- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 1-34-348/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01714-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- A. Š., D. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei ir Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Rasai Verdnikovienei , gynėjams advokatams Albertui Trumpuliui ir Rasai Kalkauskienei , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.
D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1d.,181 str. 2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Š. 2009 m lapkričio 8 d. apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 18 , su D. J. ir kitu asmeniu, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tyčia, be priežasties galva smogė vieną kartą nukentėjusiajam M. B. į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis D. J. veikdamas bendrininkų grupėje grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2009 m. lapkričio 8d. apie 19val. 30 min., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr.18, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, reikalavo nukentėjusiojo M. B. atiduoti 10 Lt. o šiam atsisakius, kitam asmeniui vieną kartą sudavus nukentėjusiajam į veido sritį, jis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į kairį skruostą, tuo sukeldami fizinį skausmą ir nuskeldami mažiau kaip 1/6 danties vainiko, pagrobė iš nukentėjusiojo 10 Lt.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1d.
D. J. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą savo ir kitų asmenų naudai vertė atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, o būtent:
2009m. lapkričio 8d. apie 19 val.30 min., (duomenys neskelbtini), teis namu Nr. 18, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitau asmeniu, reikalavo nukentėjusiojo M. B. nupirkti alaus, o šiam atsisakius, kitam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, A. Š. kakta sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą,.
Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 181 str. 2d.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. 30 min., jis kartu su V. M. bei D. J. buvo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Jis atvažiavo kartu su V. M. ir D.. Prieš atvažiuojant jis ir V. M. buvo pirtyje, gėrė alų ir degtinę. Važiavo namo, bet prie parduotuvės pamatė pažįstamus ir atėjo su jais pasisveikinti. Bestovint atokiau nuo D. J. ir V. M. ir kalbant su vaikinais, jam pasirodė, kad tarp V. M., D. J. ir kito vaikino vyksta konfliktas, todėl priėjęs galva sudavė nukentėjusiajam M. B. į galvą ir nuėjo. Daugiau nukentėjusiojo nemušė. Praėjus gal 15 minučių iš V. M. sužinojo, kad šis prašė pas M. B. nupirkti alaus. Neigia, reikalavęs ir prievartavęs iš M. B. turtą.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. 30 min. jis buvo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Prie parduotuvės sutiko ir V. M., A. Š. bei kitus vaikinus. V. M. einančiam M. B. užkirto kelią, sakydamas, kad nupirktų alaus. M. B. nesutiko, tada V. M. jam sudavė ranka į veidą. Paskui pribėgo A. Š. ir galva trenkė M. B. į veidą, tačiau kur pataikė, nematė. Kai M. B. nupirko plastikinį butelį alaus, tai atidavė V. M., kuris parašė duoti 10 litų. Ką atsakė M. B. , jis nežino, bet matė, kaip pinigus padavė V. M.. Jis pas M. B. pinigų ir alaus nupirkti nereikalavo, jo nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo streso būsenoje ir sakydamas, kad sudavė ranka M. B., save apkalbėjo. Mano, kad M. B. dantis nuskilo nuo V. M. smūgio.
Nukentėjęs M. B. parodė, kad 2009 m. lapkričio 9 d. apie 19 val. 30 min. jam einant link bendrabučio, priėjo D. J. pasisveikino ir paklausė kur eina. Po to priėjo V. M. ir D. J. pasakė, kad jeigu nori praeiti, tai turi nupirkti alaus. Jis atsakė, kad neturi pinigų. Tada V. M. jam trenkė kumščiu į veidą, o priėjęs M. Š. galva jam trenkė į nosį. Nuėjo į parduotuvę ir nupirko butelį alaus. Kai jis buvo parduotuvėje, tai V. M. atidaręs parduotuvės duris, parodė, kad nupirktų du butelius alaus. Jis nupirko vieną butelį ir atidavė V. M., tačiau šis pasakė, kad per mažai. M. M. pareikalavo duoti 10 Lt. Tada V. M. jam vėl sudavė kelis kartus. Jis atidavė pinigus ir pradėjo bėgti, V. M. jį dar vijosi, dar sudavė kelis smūgius. Grįžęs į bendrabutį apie įvykį papasakojo budinčiajai . Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas užrašė, kad jam buvo padaryta 3015 Lt. žala, tačiau ar ji turtinė ar neturtinė, jis nesupranta. Dėl sužalojimo išgyveno, jautė baimę, patyrė fizinį skausmą. A. Š. atlygino 500Lt., todėl jam materialinių pretenzijų neturi. Laiko, kad jam A. Š. atlygino ir turtinę, ir neturtinę žalą. Jis su A. Š. susitaikė ir jam atleido. D. J. žalą taip pat atlygino.
N. V. V. parodė, kad 2009-11-08 apie 19 val. 40 min., jis grįžo autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Liepų gatvėje užėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko 1,25 l talpos „Sprite“ gėrimo. Išeidamas iš parduotuvės, koridoriuje, sutiko V. M.. V. M. nieko jam nesakydamas ištraukė iš rankų „Sprite“ butelį ir pareikalavo nupirkti alaus už 5 litus. Atsakius, kad jis neturi pinigų, V. M. pagrasino, kad jei nepirks- gaus į „snukį“. Išsigandęs, grįžo į parduotuvę ir nupirko 2 l talpos butelį alaus „Šnekorių“. Paėmęs alų V. M. pareikalavo dar 5 litų. Atsakius, kad neturi, smogė kumščiu į veidą. Po smūgio iš nosies bėgo kraujas ir jis išsitraukė iš kelnių kišenės 5 litų monetą ir padavė V. M.. Grįžęs į bendrabutį sutiko komendantę, kuriai papasakojo kas įvyko.
Liudytoja O. C. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, vakare ji (duomenys neskelbtini) bendrabutyje Nr. 4. Apie 20 val. į jos kabinetą užėjo M. B., kuris buvo išsigandęs ir iš nosies jam bėgo kraujas. Ji paklausė kas atsitiko ir jis papasakojo, kad jį sumušė prie parduotuvės buvę vaikinai, reikalavo nupirkti alaus, bei atėmė pinigus. Ji išėjo iš bendrabučio, pamatė prie parduotuvės besibūriuojančius vaikinus, tačiau jų neatpažino. Minėti vaikinai išvažiavo automobiliais. M. B. paminėjo, kad prie parduotuvės dar buvo sumuštas V. V.. Nuėjusi pas V. V. į kambarį pastebėjo, jog jo veidas raudonas, matėsi, jog iš nosies buvo bėgęs kraujas. V. V. patvirtino, jog jį sumušė ir reikalavo nupirkti alaus bei atėmė pinigus.
Liudytojas D. G. parodė, kad 2009 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. 30 min. jis su A. Š. ir V. M. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Prie parduotuvės sutiko D. J., be jo buvo dar nemažai jaunuolių, kurių jis nepažįsta ir konkrečiai įvardinti negali. Prie parduotuvės buvo susirinkę daugiau nei dešimt vaikinų, dalis vaikinų gėrė alų, kiti kalbėjosi, stoviniavo. Prie parduotuvės buvo apie valandą laiko. Po to, jis kartu su V. M. važiavo pas jį į namus. Kad kas nors iš vaikinų ką nors muštų, stumdytų ar suduotų smūgius- nematė. Vienu metu pastebėjo, kad V. M. pastebėjęs pro šalį einantį vaikiną pasikvietė jį ir ėjo kartu, tačiau, kad jam suduotų smūgius jis nematė ir negirdėjo ką jiedu kalbėjosi. Apie tai ar V. M. ar A. Š. ar kiti vaikinai reikalautų iš ko pinigų- nežino. Būdamas prie parduotuvės, girdėjo kaip barėsi iš parduotuvės išėjusi pardavėja, kuri klausė “ką čia visi darot, išvalykit kraujus“. Jis nuėjo pažiūrėti kur kraujas. Matė, kad koridoriuje, prie įėjimo į parduotuvę ant grindų ir sienos kraujo dėmės, tačiau kokiu būdu jos ten atsirado- nematė. Kažkas iš vaikinų paėmė pardavėjos duotą skudurą ir kraujus išvalė..
Iš 2009-11-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), ant šio pastato užrašas „PARDUOTUVĖ“.(t. b. l. 8-11).
Iš 2009-11-09 specialisto išvados matyti, kad M. B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Danties vainiko atskėlimas mažiau kaip 1/6- dalies sveikatos sutrikdymu nevertinamas, kadangi danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas.( t. 1, b.l.13).
Medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. konstatuota odos nubrozdinimas nosyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(t.1,b.l. 15).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, nukentėjęs M. B. atpažino V. M., kurį apklausos metu įvardino pravarde „Bebras“, kuris kartu su dviem vaikinais reikalavo nupirkti alaus, sudavė smūgius, pagrobė 10 litų.( t. 1 b. l. 23-24).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, nukentėjęs M. B. atpažino D. J., kuris kartu su V. M. ir dar vienu vaikinu vertė nupirkti alaus, vartojo fizinį smurtą.( t. 1 , b. l. 25-26).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, nukentėjęs V. V. atpažino V. M., pravarde „Bebras“, kuris iš jo atėmė butelį „Sprite“ gėrimo bei 5 Lt, be to, jis sudavė smūgį į nosį ir reikalavo nupirkti alaus. (t. 1 b .l. 36).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. M. parodė vietą-prie (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su D. J. ir A. Š. vaikinui užstojo kelią į parduotuvę, reikalavo nupirkti alaus, A. Š. sudavė nukentėjusiam smūgį į galvą.( t. 1, b. l. 56).
Parodymų patikrinimo vietoje įtariamasis A. Š. parodė vietą- prie (duomenys neskelbtini), kur jis kakta sudavė smūgį M. B. į galvą. ( t. 1, b. l. 126-127).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. J. parodė vietas- prie (duomenys neskelbtini), kur V. M. ir A. Š. sudavė smūgius M. B., po ko V. M. paprašė M. B. paskolinti 10 Lt., o M. B. atsisakius tai daryti, V. M. sudavė jam kumščiu į veidą ( t.1, b. l. 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Motyvai
Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis A. Š. pažeidė viešąją tvarką. Jis įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė agresyvumu, šokiruojančiu aplinkinius, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. B.. Viešojoje vietoje – prie parduotuvės, stebint aplinkiniams jis galva trenkė nukentėjusiajam M. B. į galvą. Jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š. neneigė viešojoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų pavartojęs fizinį smurtą. Jis neigė prievartavęs turtą ir panaudojus fizinį smurtą siekęs jį užvaldyti. Ištyrus bylos duomenis, nenustatyta, kad A. Š. prievartavo turtą ir siekė užvaldyti svetimą turtą. Šios aplinkybės nepatvirtino ir nukentėjęs, o kitų įrodymų byloje nėra. Nukentėjęs parodė, kad A. Š. jam sudavė galva į galvą, nereikalavo nei pinigų, nei alaus, stovėjo atokiau. Prokurorė teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Š. atžvilgiu kaltinimą pakeitė. Jos nuomone, tokiais veiksmais A. Š. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d., perkvalifikavus ją iš LR BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 2d.
Išanalizavus bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis D. J. padarė plėšimą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis neigė sudavęs ir reikalavęs pas M. B. pinigų ir alaus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad prie parduotuvės pamatęs M. B., kurį iš matymo pažinojo, užstojo jam kelią ir pasakė, kad kol nenupirks alaus, nepraeis. Tada V. M. paėmęs už striukės užsimojo suduoti, o priėjęs A. Š. galva sudavė nukentėjusiajam į galvą, nuo ko pradėjo bėgti kraujas ir nuskilo dalis danties. Po to, kai M. B. išėjo iš parduotuvės nupirkęs alaus, V. M. paprašė, kad paskolintų 10 Lt. Nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, jis smogė kumščiu į veidą, po to mušė ir V. M. ir tada nukentėjęs V. M. padavė 10 Lt. Teismo posėdyje D. J. aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes buvo streso būsenoje. Tokie D. J. parodymai neįtikinantys, todėl teismas remiasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. D. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjęs. Nors nukentėjęs teisminio bylos nagrinėjimo metu daugelio esminių įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis, nes dėl ilgo laiko tarpo kai kurias aplinkybes pamiršo. Nukentėjusiojo parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka. Nukentėjęs M. B. parodė, kad D. J. jam pastojo kelią, sakydamas „ jei nori praeiti, turi nupirkti alaus“. Jam atsisakius, V. M. kumščiu sudavė į veidą, o A. Š. - galva į galvą. Jam išėjus iš parduotuvės ir padavus V. M. butelį alaus, pastarasis pareikalavo duoti 10 Lt. Įvykus konfliktui V. M. ėmė jį tąsyti, sudavė kumščiu į veidą, o D. J. kumščiu sudavė į kairįjį skruostą, nuo ko įskilo dalis danties. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjęs teigė, kad nepamena, nuo kieno smūgio nuskilo dantis, mano, kad nuo A. Š. smūgio, bet galėjo ir nuo D. J.. Jo nuomone, aktyviausias buvo V. M.. Nors D. J. neigia nuskėlęs danties vainiką, tačiau teismas šioje dalyje remiasi nukentėjusiojo M. B. parodymais. Teisme M. B. negalėjo tiksliai prisiminti nuo kieno smūgio nuskilo dantis, tačiau parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad nuo D. J. smūgio į kairįjį skruostą nuskilo danties kraštelis (t. 1., b. l. 16-17,18). Taigi, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, o kaltinamojo versija vertinama kaip būdas sau sušvelninti padėtį.
Taigi, įvertinus nukentėjusiojo, kaltinamojo D. J. parodymus bei kitus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad D. J. veikė kartu su kitu asmeniu bendrininkų grupėje. Jų tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą. Siekdami savo tikslo, jie panaudojo fizinį smurtą , sudavė rankomis nukentėjusiajam į galvos sritį ir tokiu būdu pagrobė pinigus ir alų. Kadangi D. J. svetimo turto užvaldymui panaudojo fizinį smurtą, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metui panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. D. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad alų, kurį pagrobė iš nukentėjusiojo, gėrė visi vaikinai, kurie buvo prie parduotuvės. Įstatymas numato, kad svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti kvalifikuojamas kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo D. J. nusikalstamais veiksmais bendrininkų grupėje su kitu asmeniu buvo pagrobtas svetimas turtas, todėl D. J. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1d.
Teismas padarė išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimas pagal LR BK 181 str. 2d. Kaltinamajam D. J. pareikštas kaltinimas, padarius šį nusikaltimą neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinime nurodyta, kad D. J. bendrininkų grupėje su V. M. ir D. J. reikalavo M. B. nupirkti alaus, o šiam atsisakius, V. M. sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, A. Š. kakta sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. J. sudavė smūgį į veido sritį nukentėjusiajam po to, kai šis išėjo iš parduotuvės ir tik tada, kai V. M. paprašė pinigų, o ne alaus ir nukentėjęs atsisakė duoti. Be to, kaltinime nurodyta, kad D. J. pas nukentėjusįjį alaus reikalavo kartu su savimi ir smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Tačiau LR BK 181 str. 2d. dispozicijoje nurodyta, asmuo, kuris prievartauja turtą, turi panaudoti fizinį smurtą, atimti asmeniui laisvę, sunaikinti ar sugadinti jo turtą arba kitokiu būdu padaryti jam didelės turtinės žalos. Nei vienos iš išvardintų kvalifikuojančių aplinkybių kaltinamajam D. J. neinkriminuota. Prokuroras turėjo teisę pakeisti kaltinimą, tačiau to per visą bylos nagrinėjimą nepadarė. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. J. būtų prievartavęs turtą. Teismas nustatė, kad D. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjęs buvo apiplėštas. Tai buvo vienas tęstinis nusikaltimas. Taigi, byloje nenustatyta, kad D. J. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 181 str. 2d. , todėl turi būti išteisintas ( LR BPK 303 str. 5d.1p.).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamųjų asmenybes atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą. Jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė. Nusikalto pirmą kartą. Atlygino padarytą žalą. Nukentėjęs turtinių pretenzijų jo atžvilgiu atsisakė. Dirba, charakterizuojamas teigiamai. Duomenų apie administracinio poveikio priemonių taikymą byloje nėra. Sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad A. Š. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Kadangi A. Š. žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl pateikė teismui susitaikymo susitarimą, prašo jį patvirtinti bei taikyti A. Š. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas. Teismas, atsižvelgęs į įstatymo reikalavimus – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ( po šio nusikaltimo padarymo praėjo du metai, tačiau nėra duomenų apie naujų nusikaltimų ar administracinių pažeidimų padarymą), todėl mano, kad nėra kliūčių jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinamasis ir nukentėjęs susitaiko.
Kaltinamasis D. J. padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą. Sunkių pasekmių nėra. Dirba, charakterizuojamas teigiamai. Nusikalto pirmą kartą. Administracine tvarka nebaustas. Sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad geruoju atlygino žalą.
Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu galima taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.
nusprendė:
A. Š. pagal nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju LR BK 38 str. pagrindu.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 ( aštuoniems ) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams.
Įpareigoti nuteistąjį D. J. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
D. J. pagal LR BK 181 str. 2 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d.1p.).
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.