Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-05-31 · Administracinė byla Nr. I-1891-519/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
I-1891-519/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Radviliškio
Trečiasis asmuo
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos-
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Bylos Nr. I – 1891-519 / 2007
Procesinio sprendimo kategorija 15.; 61.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės mėn. 31 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Letai Vitkienei,dalyvaujant pareiškėjui D. J. ,pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

dalyvaujant atsakovo- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos - atstovei Daivai Dovydaitienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos- atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateiktame skunde bei savo pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodo, kad pareiškėjas gimė šeimoje, kurioje jo mama Nijolė M. J. gim. 1946-06-12 turėjo 2 gr. negalią nuo vaikystės. Tėvo nebuvo. 1998 m sausio mėnesį, Radviliškio ligoninės nukreipimu gydėsi Šiaulių vaikų klinikos psichiatrijos skyriuje. Jam buvo diagnozuotas lengvas protinio laipsnio atsilikimas su mišriu raidos elgesio sutrikimu. Dėl šios ligos pakartotinai gydėsi 1998 m. gegužės ir spalio mėnesiais. Radviliškio kunigo 1998 10 14 buvo atvestas į Radviliškio ligoninę. Tuomet ligoninėje jam buvo nustatytas psichopatologinis asmenybės vystimasis ir apie tai informuota policija. 1998 m. spalio 16 d. į Radviliškio ligoninę guldytas ekstra tvarka dėl karščiavimo. Diagnozuota patologinis asmenybės vystimasis, pagal asocialų tipą. Kadangi nesilaikė nustatyto gydymo rėžimo, buvo perkeltas į psichiatrijos skyrių, iš kur pabėgo. Nuo 1998m. spalio mėnesio pabaigos iki 2000m. kovo gydėsi Radviliškio ambulatorijos psichocentre. Mama, būdama neįgali juo nesirūpino. 2000m. kovo mėnesį buvo nuteistas už įvykdytą nusikaltimą ir bausmę atliko nepilnamečių kolonijoje. Iš kolonijos paleistas 2000m. liepos mėnesį. Kiek jam žinoma, kolonijos administracija, apie jo paleidimą informavo jo mamą ir Radviliškio raj. vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau grįžus iš kolonijos, jis jokios pagalbos iš mamos ir Radviliškio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, nesulaukė. Dėl pablogėjusios savijautos, 2000m. liepos mėnesį vėl kreipėsi į Radviliškio ambulatorijos psichocentrą, kur jam buvo diagnozuotas depresinis elgesio sutrikimas. 2001-02-05 Radviliškio raj. savivaldybės švietimo skyriaus pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo pažymos Nr. 123 išvadoje konstatuota, kad jam yra kompleksinis sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas. Kadangi juo niekas nesirūpino, prarado viltį gyventi ir kelis kartus bandė žudytis. Paskutinį kartą 2001-09-10, po ko buvo paguldytas į Šiaulių psichoneurologinio dispanserio ūmių būsenų vyrų skyrių. Patvirtinta diagnozė, kad jam yra lengvas protinis atsilikimas. Dėl šio susirgimo, 2001-10-25 jam buvo nustatytas 3 gr. invalidumas nuo vaikystės. 2002-01-16 Radviliškio apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, po jos atlikimo, priverstinai buvo gydomas Utenos ir Rokiškio psichiatrijos ligoninėse iki 2004-02-01.Vėliau buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose, todėl 2003m. spalio mėnesį jam nustatyta antra neįgalumo grupė, kurią turi ir šiuo metu.

Radviliškio rąj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba neveikė taip, kaip reglamentuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo X skyriaus 58, 60 str. str., nes pagal šio įstatymo 4 str. numatytos bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos. 8 str. numatyta vaiko teisė būti sveikam, 15 str. numatyta vaiko teisė į valstybės paramą ir išlaikymą, 29 str. numatyta speciali neįgalaus vaiko priežiūra, 31 str. numatytos lėšos neįgaliems vaikams. Radviliškio rąj savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba nevykdė LR Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuostatų III skyriuje numatytų tarnybos funkcijų, ir šių nuostatų IV skyriuje numatytų pareigų. Todėl jam, kaip nepilnamečiui, augant su mama, kuri turėjo negalią nuo vaikystės, laiku nebuvo suteikta reikalinga materialinė ir moralinė parama. Jis prarado teisę gauti LR šalpos pensiją, numatytą LR Šalpos pensijų įstatymo 5 str. 1 d. 1p., nes šio įstatymo 2 str. nurodyta, kad jam priklausė gauti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pašalpą. Nuo 1998 01 01 VSD bazinės pensijos dydis buvo 132 lt. Todėl jam privalėjo būti išmokėta už 4 mėnesius po 132 lt. - 528 lt. Nuo 1998-05-01 VSD bazinės pensijos dydis buvo 138 lt, todėl, nuo 1998-05-01 iki 2001-10-25 jam privalėjo būti išmokėta 5764,84 lt. Tokiu būdu, dėl Radviliškio rąj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos neveikimo - nevykdant įstatymų, jis patyrė 6292,84 lt. turtinę žalą. Be to, dėl atsakovo neveikimo, jis negalėjo normaliai vystytis. Dėl savo amžiaus ir ligos neturėjo kur kreiptis dėl paramos, buvo priverstas paramos ieškoti Radviliškio bažnyčioje, pas Šiaulių vyskupą. Tokiu būdu, jei atsakovas būtų veikęs pagal LR galiojančius įstatymus, jo likimas ir asmeninis gyvenimas būtų susiklostęs kitaip ir todėl, Radviliškio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos neveikimas jam padarė didžiulę moralinę žalą, kurią jis įvertina 50 000 litų. Savo neveikimu, Radviliškio rąj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba jam padarė 6292,84 It. turtinę žalą ir 50 000 it. moralinę žalą. Todėl prašo priteisti 56 292,84 litus iš Radviliškio savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kadangi yra invalidas nuo vaikystė su psichine negalia, ilgą laiką buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos, Utenos psichiatrijos ligoninių stacionaruose, negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių apgynimo, todėl prašo netaikyti jo reikalavimams senaties termino. Taip pat pareiškėjas papildomai prašo teismo priteisti jo patirtas teismo išlaidas- kelionės išlaidas- 21,73Lt bei skambučių telefonu išlaidas, kurios sudaro 208,58Lt bei už jo išimtas telefonų skambučius patvirtinančias išklotines, kurios sudaro 60Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes nei atsakovui nei trečiajam suinteresuotam asmeniui nieko nebuvo žinoma apie pareiškėjo skunde bei pasisakymuose nurodytą padėtį, tarnyboje nebuvo duomenų, kad N.M. J. nepanaudoja tėvų valdžios sūnaus interesams, šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Byloje esanti charakteristika nebuvo pateikta tarnybai, ji buvo baudžiamojoje byloje. Baisogalos seniūnija tarnybai nepateikė jokios informacijos, kad yra pažeidžiamos D. J. teisės jo motinos N.M. J. šeimoje. D. J. su savo mama buvo atėję į tarnybą domėtis pareiškėjo sesers įvaikintais vaikais. Kai tarnybos atstovai lankėsi D. J. šeimos namuose, buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sesers nepilnamečių vaikų, o ne dėl D. J. netinkamos priežiūros. Taip pat atsakovas nebuvo informuotas ir apie D. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes negavo jokio pranešimo apie tai iš teismo, taip pat prašo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu taip pat skundą atmesti, nes pareiškėjas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjo pateiktas skundas ir jame keliami reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, konstatavus, jog atsakovas savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė, o pareiškėjo skunde ir pasisakymuose nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos neteisėtu neveikimu, nes atsakovui nieko nebuvo žinoma apie pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Taip pat teismas pripažįsta, jog pareiškėjas ne dėl svarbių priežasčių yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Šioje byloje keliamo ginčo esmė – žalos (turtinės ir neturtinės), padarytos viešo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais, atlyginimas. Tokios žalos atlyginimą skirtingu laiku reglamentavo skirtingos Civilinio kodekso normos – iki 2001 m. liepos 1 d. – Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 485 straipsnis, nuo 2001 m. liepos 1 d. CK 6.246-6.250, 6.271, 6.273 straipsniai, todėl reikėtų apibrėžti kuriomis normomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas pareiškėjo pateiktas skundas. Kaip matyti iš pateikto skundo pareiškėjas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų ir neveikimo, kuriuos jis padarė pareiškėjui esant nepilnamečiui, taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra gimęs, sprendžiant pagal asmens kodą 1983-03-03, jo reikalavimo atžvilgiu taikytinos normos įtvirtintos Civiliniam kodekse galiojusiame iki 2001-07-01, nes pareiškėjas pilnametystės sulaukė 2001-03-03.

Reikalavimo atsiradimo metu galiojusio CK 485str. numatė, kad „Žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendraisiais pagrindais (483, 484 straipsniai). Negautos pajamos atlyginamos ne daugiau negu priklausytų palūkanų, kurios apskaičiuojamos nuo turėtų išlaidų, turto netekimo arba sužalojimo sumos pagal komercinių bankų mokamas už terminuotus indėlius vidutines palūkanas. Be turtinės žalos, šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala, kurios dydį kiekvienu atveju nuo trijų šimtų iki penkių tūkstančių litų nustato teismas“. Pagal straipsnio dispoziciją matyti, kad žalos atlyginimo reikalavimas nėra absoliutus, o jis galimas tik tada, jeigu atsiranda dėl neteisėtų valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmų ar neveikimo, t.y. šio reikalavimo nagrinėjimui taikytinos deliktinės atsakomybės atvejui numatytos sąlygos, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad atsakovas (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bei taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tokiai atsakomybei atsirasti CK numatė būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą; žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes); priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūno kaltę ir neesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybė negalima.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė visą eilę aplinkybių dėl jo nuomone, neteisėto atsakovo pareigūnų neveikimo, kuris pasireiškė jo, kaip nepilnamečio asmens teisių negynimu, tačiau atsakomybės, o tuo pačiu ir moralinės žalos atlyginimui, pagrindu turėtų būti aukščiau numatytų sąlygų visetas, tame tarpe ir atsakovo kaltė, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui būtų buvę žinoma apie nepilnamečio pareiškėjo teisių pažeidimą ir netinkamą rūpinimąsi juo, tačiau atsakovas nebūtų ėmęsis kokių nors, jam norminiais aktais reglamentuotų veiksmų. Tokių faktų teismui nepateikė nei pats pareiškėjas, o atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovui nieko nebuvo žinoma apie pareiškėjo teisių pažeidimus, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismo taip prašė priteisti jam iš atsakovo ir turtinę žalą, nes jam turėjo būti mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pašalpa. Nuo 1998 01 01 VSD bazinės pensijos dydis buvo 132 lt, todėl jam privalėjo būti išmokėta už 4 mėnesius po 132 lt. - 528 lt. Nuo 1998-05-01 VSD bazinės pensijos dydis buvo 138 lt, todėl, nuo 1998-05-01 iki 2001-10-25 jam privalėjo būti išmokėta 5764,84 lt. Bendrai, jo nuomone, dėl Radviliškio rąj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos neveikimo - nevykdant įstatymų, jis patyrė 6292,84 lt. turtinę žalą, kurią ir prašė priteisti. Teismo nuomone, šis reikalavimas atmestinas, nes reikalavimo atsiradimo metu galiojusi CK redakcija numatė tokiems reikalavimams trijų metų ieškinio senaties terminą (CK 84 str. 1 dalis, 1964 m. redakcija), analogišką senaties terminą numatė ir CK 1.125str.8d. įsigaliojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. kaip matyti iš reikalavimo pareiškėjo reikalavimas yra ribojamas 2001-10-25, taigi nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas, o tai reiškia, jog valstybė pareiškėjui jo pažeistų teisių gynimą garantavo iki 2004-10-25, kai tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2006-11-23, t.y. praėjus daugiau kaip dviem metams po senaties termino suėjimo. Byloje dalyvaujanti atsakovo atstovė prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu prašymą atmesti. Tuo tarpu pareiškėjas ir jo atstovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą nurodydami, jog atsakovas daug ir dažnai sirgo, buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, turi psichikos defektų ir nurodė, jog tai, jų nuomone pakankamai svarbios priežastys sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Teismo nuomone, pareiškėjo ir jo atstovo nurodytos priežastys nėra pakankamos tam, kad būtų atnaujintas ieškinio senaties terminas, nes nors pareiškėjas ir turi psichikos defektų bei buvo gydomas gydomo įstaigose, tačiau jis nustatyta tvarka dėl psichikos susirgimų nebuvo pripažintas neveiksniu, kaip matyti iš jo pasisakymų ir argumentacijų teismo posėdžio metu, yra pakankamai orientuotas ir motyvuotas, todėl turėjo galimybę gindamas savo pažeistas teises savalaikiai pateikti atitinkamus reikalavimus atsakovui ar teismui, todėl prašymas dėl ieškinio senaties atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovu šioje byloje pareiškėjas ir jo atstovas yra įtraukęs dalyvauti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, į teismo pastebėjimus dėl atsakovo pakeitimo, pareiškėjas nesureagavo ir manė, jog žala jam padaryta būtent šio atsakovo veiksmais, todėl teismas ir nagrinėjimo ribas apibrėžia reikalavimų keliamų šiam atsakovui ribose.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas gauti iš kitos šalies savo patirtų išlaidų atlyginimą (44str.1d.). kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimai yra atmesti, tai taip pat atmestinas ir jo reikalavimas dėl patirtų teismo išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ABTĮ 18str.2d.4p., 85str.5d., 86-87str.str., 88str.1d.1p.,

nusprendė:

Pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gražvydas Poškus

Nuorašas tikras: