Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo nustatyta, kad A. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (b. l. 7-8). A. K. (duomenys neskelbtini)mirė (b. l. 5). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja buvo jų duktė (b. l. 9-12). Notaro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad po A. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 18). A. K. ir A. K. santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). A. K. rūpinosi butu (b. l. 16, 17).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. LR civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01. Tačiau iki tol galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo nustatyta iš esmės ta pati paveldėjimo tvarka. Santuokos ir šeimos kodekso 587 str. 2-3 d. buvo numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Santuokos ir šeimos kodekso 587 str. 5 d. buvo numatyta, jog priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais matyti, kad A. K. tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek ir po mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pusė šio turto, įgyto santuokoje, laikytina A. K. nuosavybe, taigi, A. K. naudojosi šiuo turtu, rūpinosi kaip savu, tame pačiame bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. A. K. turto paveldėjimo byla neužvesta. Esant nustatytoms aplinkybėms galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. faktiškai valdė nurodytą turtą visą laiką. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimui. Niekas per itin ilgą laiko tarpą po A. K. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. po A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėja taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. bendrosios dalinės (pareiškimo tekste – bendrosios jungtinės) nuosavybės teise su A. K. priklausė po 1/2 dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d.). Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.). A. K. ir A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), butas įgytas A. K. vardu (duomenys neskelbtini), A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl pagal galiojusį teisinį reguliavimą tai savaime reiškia, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, dėl ko joks papildomas juridinis faktas šiuo klausimu negali būti nustatytas (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.