- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-1614-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08368-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atstovo advokato padėjėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. G. 28 962 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas.
2016 m. kovo 29 d. teismo rezoliucija civilinė byla pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. balandžio 26 d. 13 val. Apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas advokato padėjėjas J. K. buvo informuotas teismo šaukimu 2016 m. kovo 31 d.; pasirašytinai šaukimą advokato J. K. kontoros adresu priėmė advokatas J. K.. Į 2016 m. balandžio 26 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, jokių prašymų į bylą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo atstovui paskyrė 200 Eur baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas J. K. 2016 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, nurodydamas, kad teismo posėdžio metu sirgo, kas gali būti pripažinta svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Teismas nustatė, kad teismo posėdis vyko 2016 m. balandžio 26 d. 13 val., tačiau ieškovo atstovas iki teismo posėdžio nepateikė teismui prašymo ir įrodymų dėl teismo posėdžio atidėjimo ir neatvykimo priežasčių. Dar daugiau, teismas apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis nebuvo informuotas net po teismo posėdžio ar iš karto po nedarbingumo pabaigos. Pažymėjo, kad teismas neprivalo aiškintis ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, o pats proceso dalyvis privalo informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir priežastis, dėl kurių į jį negali atvykti. Ieškovo atstovas šios įstatymo nustatytos pareigos nevykdė, apie neatvykimo priežastis teismą informavo tik 2016 m. gegužės 5 d. prašymu dėl teismo baudos panaikinimo. Iš pateikto ieškovo atstovo pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą teismas negalėjo spręsti, kad liga buvo sunki ir dėl jos nebuvo galima atvykti į teismo posėdį. Atkreipė dėmesį, kad nedarbingumas truko tik 2 dienas. Be to, ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis (nepriklausomai nuo jos svarbos) nėra pagrindas naikinti paskirtą teismo baudą, nes apie neatvykimo priežastis teismui pranešta tik paskyrus ieškovo atstovui baudą ir nenurodoma, kodėl apie jas nebuvo pranešta anksčiau.
Teismas darė išvadą, kad advokato padėjėjas J. K., gerai žinodamas CPK 246 str. 1 d. nuostatas, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ieškovo atstovo ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atidėtas bylos nagrinėjimas, taip pat kokios neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, galėjo iš anksto arba iš karto po nedarbingumo pabaigos informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti 2016 m. balandžio 26 d. vykusiame teismo posėdyje ir neatvykimą pateisinančias priežastis, tačiau to laiku nepadarė, apie nedalyvavimo priežastis ieškovo atstovas teismą informavo tik 2016 m. gegužės 5 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovui bauda paskirta dėl aiškiai nepagrįsto neatvykimo į teismo posėdį, todėl remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad J. K. 200,00 Eur bauda už nepagrįstą neatvykimą į teismo posėdį paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nenaikintina.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas advokato padėjėjas J. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir paskirtą 200 Eur baudą.
Atskirojo skundo argumentai:
1) LR Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ nurodoma, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo pašalpą. Pagal Įsakymo 10 str. gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą. Joks gydytojas elektroninio pažymėjimo neišduotų asmenims, apsimetusiems sergančiais (Įsakymo 44 str. 2 p.).
2) Teismo posėdyje nedalyvavo, nes 2016 m. balandžio 26 d. staiga pasijuto blogai, atsirado pykinimas, bendras organizmo silpnumas. Nors rengėsi vykti į darbą, tačiau supratęs, kad sveikata blogėja, nedelsdamas nuvyko į polikliniką, kur jam buvo diagnozuota rotavirusinė infekcija ir griežtai nurodyta vykti namo. Dėl šių priežasčių nei savalaikis teismo informavimas dėl neatvykimo priežasčių, nei jo dalyvavimas parengiamajame posėdyje buvo neįmanomas.
3) Nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, tačiau teismui yra paliekama diskreciios teisė vertinti ar konkrečiu atveju šios, paprastai nesvarbios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pagal CPK straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. kovo 10 d. buvo priimtas ieškovo R. S. ieškinys atsakovui V. G. dėl skolos atlyginimo. Teismo 2016 m. kovo 29 d. rezoliucija civilinė byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. balandžio 26 d. 13 val., apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovą advokato padėjėją J. K. informuojant teismo šaukimu 2016 m. kovo 31 d. Į 2016 m. balandžio 26 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, jokių prašymų nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi paskyrė adv. p. J. K. 200 Eur baudą už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, o 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. prašymą dėl baudos panaikinimo.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad 2016 m. balandžio 26 d. staiga pasijuto blogai, atsirado pykinimas, bendras organizmo silpnumas, nors rengėsi vykti į darbą, tačiau supratęs, kad sveikata blogėja, nedelsdamas nuvyko į polikliniką, kur jam buvo diagnozuota rotavirusinė infekcija ir griežtai nurodyta vykti namo. Pagrįsdamas nurodytas aplinkybes J. K. pateikė Pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. ir nurodė, kad dėl ūmios infekcijos nei savalaikis teismo informavimas dėl neatvykimo priežasčių, nei jo dalyvavimas parengiamajame posėdyje buvo neįmanomas. CPK 246 str. 1 d. nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 str. 3 d., atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą. Viena vertus, nors kaip nurodyta CPK 246 str. 1 d. bei kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liga nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į žmogiškąjį faktorių, kiekvienam egzistuoja reali tikimybė netikėtai susirgti. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tai buvo pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kurio metu posėdžio pirmininkas turėjo apklausti šalis, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, spręsti klausimą dėl įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu reikalingi išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Parengiamojo posėdžio metu taip pat turi būti šalims pasiūloma sudaryti taikos sutartį arba imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 228 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju parengiamasis teismo posėdis įvyko, byla iš esmės buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje nustatant posėdžio datą. Kita vertus, advokato padėjėjas nei prieš parengiamąjį teismo posėdį, nei po jo ar po nedarbingumo pabaigos neinformavo pirmos instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje bei neatvykimą pateisinančias priežastis. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo atstovas įrodymus, pagrindžiančius jo ligą, pateikė tik 2016 m. gegužės 5 d. kartu su prašymu panaikinti baudą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo pagrindą taikyti CPK 246 straipsnyje įtvirtintą sankciją ir neatvykusiam į parengiamąjį teismo posėdį bei neinformavusiam apie neatvykimo priežastis ieškovo atstovui skirti baudą. Tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nedalyvavo dėl ūmaus infekcinio susirgimo, taip pat įvertinus aplinkybę, kad jis nors ir su prašymu panaikinti baudą, bet pateikė jo ligą pagrindžiančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 7 d.), yra pagrindas sumažinti ieškovo atstovui skirtą baudą, todėl pirmos instancijos nutartis, kuria atmestas ieškovo atstovo adv. p. J. K. prašymas panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirtą baudą, keistina, sumažinant J. K. paskirtą baudą iki 50 Eur (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti.
Ieškovo R. S. atstovo advokato padėjėjo J. K. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo R. S. atstovui advokato padėjėjui J. K. paskirtą baudą iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).