Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-301/2014 pagal pareiškėjų S. R. ir G. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių patvirtinimo (institucija, teikianti išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.

CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmes pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju būtent sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjos interesų ir tikrosios valios, nesusipažinus su sutarties turiniu.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų – nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinės, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusiu jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams jo padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-249-301/2014 dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Ieškovė R. 2014-03-06 pateikė patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 12–15), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo R. kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos, po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę P., nepilnametės R. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti dukrai išlaikymą po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-01 iki jos pilnametystės, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priekabą NIEWIADOW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt vertės), įpareigoti atsiskaityti ieškovę su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal 2011-11-25 fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 03-036464-RK; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 500 Lt vertės), įpareigoti atsakovą atsiskaityti su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal 2011-05-25 kredito linijos sutartį Nr. 11-023615-CL; bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., ir padalinti jį ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį bei nustatyti padalintu turtu naudojimo tvarką.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė dukters išlaikymui priteisti iš jo po 500 Lt per mėnesį; atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt vertės) bei pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į 3 kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, įpareigoti atsiskaityti ieškovę su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal 2011-11-25 fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 03-036464-RK, o visą kitą turtą (taip pat ir priekabą NIEWIADOW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės), priteisti natūra atsakovui ir pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į išvardintus žemės sklypus bei į statomą gyvenamą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kurio baigtumas 2014-01-22 duomenimis yra 69 procentai (10 500 Lt vertės).

2014-04-17 šalys pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti iki santuokos turėtą pavardę P., patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, grąžinti šalims žyminį mokestį bei panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie civilinės bylos išlaidų, kurias patyrė vesdami bylą teisme ir vienas iš kito jų nereikalauja, o su valstybe atsiskaito pareiškėjas (t. 3, b. l. 73–74). 2014-04-17 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paprašė pertraukos, kad susipažintų su atsakovo pateiktais dokumentais – išlaidų apmokėjimo dokumentais, nekilnojamojo turto ir transporto priemonės VOLVO V40 įvertinimo ataskaitomis. Po pertraukos šalys pareiškė, jog ketina pateikti teismui pareiškimą Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašė teismo pertraukos sutarties sąlygų paruošimui. Teismas nutarė byloje padaryti pertrauką, tikslu sudaryti sąlygas šalims paruošti taikaus susitarimo projektą. Po pertraukos nuspręsta bylą nagrinėti supaprastino proceso tvarka, šalys sutikimą nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka pasirašė (t. 3, b. l. 84–85).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė nesutinka su turto padalijimu, nurodo, kad sutuoktiniui iš esmės liko turto didesnė dalis, ir kad ji santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė patyrusi stresą dėl skyrybų ir pati negalėdama objektyviai mąstyti, klaidingai įtakota ir patarta savo atstovės, iš esmės nesusipažinusi su jos turiniu, nes dėl emocinės įtampos labai stengėsi kuo greičiau baigti teisinį ginčą ir konfliktus su sutuoktiniu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai niekuo nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog 2014-04-17 teismo posėdyje dalyvavo tiek pati pareiškėja S. R., tiek jos atstovė advokatė Vilija Jurčikonienė. Šalys teismo posėdžio metu prašė daryti pertrauką, kad būtų parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Taigi pareiškėja pati išreiškė savo valią nutraukti santuoką bendru sutarimu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantės valia buvo įtakota jos atstovės, kad apeliantė sutartį pasirašė iš esmės nesusipažinusi su jos turiniu ar suklydusi. Palyginus ieškovės ieškinio reikalavimus ir sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas matyti, kad pareiškėjai buvo priteista kompensacija už G. R. atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Apeliantei nenurodžius jokių konkrečių argumentų, kaip toks šalių susitarimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo pažeidžia jos teises, teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip niekuo nepagrįstus.

Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi praktiškai atmesti pareiškėjos reikalavimai ir patenkinti G. R. reikalavimai. Palyginus šalių reikštus reikalavimus, matyti, jog pareiškėjas nusileido apeliantei, sutikdamas padidinti dukrai skiriamą išlaikymą iki 550 Lt, o pareiškėja sutiko sumažinti prašomo išlaikymo dydį iki jo nurodytos sumos. Be to, apeliantės nuosavybėn atiteko jos prašoma priekaba NIEWIADOW, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors atsakovas priešieškiniu prašė šią priekabą priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis jam. Be to, apeliantei nustatyta 8 500 Lt piniginė kompensacija už nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 2014-01-22 VĮ Registrų centro duomenimis yra 69 procentai (namas nėra baigtas statyti ir neįrengtas), adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nors priešieškinyje jokia kompensacija nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ženkliai skyrėsi pareiškėjų pateikti turto vertinimai ir VĮ Registrų centro atliktas turto vertinimas, pati pareiškėja sutiko su išmokamos piniginės kompensacijos dydžiu, terminais, per kuriuos bus išmokama piniginė kompensacija. Pažymėtina ir tai, jog Sutartyje statomo namo, atitekusio pareiškėjui, vertė nurodyta 19 000 Lt, nors Registro duomenimis, vidutinė rinkos vertė 2013-12-23 nurodyta tik 10 500 Lt.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010). Nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Šalims pateikus teismui prašymą santuoką nutraukti šalių susitarimu bei patvirtinti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o teismui nenustačius, jog sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliantė teigia, kad, pasirašant sutartį, jos noras buvo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą, turto vertinimą ir už advokatės pagalbą būtų padengtos, tačiau G. R., pasinaudodamas jos teisiniu neišprusimu, tyčia neįtraukė bylinėjimosi išlaidų, o apeliantės atstovė apie tai nieko nepasakė.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kadangi šalis atstovavo advokatai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, jog G. R. pasinaudojo jos teisiniu neišprusimu ir tyčia neįtraukė bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš šalių pateikto pareiškimo, 6 punktu, įrašytu ranka su rašymo priemone, šalys papildomai susitarė, kad ,,kiekvienas pasilieka prie civilinės bylos išlaidų, kurias patyrė vesdami bylą teisme ir vienas iš kito jų nereikalauja. Su valstybe atsiskaito G. R..“ Minėtą punktą šalys papildomai patvirtino savo parašais ties prierašu ,,6 punkto įrašu tikėti“. Vadinasi, apeliantė be jokio pagrindo teigia, kad ,,apeliantės atstovė apie tai nieko nepasakė“. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas šioje byloje taip pat turėjo pakankamai išlaidų: įregistravo nebaigtą statyti namą (vasarnamį) (2 t., b. l. 116), atliko jo vertės nustatymą, už vertinimo ataskaitos parengimą sumokėdamas 1 000 Lt (3 t., b. l. 69), teismo pavedimu atliko transporto priemonės vertinimą, sumokėdamas 200 Lt (3 t., b. l. 68), turėjo išlaidų žyminio mokesčio sumokėjimui (2 t., b. l. 7, 20). Nors byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys atsakovo sumokėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo pat bylos pradžios naudojosi advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės paslaugomis, buvo rašomas ne vienas procesinis dokumentas, vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ši atstovė, kolegija neturi pagrindo netikėti pareiškėju apie jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms bei kelionės išlaidoms.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bendru sutarimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.