Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-75/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
1S-75/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-75/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2, 2.1.16.1.2.1.1,2.1.16.1.2.1.3LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus

sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Erikui Vaitiekūnui,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 8 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (toliau BK), t.y. 2009 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu 00.00 iki 02.00, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais tyčiniais veiksmais – pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų be jokios dingsties prikibęs prie J. S. Ignatavičiaus, tyčia jam sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau dešimties smūgių į galvą, tuo nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl kurio jis 2009 m. rugsėjo 20 d. KMUK mirė – tuo tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė J. S. I. .

A. K. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK ) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi A. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė Kauno apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje A. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis praeityje teistas 6 kartus, 28 kartus baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtų socialinių santykių, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad A. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamasis A. K. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, todėl laikomas suimtas visiškai nepagrįstai. Ikiteisminis tyrimas vedamas neobjektyviai, visi jį teisinantys įrodymai atmetami, o jam palankius parodymus duodantiems liudytojams grasinama baudžiamąja atsakomybe. Be to, prokuroras be pagrindo atmetė visus jo prašymus atlikti tam tikus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Įtariamojo įsitikinimu, nukentėjusįjį J. S. I. nužudė kiti asmenys - L. V. , D. K. ir G. M. . Minėti asmenys net tik duoda melagingus parodymus, bet ir visą kaltę verčia jam.

Įtariamasis taip pat skunde nurodo, kad turi šeimą, gyvenamąją vietą, išlaiko tris mažamečius vaikus, invalidę motiną, kuri augina vieną iš jo vaikų, bėgti (slėptis) neketina.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo A. K. gynėja prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. K. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi įtariamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, ekspertizės išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktų įrodymų neanalizuoja ir nevertina, taip pat nesprendžia ir kaltės klausimo. Tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme. Todėl nenagrinėtini įtariamojo skundo argumentai, kad liudytojai duoda melagingus parodymus, jam inkriminuojamo nusikaltimo jis nepadarė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai A. K. , įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas, 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi, A. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. A. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. K. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. K. , esant neišnykusiam teistumui, įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik realią ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, A. K. anksčiau 6 kartus teistas, 28 kartus baustas administracine tvarka, nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas A. K. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors A. K. skunde nurodo, jog turi šeimą, gyvenamąją vietą, išlaiko tris mažamečius vaikus, invalidę motiną, kuri augina vieną iš jo vaikų, bėgti (slėptis) neketina, tačiau šios įtariamojo nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos įvairios daug laiko reikalaujančios užduotys specialistams, apklausta eilė liudytojų, taikytos procesinės prievartos priemonės, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai, išimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atlikta jų apžiūra ir padarytos garso įrašų stenogramos, paskirtas objektų- mikrodalelių tyrimas, atliktos akistatos tarp liudytojų ir įtariamųjų, papildomai apklaustas įtariamasis A. K. , gautos dalis paskirtų ekspertizių išvados, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam A. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę A. K. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus