- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2413-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40320-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- UAB „Gerovės“
- Trečiasis asmuo
- B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J.
- Ieškovas
- UAB „Gerovės konservai“, B. J., A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir trečiųjų asmenų B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Gerovės konservai“, B. J., A. J. ieškinį atsakovui UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir tretiesiems asmenims G. Š., L. J., I. Š., B. Š., D. Š., J. D., J. U., I. Š. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB „Gerovės konservai“, B. J., A. J. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Gerovės“ konservų fabriko 2016 m. spalio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą „atšaukti A. J. iš bendrovės vadovo pareigų; pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas visuotinio akcininkų susirinkimo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą „išrinkti G. Š. uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas vadove“.
2. Ieškovai patikslino ieškinio dalyką, reikalaudami pripažinti negaliojančiu UAB „Gerovės“ konservų fabriko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, priimtą 1 darbotvarkės klausimu, kurio nuspręsta: „Nuo 2017 m. sausio 31 d. iš bendrovės vadovo pareigų atšaukti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. vasario 1 d. bendrovės vadovu išrinkti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Įgalioti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus, įskaitant įrašą darbo sutartyje, ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamai įforminti darbo sutarties su atšaukiama bendrovės vadove A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Įgalioti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), pasirašyti su naujai išrenkamu Bendrovės vadovu sudaromą darbo sutartį. Naujai išrinktai bendrovės vadovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti darbo laiką – aštuonių valandų per dieną, keturiasdešimt valandų per savaitę, ir atlyginimą, lygų devyniems šimtams dvidešimt šešiems eurams, neatskaičius mokesčių. Įgalioti naujai išrinktą Bendrovės vadovę G. Š., jai pradėjus eiti Bendrovės vadovo pareigas, bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus pranešti Juridinių asmenų registrui apie Bendrovės vadovo pasikeitimą“.
Šalies argumentai
3. Ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Gerovės“ konservų fabriko visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti klausimą dėl bendrovės vadovo perrinkimo. Ieškovų nurodyta, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas ieškovams praras prasmę. Ieškovams tapo žinoma, kad UAB „Gerovės“ konservų fabriko visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris turi įvykti 2018 m. balandžio 26 d., ketinama svarstyti bendrovės vadovo perrinkimo klausimą. Pasak ieškovų, tuo atveju, jeigu Bendrovės vadove iš naujo būtų išrinkta G. Š., tai padėties iki ginčijamo visuotinio akcininkų sprendimo priėmimo atkūrimas taptų negalimas, nes Bendrovės vadove vis tiek liktų G. Š., o ginčijamu nutarimu iš Bendrovės vadovo pareigų atšauktas asmuo į šias pareigas nebūtų grąžintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino – uždraudė atsakovui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui, buveinė Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Zarasų g. 5, juridinio asmens kodas 122355065, UAB „Gerovės“ konservų fabriko visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti UAB „Gerovės“ konservų fabriko, juridinio asmens kodas 122355065, vadovo perrinkimo klausimą.
5. Teismas vertino, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. ieškovų pateikti įrodymai patvirtina ieškovams palankaus teismo sprendimo galimybę.
6. Teismas taip pat nustatė, kad iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko 2018 m. balandžio 26 d. bendrajame balsavimo biuletenyje nurodytos 2018 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės ir iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos darbotvarkės klausimais pasiūlytų sprendimo projektų matyti, jog 6 darbotvarkės klausimu „dėl bendrovės vadovo perrinkimo“ perrinkti bedrovės vadove G. Š. ir patvirtinti, kad ji toliau eina bendrovės vadovo pareigas. Teismo vertinimu, priėmus tokį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju būtų negalimas iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimas, nes UAB „Gerovės“ konservų fabriko vadovu liktų panaikintu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktas asmuo, o atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų asmuo į šias pareigas nebūtų sugrąžintas. Tokiu atveju ieškovams palankiu teismo sprendimu siekiamas teisinis rezultatas nebūtų pasiektas, o ieškovai būtų priversti inicijuoti dar vieną teismo procesą dėl kito visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuriuo Bendrovės vadovu paskirtas tas pats asmuo – G. Š., panaikinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, tretieji asmenys B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, prašydami skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Atsakovo bendrovės vadovo perrinkimas ir ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas vienas kitam netrukdo.
7.2. Byloje ginčijamą 2016 m. spalio 24 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl atsakovo vadovės A. J. atšaukimo iš atsakovo vadovo pareigų ir G. Š. išrinkimo atsakovo vadove priėmė akcininkų dauguma, turinti daugiau nei 70 proc. nurodytame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų ir daugiau nei 65 proc. visų atsakovo akcijų balsų skaičiaus. Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. įregistruotų atsakovo įstatų 5.11 punktą tiek vadovo atšaukimui, tiek išrinkimui pakanka paprastos susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos, t. y. daugiau balsavusiųjų „už“ nei „prieš“. Šie Įstatai turėjo teisinę galią ir 2016 m. spalio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu, tie patys įstatai galioja ir dabar. Pagal šiuos Įstatus atsakovo akcininkai, turintys daugiau nei 65 proc. visų atsakovo akcijų balsų, turi teisę bet kada atšaukti esamą ir išrinkti naują atsakovo vadovą.
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, visų pirma, yra užkirsti kelią nesąžiningiems atsakovo veiksmams. Atsakovo atveju, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas ir dėl vadovės perrinkimo, buvo šaukiamas sąžiningai ir skaidriai, užtikrinant galimybę visiems atsakovo akcininkams dalyvauti ir balsuoti visais darbotvarkėje numatytais klausimais. Dėl to nėra jokio pagrindo drausti atsakovui atlikti sąžiningus ir teisėtus veiksmus, susijusius su atsakovo vadovo perrinkimu.
7.4. Atsakovas, perrinkdamas vadovą, siekia įgyvendinti išimtinę akcininkų teisę ir teisėtą interesą turėti atsakovo vadovu asmenį, kuriuo pasitiki akcininkų dauguma (65,99 proc. visų atsakovo akcijų balsų), turinti teisę išrinkti vadovą tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal Bendrovės įstatus. Todėl būtų nepagrįsta, neproporcinga, neteisinga ir neekonomiška drausti akcininkams įgyvendinti savo teisę perrinkti atsakovo vadovu asmenį, kuriuo pasitikima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
12. Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Kartu pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
13. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
14. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat turi vadovautis ekonomiškumo principu. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, šis principas yra susijęs ir su bendruoju proporcingumo teisės principu. Pastarojo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvados, kad, nepritaikius ieškovų prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, jiems palankaus teismo sprendimo atveju siekiamas teisinis rezultatas nebūtų pasiektas, ieškovai būtų priversti inicijuoti dar vieną teismo procesą dėl kito visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuriuo bendrovės vadovu paskirtas tas pats asmuo – G. Š., panaikinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti UAB „Gerovės“ konservų fabriko vadovo perrinkimo klausimą – nesusijusi su būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įvykdymo užtikrinimu, pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone akcininkams draudžiama atlikti iš esmės teisėtus veiksmus, įgyvendinant Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas akcininkų teises. Deklaratyvūs teiginiai apie ieškovų ketinimus inicijuoti naujus ginčus dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negali būti pagrindas, naudojantis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, uždrausti kitai šaliai naudotis įstatymo suteikiamomis teisėmis. Kartu pažymėtina tai, kad, įvertinus ieškiniu keliamą reikalavimą, nėra jokios grėsmės, jog, nepritaikius ieškovų prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, bus neįmanoma ar sudėtinga įvykdyti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą. Nagrinėjimu atveju nenustatyta teisėto pagrindo varžyti akcininkų teisę Bendrovės akcininkų visuotiniame susirinkime spręsti vadovo perrinkimo klausimą.
17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą, nes nėra antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.