- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- I-1152-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04143-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017-11-28 raštą Nr. 48SD-14703-(14.48.104.) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad skundžiamame rašte neatsakyta į jo 2017-03-08 skunde išdėstytus prašymus (ištirti, ar žemės naudojimo pažeidimai ištaisyti ir informuoti jį, ar kaltas asmuo nubaustas). Be to, rašte nenurodyta data, kada atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas, neatsiųstas patikrinimo aktas ir nenurodyta, kur galima būtų su juo susipažinti, nepašalinti kiti pažeidimai, užfiksuoti ankstesniame 2016-02-05 akte Nr. 48SD-1137-(14.48.104.). Nenurodytas teisė aktas, kuris draustų pateikti pareiškėjui informaciją apie pažeidėjui paskirtą nuobaudą.
Pabrėžia, kad dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos aplaidaus neveikimo, kuri ignoravo pareiškėjo prašymą informuoti, ar kaltas asmuo nubaustas, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pažeistas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovai NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 23–31) paaiškina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, siekdamas nustatyti, ar pašalinti pažeidimai, užfiksuoti 2016 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN- 28- (14.48.73.), atliko pakartotinį valstybinės žemės dalies tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir skundžiamame rašte pateikė informaciją apie pareiškėjo prašyme nurodyto konkretaus pažeidimo pašalinimą.
Nurodo, kad 2016 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN- 28- (14.48.73.) kopija buvo pateikta pareiškėjui kartu su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 48SD-1137-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, t. y. Pareiškėjui buvo žinoma, kad 2016 m. sausio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyti ir 2016 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ZN-28-(14.48.73.) užfiksuoti pažeidimai ne tik į pietus nuo B. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pareiškėjo kreipimesi į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir VRAAD) minimo B. M. „kaimyno sklypo Nr. 1“. Daro išvadą, kad pareiškėjas pats apsisprendė, apie kokio pažeidimo pašalinimą prašyti informacijos. Jis, žinodamas apie 2016 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-28-(14.48.73.) užfiksuotus pažeidimus, prašyme aiškiai įvardino koordinates, galimą pažeidėją bei davė nuorodą į pirmiau minėtą kreipimąsi į VRAAD, kur taip pat pats pareiškėjas įvardino tas pačias pažeidimo padarymo vietos koordinates ir dar patikslino pažeidimo padarymo vietą „šalia savo [t. y. B. M.] sklypo Nr. 2 ir kaimyno sklypo Nr. 1“. Taigi pareiškėjas pateikė labai tikslius duomenis apie pažeidimo, apie kurį prašoma informacijos, padarymo vietą. Todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius, turėdamas tikslius ir vienas kitą papildančius duomenis apie pažeidimo padarymo vietą ir pareiškėjo įvardintą galimą pažeidėją, neturėjo jokio pagrindo pateikti informacijos apie kitus pažeidimus, taip pat neturėjo ir negalėjo turėti pagrindo abejoti, kad pareiškėjas prašo kitos informacijos nei aiškiai ir išsamiai nurodyta jo prašyme.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-28-(14.48.73.) užfiksuotus pažeidimus, kurių nenurodė savo prašyme, vertina kaip „kitus“ (skunde teigia, kad „neparašyta, ar pašalinti kiti pažeidimai užfiksuoti ankstesniame 2016-02-05 akte Nr. 48SD-1137-(14.48.104.)“).
Pažymi, kad duomenys apie asmens patraukimą ar nepatraukimą administracinėn atsakomybėn, įskaitant duomenis apie administracinės nuobaudos skyrimą ar neskyrimą asmeniui, yra asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ADTAĮ), todėl aptariamu atveju tokia informacija negalėjo būti vertinama kaip viešai teiktina, pareiškėjas pagal bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes neturėjo teisinio pagrindo tokios informacijos gauti, o NŽT Vilniaus rajono skyrius – tokios informacijos pateikti (ADTAĮ 6 straipsnis). Be to, kaip ne kartą konstatavo teismai, administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais ir kokias teisės normas pažeidė NŽT. Be to, NŽT raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio ir nedaro jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Pareiškėjo prašymas nėra fizinio asmens pranešimas apie galimai padarytą žemės naudojimo pažeidimą, jame nurodomas NŽT Vilniaus rajono skyriaus jau užfiksuotas pažeidimas ir prašoma pateikti informaciją apie užfiksuoto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo tyrimo (administracinio teisės pažeidimo teisenos) sprendimus. Toks skirtumas lėmė skirtingus NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmus nagrinėjant ir priimant sprendimus dėl pareiškėjo prašymo ir pareiškėjo kreipimosi į VRAAD ir skirtingą pareiškėjui pateikiamą informaciją.
Mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis, pareiškėjas nepagrindė žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2017-11-28 rašto Nr.48SD-14703-(14.48.104), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2017-03-13 kreipimąsi pateikti informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-11-03 prašymu VRAAD persiųstu NŽT Vilniaus rajono skyriui kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai atitverta miško dalis ir daroma žala gamtai, bei prašydamas ištirti prašyme nurodytus faktus bei nubausti prašyme minimą asmenį (b.l. 34).
2016-02-02 raštu Nr.48SD-1137-(14.48.104) NŽT Vilniaus skyrius, atsakydama į pareiškėjo minėtą pranešimą nurodė, jog vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę skyriaus specialistai patikrino valstybinės žemė sklypų dalį, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.48ŽN-28-(14.48.73). Minėtame rašte taip pat pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad tarp minėtų sklypų esančioje valstybinės žemės dalyje pastatytos tvoros, išbetonuota duobė, pastatytas betoninis garažas, savavališkai užimta 772 kv.m. valstybinės žemės ploto bei 209 kv.m. privataus žemės sklypo ploto, dėl nustatyto pažeidimo pradėta administracinio nusižengimo teisena (b.l. 35-36,37-46).
Pareiškėjas 2017-03-08 prašymu, kuris NŽT Vilniaus rajono skyriuje gautas 2017-03-13, kreipėsi į atsakovą pakartotinai nurodydamas, jog šalia sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) randasi savavališkai užgrobta valstybinė žemė, kurios nelegalus užgrobimas buvo konstatuotas 2016-02-01 patikrinimo aktu. Pažymėjo, jog jokių atsakymų apie rastus pažeidimus ir nubaustus asmenis negavo, prašo ištirti jo skundą ir jį informuoti apie tyrimo rezultatus: ar pažeidimai ištaisyti, ar pažeidimus padaręs asmuo nubaustas (b.l. 32).
Byloje ginčijamu 2017-11-28 raštu Nr.48SD-14703-(14.48.104) NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į minėtą prašymą, pareiškėją informavo, kad vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę NŽT Vilniaus skyrius atliko pakartotinį valstybinės žemės dalies į pietus nuo žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkas žemės užėmimas į pietų pusę nuo minėtų žemė sklypų pašalintas. Dėl pareiškėjo kreipimesi prašomos informacijos apie asmenims taikytą atsakomybę paaiškino, jog ši informacija nėra viešai teiktina, teisės aktai neįgalioja NŽT tokios informacijos teikti tretiesiems asmenims, todėl jog pateikti negali (b.l. 47).
Pareiškėjas nesutinka su NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu, nurodo, jog pateiktas raštas neatitinka įstatymų reikalavimų, nenurodyta, kada atliktas pakartotinis patikrinimas, nepateiktas patikrinimo aktas, nenurodyta ar pašalinti kiti pažeidimai užfiksuoti ankstesniame 2016-02-01 akte, nepagrįstai atsisakoma suteikti informaciją apie administracinę nuobaudą.
Atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareiškėjui pateiktas raštas, atsakant į jo prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar NŽT tinkamai išnagrinėjo prašymą ir pateikė visą pareiškėjo prašomą informaciją, ar jos atsakymas yra išsamus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875 Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklių), kuriomis savo veikloje vadovaujasi ir atsakovas.
VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.).
Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.), o asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas Taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.).
Iš pareiškėjo 2017-03-13 prašymo (nors jis ir pavadintas skundu) turinio akivaizdu, kad tai yra prašymas VAĮ prasme ir juo pareiškėjas prašo pateikti nurodytą informaciją apie tai, ar pašalintas, pareiškėjo teigimu, B. M. padarytas pažeidimas - galimas savavališkas valstybinės žemės užėmimas (duomenys neskelbtini), taip pat informaciją apie taikytą administracinio teisės nusižengimo teiseną. Minėtame rašte pateikta bendro pobūdžio informacija pareiškėjui, t. y. pateiktas atsakymas apie pareiškėjo 2015-11-03 prašyme minimo pažeidimo sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pašalinimą, taip pat paaiškinta, jog informacija apie tretiesiems asmenims taikytą administracinę atsakomybę nėra viešai teiktina. Šis raštas nėra sprendimas, kuris pats savaime pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes, šiuo raštu taip pat pareiškėjui nėra taikomos jokios poveikio priemonės.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį prašymas yra su asmens (fizinio asmens, juridinio asmens, kito subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių) teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 2007-08-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) 47.2 p., taip pat nuo 2017-11-23 galiojančios Taisyklių redakcijos 35.2 punkte, nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma, pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka, arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo, nustatančio registro informacijos teikimo tvarką, 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Registro duomenys, Registro informacija, Registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos viešai neskelbiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, kai skelbiami statistiniai duomenys ar administracinio nusižengimo trumpas aprašymas, neatskleidžiant asmens duomenų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl atsisakymo pareiškėjui teikti informaciją apie administracinės atsakomybės taikymą pareiškėjo prašymuose minimam konkrečiam asmeniui (B. M.). Duomenys apie administracinės nuobaudos skyrimą ar neskyrimą konkrečiam asmeniui, yra asmens duomenys pagal ADTAĮ, todėl ši informacija pagrįstai nebuvo teikta.
Administracinio nusižengimo teisenos pagrindai nurodyti ANK 590 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad administracinę teiseną teisės aktų nustatyta tvarka pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 45 punktą, pradeda ir šių pažeidimų tyrimą vykdo NŽT pareigūnai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, ir pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, jog prašymuose minimu pažeidimu dėl valstybinė žemės užėmimo jam būtų pradaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo informuoti pareiškėją apie nusižengimo tyrimo eigą kaip nukentėjusį asmenį.
Ginčijamame 2017-11-28 rašte, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017-03-13 prašymą pateikti informaciją, nurodyta, jog NŽT Vilniaus skyrius atliko pakartotinį valstybinės žemės dalies į pietus nuo žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, jog savavališkas žemės užėmimas į pietų pusę nuo minėtų žemės sklypų pašalintas. Toks NŽT atsakymas, atsižvelgiant į 2017-03-13 pranešime reiškiamą prašymą, vertintinas kaip pakankamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba informuodama pareiškėją apie jo pranešime nurodomo pažeidimo tyrimą neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti 2017-11-28 raštą Nr.48SD-14703-(14.48.104), atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos, 3000 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, kad patirtą žalą turi kompensuoti valstybė, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L. neveikė taip, kaip pagal Konstituciją ir įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti ir toks valdžios pareigūnų požiūris į piliečio galimybes vykdyti visuomeninę kontrolę sukuria nesaugumo, pareigūnų savivaliavimo ir demokratijos pamatų griovimo atmosferą bei skatina norą emigruoti iš šalies.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnyje yra numatytas vienas iš griežtos atsakomybės atvejų, t.y. civilinė atsakomybė net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas tris deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).
Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas žalą kildina būtent iš nurodyto, jo nuomone, nepagrįsto jo teisių pažeidimo ir ribojimo, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė NŽT atliktų neteisėtų veiksmų, sprendžia, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Konstatavus, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.