Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Byla Nr. ATP-95-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
ATP-95-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07410-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-95-317/2014
Proceso Nr. 4-69-3-07410-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2.4.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo I. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu I. J. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda už tai, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 00:10 Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, vartojo narkotines psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, kadangi jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde I. J. prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad jis Lietuvoje narkotinių medžiagų nevartojo, tik būdamas Norvegijoje vartojo narkotinę medžiagą „Marihuana“. Įvykio vietoje ne pas jį, o vienos iš merginų rankinėje policijos darbuotojai aptiko narkotinių medžiagų. Apie tai, kad mergina turėjo narkotinių medžiagų, jis nežinojo. Priklausomybės ligų centre buvo nustatyta, kad jis yra neapsvaigęs ir blaivus, jo kalba rišli, judesiai koordinuoti. I. J. policijos darbuotojams nurodė, kad tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo, juos vartojo būdamas Norvegijoje, o narkotinės medžiagos organizme išlieka apie 2 savaites. Iš Norvegijos jis grįžo į Lietuvą lėktuvu 2013 m. rugsėjo 24 d. Anot apelianto, pirmos instancijos teismo teisėja buvo šališka nagrinėjant jo bylą. Liudytojo-pareigūno R. B. parodymai, kad ore tvyrojo stiprus kanapių kvapas, yra netiesa, nes kai pareigūnai atvažiavo nei vienas iš ten buvusių asmenų nevartojo narkotinių medžiagų. Mano, kad pareigūnas buvo šališkas, nes tvirtino, kad jie vartojo narkotines medžiagas. Liudytojo pareigūno D. M. parodymai, kad sulaikyti asmenys vartojo narkotines medžiaga, taip pat yra netiesa, nes tai neįrodyta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad I. J. sąmonė aiški, jis orientuotas, nuoseklaus mąstymo, kalba artikuliuota, gestikuliavimas adekvatus (b.l. 2). Išvadoje konstatuota, kad asmuo yra neapsvaigęs. Teismas neatsižvelgė į liudytojos R. K.-S. parodymus. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais apie tai, kad jie vizualiai atrodė apsvaigę, o prie jų ant žemės mėtėsi suktinės, nors tai yra tik šališka jų nuomonė.

Skunde nurodoma, kad I. J. sutinka, jog narkotines medžiagas vartojo, tačiau jas jis vartojo ne Lietuvoje, o Norvegijoje, todėl Lietuvos įstatymams nenusižengė. Medicininės apžiūros akte yra konstatuota, kad jis pristatytas neapsvaigęs. Atsakomybė pagal ATPK 44 str. 2 d. jam galėjo kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų nustatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis sąmoningai būtų vartojęs narkotines medžiagas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 nutarimą palikti galioti ir I. J. apeliacinį skundą atmesti.

I. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, jog I. J. nubaustas administracine tvarka, dėl ATPK 44 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 44 str. 2 d. numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 ir 6 d. ir 129 str.) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Taigi, administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pritaikyti ATPK 44 str. 2 d. dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 str. 2 d. užtraukia jau pats šioje teisės normoje nurodytų medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas, ir siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą teisės normą, apsvaigimas neįrodinėtinas. Todėl įrodinėjant ATPK 44 str. 2 d. nustatytą pažeidimą, nėra būtina atlikti medicininę apžiūrą, pakanka specialisto išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-711/2011).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog I. J. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 44 str. 2 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai, jog I. J. buvo vartojęs narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, patvirtina ne tik pareigūnų D. M. ir R. B. tarnybiniai pranešimai ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu duoti jų parodymai, bet ir specialisto išvada Nr. T-N 1988/13(01) (b. l. 2), kuri patvirtina, kad I. J. šlapime 2013-09-29 buvo tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir pats I. J. neneigia fakto, jog jis savanoriškai vartojo narkotines medžiagas-marihuaną, tačiau teigia, jog tai darė ne tą pačią dieną Lietuvoje, o kelios dienos iki sulaikymo-Norvegijoje. Nubaustasis neneigia, jog ši narkotinė medžiaga nebuvo jam paskirta gydytojo. ATPK 44 str. 2 d. dispozija nereikalauja nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų apsvaigęs, todėl apelianto skundo argumentai, kad jis sulaikymo metu ir medicininės apžiūros metu nebuvo apsvaigęs, atmestini kaip nepagrįsti. Be to pažymėtina, kad apelianto argumentas, kad jis vartojo narkotines medžiagas Norvegijoje ir prie bylos prijungtas skrydžio bilietas neginčijamai nepatvirtina apelianto versijos, kad jis narkotines medžiagas vartojo būtent Norvegijoje, o ne Lietuvoje.

Pažymėtina, kad apelianto skunde išdėstytos sulaikymo aplinkybės ir pareigūnų veiksmai nėra susiję su nagrinėjamu administraciniu teisės pažeidimu. Pareigūnų I instancijos teisme duoti parodymai, kad jie matė I. J. ir kitus sulaikytus asmenis vartojančius narkotines medžiagas, sutampa tarpusavyje ir atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl reikėtų pareigūnų parodymus laikyti nepatikimais ir jais netikėti. Apklaustas liudytoju D. M. nurodė, jog visi įvykio vietoje sulaikyti jaunuoliai prisipažino, jog buvo vartoję narkotinės medžiagos-marihuanos, tik I. J. jam aiškino, kad marihuaną jis vartojo Amsterdame, tačiau negalėjo nurodyti, kada ten buvo. Ta aplinkybė, kad visi įvykio vietoje sulaikyti asmenys buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, buvo išbarstytas tabakas iš cigarečių, mėtėsi maišeliai nuo marihuanos, o pas vieną iš merginų rastas maišelis su dar nesuvartota narkotine medžiaga marihuana, tik patvirtina D. M. parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus. Būtent dėl to I. J. įvykių versija tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, laikytina gynybine versija, kurios nepatvirtina bylos medžiaga.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas buvo šališkas, buvo nusiteikęs iš karto nubausti I. J., yra nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo priimto nutarimo, teismas rėmėsi visuma ištirtų įrodymų – liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos. Liudytojų parodymus teismas nuosekliai išanalizavo, todėl byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bei teismo visapusiškai įvertinti įrodymai yra pakankami teigti, jog I. J. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo ir tai darė ne kitoje valstybėje, o Lietuvoje 2013-09-29. I. J. teiginys, jog teismas nagrinėdamas jo bylą buvo šališkas, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Vien ta aplinkybė, jog buvo priimtas pažeidėjui nepalankus procesinis sprendimas, neduoda pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apelianto subjektyvus nepasitenkinimas priimtu sprendimu jokiu būdu nepatvirtina teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliantas teisminio nagrinėjimo metu teismo nešališkumu neabejojo ir bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimo nereiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

I. J. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas