Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1335-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2S-1335-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Skolininkas
A. Č., J. Č.
Kreditorius
AB Parex banko
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1335-520/10Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB Parex banko pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB Parex bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininko A. Č. 984 322,13 eurų skolą, 130 Lt žyminį mokestį, 6 mėnesių LIBOR EUR+3,5 proc. metinių palūkanų, numatytų Sutartyje, nuo priteistos sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos bei parduoti iš varžytynių 2007-07-16 hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius turto objektus, nuosavybės teise priklausančius skolininkui A. Č.: 6,7568 ha ploto žemės sklypą, 74,70 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, viralinę, kiemo rūsį, 10 ūkinių pastatų, pirtį, tvartą, malkinę, kiemo statinius (rūkyklą, 2 vnt. lauko tualetų, stoginę), esančius (duomenys neskelbtini), 100,99 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 10,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 6,57 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat nekilnojamojo turto objektus, nuosavybės teise priklausančius J. Č.: 6,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,6 ha ploto žemės sklypą, esantį Kenos (duomenys neskelbtini), 2,66 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,7 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas A. Č. ir įkeisto turto savininkė J. Č. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-09 nutartyje nustatytu terminu skolos negrąžino ir 2010-05-03 skola sudarė: 868 860 eurų negrąžinto kredito, 17608,06 eurų nesumokėtų palūkanų, 97854,07 eurų nesumokėtų delspinigių, viso – 984 322,13 eurų. Nurodė, kad skolininkas A. Č. pagal 2007-07-12 kreditavimo sutartį gauto 868 860 eurų kredito grąžinimą užtikrino 2007-07-16 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeitė skolininkui A. Č. ir J. Č. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Kadangi skolininkas nustatytu terminu negrąžino skolos, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-09 nutartimi buvo areštuotas skolininkui A. Č. ir įkeistų daiktų savininkei J. Č. priklausantys įkeisti nekilnojamieji daiktai, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkė įspėti dėl 868 860 eurų skolos, 17608,06 eurų palūkanų, 46963,13 eurų delspinigių, žyminio mokesčio grąžinimo kreditoriui grąžinimo per 1 mėnesį nuo nutarties gavimo dienos.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 868 860 eurų negrąžinto kredito, 17608,06 eurų nesumokėtų palūkanų, 97854,07 eurų nesumokėtų delspinigių, viso – 984 322,13 eurų bei 130 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių LIBOR EUR+3,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2010-05-07) iki visiško skolos išieškojimo dienos nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis šios tvarkos: pirmąja eile parduoti varžytynėse 6,7568 kv. m ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, kiemo rūsį, 10 ūkinių pastatų, pirtį, tvartą, malkinę, kiemo statinius (rūkyklą, lauko tualetą – 2 vnt. stoginę), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius A. Č.; antrąja eile parduoti varžytynėse – 10,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. Č.; trečiąja eile parduoti varžytynėse 6,57 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. Č.; ketvirtąja eile parduoti varžytynėse butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. Č.; penktąja eile parduoti varžytynėse 6,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Č.; šeštąja eile parduoti varžytynėse 0,7 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Č.; septintąja eile parduoti varžytynėse 1,6 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Č.; aštuntąja eile parduoti varžytynėse 2,66 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Č.; netenkino kreditoriaus prašymo išieškoti 6 mėnesių LIBOR EUR +3,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos grąžinimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-09 nutartis, kuria areštuotas skolininkui A. Č. ir įkeistų daiktų savininkei J. Č. nuosavybės teise priklausantys įkeisti nekilnojamieji daiktai, buvo įteikta skolininkui 2010-03-17, o įkeisto turto savininkei – 2010-03-29, tačiau, pareiškėjo nurodymu, hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, skolą sudaro 868 860 eurų negrąžinto kredito, 17608,06 eurų palūkanų, 97854,07 eurų delspinigių, iš viso – 984 322,13 eurų bei 130 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į hipotekos bylų ypatumus, įstatyminių ir sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpius, vadovaudamasis teismų praktika, padarė išvadą, jog kreditoriaus prašymas priteisti 6 mėnesių LIBOR EUR +3,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos grąžinimo, yra pagrįstas, o nuo visos priteistos sumos – nepagrįstas.

Šalies argumentai

Skolininkas A. Č. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-05-10 nutarties dalį, kuria nutarta išieškoti 97854,07 eurų delspinigių, ir kreditoriaus AB Parex banko reikalavimą dėl 97854,07 eurų išieškojimo atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš jo 97854,07 eurų delspinigių, kurie sudaro devintadalį visos skolos, arba 32,85 proc. metinių palūkanų, nes toks delspinigių dydis yra neprotingas, nesąžiningas ir prieštarauja įstatymams bei teismų praktikai. Nors Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 p. buvo nustatyti 0,09 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną, tačiau teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, numatančia, kad įprasti delspinigiai yra 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, CK 6.258 str., turėjo netesybas sumažinti iki 21745,34 eurų, t. y. nuo 0,09 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Iš Hipotekos skyriaus teisėjos nutarties nėra aišku nei už kokį laikotarpį, nei nuo kokios sumos yra suskaičiuoti 97854,07 eurų delspinigiai, jam jokiu būdu nėra pateiktas delspinigių apskaičiavimas, nors CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato 6 mėnesių senaties terminą netesyboms išieškoti. Be to, pradiniu pareiškimu kreditorius prašė priteisti 46963,13 eurų delspinigių, tačiau skundžiama nutartimi iš jo nutarta išieškoti 97854,07 eurų delspinigių. Dėl to jis negali tinkamai ginti savo teisių, prašydamas taikyti ieškinio senatį delspinigiams išieškoti, o įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, civilinėmis teisėmis naudotis nesąžiningai.

Atsiliepimas

Kreditorius AB Parex bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl delspinigių dydžio atmestini, kadangi bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje ir tokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose teismas formaliai patikrina, ar yra įstatymo numatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dėl delspinigių dydžio nagrinėtini ieškinio teisena.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB Parex banko pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkui A. Č. ir įkeistų daiktų savininkei J. Č. nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus dėl 868 860 eurų negrąžinto kredito, 6 mėnesių LIBOR EUR+3,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2010-05-07 iki visiško skolos išieškojimo, 17608,06 eurų nesumokėtų palūkanų bei 97854,07 eurų nesumokėtų delspinigių pagal pakartotinį kreditoriaus AB Parex banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartinę hipoteką.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB Parex bankas ir skolininkas A. Č. 2007-07-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KSV/198 (toliau ir Sutartis) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 868 860 eurų kreditą iki 2010-01-02. Sutarties specialiosios dalies 3.1 p. skolininkas įsipareigojo mokėti 0,09 proc. dydžio delspinigius (b. l. 125-145). Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, taip pat buvo įkeisti J. Č. asmenine nuosavybe priklausantys nekilnojamieji daiktai. 2008-07-13 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo užtikrintas 2007-07-12 Sutarties sąlygų įvykdymas, nustatyta turto pardavimo varžytynėse eilė (b. l. 159-170).

Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo terminas baigėsi 2010-01-02. Kreditorius 2010-01-20 įspėjimu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ pranešė skolininkui A. Č., kad suėjus kredito grąžinimo terminui, skolininkas yra įpareigojamas per 7 dienas grąžinti visą kreditą, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitus mokėjimus. 2010-02-23 panešimu kreditorius pranešė įkeistų daiktų savininkei J. Č., kad suėjus kredito grąžinimo terminui, skolininkas iki 2010-01-27 negrąžino kredito, palūkanų, delspinigių, kitų mokėjimų, todėl kreditorius pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui ir laiduotojui priklausančio turto ir lėšų (b. l. 154). Kadangi skolininkas nustatytu terminu neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-03-09 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos nebuvo grąžintas kreditas, sumokėtos palūkanos ir delspinigiai, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-05-10 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus nurodytą negrąžintą kreditą, nustatytus delspinigius ir palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduodant juos iš varžytynių.

Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su ta Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-05-10 nutarties dalimi, kuria iš jo nutarta priverstinai išieškoti 97854,07 eurų delspinigių, prašo šią nutarties dalį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Hipotekos skyriaus teisėja privalėjo savo iniciatyva sumažinti Sutartyje nustatytų 0,09 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc., todėl iš jo galėjo būti priteista ne daugiau kaip 21745,34 eurų delspinigių, nes Sutartyje numatyti delspinigiai yra neprotingi, neatitinka teismų praktikos, taip pat Hipotekos skyriaus teisėja nenurodė, kaip yra apskaičiuoti delspinigiai, už kokį laikotarpį, todėl jis negali tinkamai ginti savo teisių, prašydamas

taikyti CK 1.125 str. nustatytą 6 mėn. senaties terminą delspinigiams. Kitų Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-05-10 nutarties dalių apeliantas neskundžia. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su apelianto nurodytu delspinigių skaičiavimo būdu ir dydžiu. Tai reiškia, jog tarp kreditoriaus ir skolininko yra kilęs ginčas dėl delspinigių pagal Kreditavimo sutartį dydžio, tačiau toks ginčas byloje dėl hipotekos teisinių santykių nesprendžiamas.

Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio (nagrinėjamu atveju – dėl delspinigių dydžio apskaičiavimo, senaties taikymo) nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Dėl to Hipotekos skyriaus teisėja pagrįstai priėmusi kreditoriaus pakartotinį prašymą, patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustačiusi, jog kreditorius ir skolininkas Kreditavimo sutartyje buvo sutarę dėl delspinigių mokėjimo, kreditorius pakartotiniame prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas nesumokėjo ir 97854,07 eurų delspinigių, nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko A. Č. kreditoriui AB Parex banko kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą 97854,07 eurų delspinigių sumą, o ne 46963,13 eurų delspinigių sumą. CPK 558 str. numato pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu pareiškimu. Hipotekos teisėjas, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka jį tenkina. Išieškojimo iš įkeisto turto dydį pakartotiniame pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2005). Dėl to Hipotekos teisėja negalėjo spręsti dėl kitokios nei pakartotiniame pareiškime nurodytos delspinigių sumos priteisimo ir priteisti ne pakartotiniame prašyme kreditoriaus nurodytą delspinigių dydį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad hipotekos teisėja pagrįstai nutartyje nurodė, kad iš skolininko turi būti išieškota ir 97854,07 eurų delspinigių, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. Č. 8,50 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius