A. J. turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas A. J. privalo teikti išlaikymą ir jį teikia trims nepilnamečiams vaikams, taip pat remia šiuo metu besimokančią ir nedirbančią sutuoktinę, o ieškovė A. E. šiuo metu turi tik vieną išlaikomą vaiką ir neturi remtinų asmenų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į ieškovės A. E. ir atsakovo A. J. turtinę padėtį, išlaikomus asmenis (Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnis), taip pat į tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina – ieškove A. E., – kuri viena užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiui M. J. ieškovės A. E. ir atsakovo A. J. teiktinas ne lygiomis dalimis. Atsakovui A. J. privalu teikti šiek tiek mažesnį išlaikymą nei ieškovei A. E..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis: iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. J. po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki sūnaus pilnametystės. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės skirtina vaiko motina – ieškovė – A. E. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kita), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė A. E. šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą padidinti išlaikymo dydį ji turėjo mokėti 23,00 Eur ((150,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn.) x 3 %) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovės A. E. reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo A. J. priteistina 83 proc. mokėtino žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 19,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis),

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-457-548/2014 iš A. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. J. dydį ir priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct) nuo 2016 m. lapkričio 25 d iki vaiko pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant vaiko motiną – A. E..

Priteisti iš A. J. 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė[1] Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt)